Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-68-671/2010 pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovams D. V., Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. U., Telšių rajono savivaldybės administracijos Degaičių seniūnijai, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Telšių filialui, dėl sandorių ir testamento pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Teismo posėdžio metu 2009-03-18, 2009-08-11, 2010-10-05 ieškovė ir jos atstovė pareiškė, kad palaiko patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus (tomas 2, b.l. 2, 61, tomas 3, b.l. 18).

Reikalavimus pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus į J. L., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą, bei dėl nuosavybės teisių ieškovei pripažinimo į ½ dalį J. L., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą teismas atmetė nurodydamas, kad nors ieškovė Z. B. atsiradusi palikimą po tėvo J. L. mirties priėmė, tačiau toliau savo teisių nerealizavo, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą nesikreipė. Teismas nurodė, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo po savo mamos mirties ir turėjo suprasti, kad visas turtas likęs tiek po tėvo mirties, tiek po motinos mirties, atiteko broliui J. L., nes daugiau įpėdinių nebuvo, tačiau savo teisių, esant broliui gyvam (J. L. mirė (duomenys neskelbtini)), net dešimt metų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Teismas pažymėjo, kad reikalavimams dėl paveldėjimo teisės liudijimų į J. L. turtą pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo ieškovei nuosavybės teisių į ½ dalį J. L. turto yra praleistas ieškinio senaties terminas.

Ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus į A. L., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą, bei dėl nuosavybės teisių pripažinimo į ½ dalį A. L. priklausančio turto, teismas laikė nepagrįstais. Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminu nesikreipė į notarą pareiškimu dėl A. L. palikimo priėmimo, tai pripažino ir pati ieškovė, pareikšdama pareiškimą civilinėje byloje Nr.2-40-344/2008 dėl termino A. L., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, kaip praleisto dėl svarbių priežasčių, atnaujinimo. Šiaulių apygardos teismas 2008-10-13 nutartimi atmetė Z. B. reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti po jos motinos A. L. mirties. Ieškovė po A. L. mirties jos palikimo nepriėmė, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė nėra įpėdinė pagal įstatymą, turinti reikalavimo teisę panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus. Teismas pasisakė, kad A. L. testamentas yra teisėtas, todėl nepanaikinus testamento, ieškovei neatsiranda pagrindas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus A. L. turtui, išduotus pagal testamentą broliui J. L.. Telšių rajono apylinkės teismas ieškovės reikalavimus atmetė ir tuo pagrindu, kad jie yra pareikšti praleidus ieškinio senaties terminus. Reikalavimą panaikinti nuosavybės teisės registraciją į pastatus ir žemės sklypus teismas laikė išvestiniu, todėl pažymėjo, kad nepatenkinus pirminių reikalavimų nėra pagrindo tenkinti ir šio reikalavimo. Nepateikus atsakovams įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas jų nepriteisė.

1. Ieškovė Z. B. Telšių rajono notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. U., nepaisydama ieškovės pateikto pareiškimo apie palikimo priėmimą, paveldėjimo teisės liudijimus į tėvo J. L. turtą išdavė tik vienam įpėdiniui – ieškovės broliui J. L., o ieškovę Z. B. nepagrįstai pašalino iš įpėdinių rato. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą, nepagrįstai taikė ieškinio senatį, t.y. neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, nurodydamas, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo po mamos A. L. mirties, kuomet jai notarė paaiškino, kad ieškovei niekas iš mamos A. L. turto nepriklauso. Pažymėtina, kad į notarinę kontorą apeliantė po mamos mirties kreipėsi dėl mamos, o ne dėl tėvo turto paveldėjimo ir notarė jai paaiškino, kad ieškovei niekas nepriklauso iš mamos A. L. palikimo;

2. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybę, kad po palikimo priėmimo ieškovė savo kaip įpėdinės teisių nerealizavo, laiko teisiškai nereikšminga, nes ieškovė pareiškimu apie palikimo priėmimą jau buvo šias teises realizavusi - įgijusi nuosavybės teisę į palikimą. Ieškovė yra įgijusi nuosavybės teisę į jai tenkančią palikimo dalį po tėvo J. L. mirties. Įstatymas nenumato jokio termino, per kurį įpėdinis turi kreiptis į notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą;

3. Apeliantė apie savo teisių pažeidimą 1996-12-18 negalėjo žinoti, kadangi ginčijami paveldėjimo liudijimai tuo metu dar nebuvo išduoti. Apie ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus į tėvo J. L. turtą sužinojo tik 2007-06-20 civilinėje byloje Nr. 2-267-187/2007, gavus dokumentus iš archyvo. Iki tol ji neturėjo galimybės sužinoti apie savo teisių pažeidimą, kadangi notaras jai neteikė jokios informacijos, o su broliu, kuriam neteisėtai buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į visą tėvo turtą, mažai bendravo, nes su broliu konfliktavo. Kadangi ieškovė yra įgijusi nuosavybės teisę į jai priklausančią palikimo dalį, atsiradusią po tėvo J. L. mirties, paveldėjimo teisės liudijimai, išduoti broliui J. L. į visą tėvo J. L. palikimą, yra pripažintini negaliojančiais. Šiam reikalavimui yra taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, o jo pradžia yra 2007-06-20, t.y. diena, kuomet ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą;

4. Mirus (duomenys neskelbtini) ieškovės tėvui J. L. buvo trys mirusiojo pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai - mirusiojo sutuoktinė (kuri palikimo nepriėmė ir notarui yra pateikusi pareiškimą apie palikimo nepriėmimą), J. L. ir ieškovė Z. B.. Pripažinus 1997-01-27 ir 2000-04-14 paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais, ieškovei yra pripažintina nuosavybės teisė į 1/2 dalį J. L. turto. Įstatymai numato, kad nekilojamojo turto registro įrašai yra teisingi, kol jie nėra nuginčyti. Teismui pripažinus negaliojančiais ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus, yra naikintina nurodyto turto nuosavybės registracija J. L. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ieškovė Z. B. 2007-01-26 ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2005-01-05 J. L. (ieškovės brolio) sudarytą testamentą negaliojančiu, nurodydama, kad brolis sudarė testamentą, nesuprasdamas savo veiksmų. Telšių rajono apylinkės teismas 2007-06-27 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o Šiaulių apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-12-03 nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2007-06-27 sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimas yra įsiteisėjęs (Telšių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-267-187/2007, tomas 1, b.l.125-128, 168-171).

Ieškovė Z. B. 2007-07-09 pareiškimu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ir prašė atnaujinti terminą J. L. (ieškovės tėvo) mirusio (duomenys neskelbtini), A. L. (ieškovės motinos), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimams priimti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ieškovės Z. B. reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti po jos tėvo J. L. mirties paliko nenagrinėtą, o reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti po jos motinos A. L. mirties atmetė (Telšių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-40-344/2008, tomas 2, b. l. 34-37). Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti.

Šioje byloje ieškovė 2007-10-08 pareiškė ieškinį, kurį 2009-01-28 patikslino ir patikslintu ieškiniu ginčija: 1) savo 1996-12-18 pareiškimą dėl palikimo atsisakymo; 2) paveldėjimo teisės liudijimus į J. L. savo tėvo, (mirusio(duomenys neskelbtini) ) turtą – 1997-01-25 ir 2000-04-14 paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus J. L. bei savo motinos A. L. (mirusios (duomenys neskelbtini)) testamentą sudarytą 1996-06-25 Telšių rajono savivaldybės administracijos Degaičių seniūnijoje, bei paveldėjimo teisės 2000-04-18 ir 2004-01-08 liudijimus, išduotus J. L., ieškovės broliui. Pažymėtina, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje ginčija paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nurodydama jo išdavimo datą 1997-01-25 nors faktiškai ji ginčija 1997-01-27 dienos paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, nes 1997-01-25 dienos paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo byloje nėra yra pateiktas 1997-01-27 dienos paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas (tomas 1, b.l. 18). Šią klaidą ieškovė ištaisė savo apeliaciniame skunde, nurodydama, kad „...1997-01-27 ir 2000-04-14 paveldėjimo teisės liudijimai, išduoti Telšių rajono 2 –jame notarų biure (Ieškovės) tėvo J. L. turtą, pirmosios instancijos teismo turi būti pripažinti negaliojančiais“ (tomas 3, b.l. 38), nors toliau ir vėl nurodo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo datą 1997-01-25. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovė ir apeliantė Z. B. suklydo, nurodydama liudijimo datą ir faktiškai ji ginčija 1997-01-27 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos ieškovės ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir anksčiau teismo priimtais sprendimais ir tose bylose nustatytomis aplinkybėmis (civilinės bylos Nr. 2-267-187/2007 bei Nr.2-40-344/2008). Ieškovė pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu bandė ginčyti motinos testamentą bei tėvų palikimui ir turto paveldėjimui išduotus dokumentus, bei jos pačios pareiškimą pateiktą notarui, kuriame ji atsisako palikimo. Šis ieškovės atsisakymas nuo palikimo, reiškia, kad ji palikimo nepriėmė, nes palikimą priėmus, atsisakymas nuo palikimo yra neleidžiamas. Mirus(duomenys neskelbtini) d. ieškovės tėvui - J. L., po tėvo mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą paveldėjo jo sūnus J. L., nes palikimo jo naudai atsisakė motina A. L.. Kadangi ieškovė palikimo nepriėmė ir jo savanoriškai atsisakė, jos ginčijamas 1996 m. gruodžio 18 d. pareiškimas nebuvo ir būtinas, nes pareiškimas pateiktas praėjus 6 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, o pareiškimas palikimui priimti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nebuvo pateiktas. Ieškovė aiškiai išreiškė savo valią dėl atsisakymo ir jokių pretenzijų nereiškė, nors ir žinojo, kad palikimą paveldėjo jos brolis J. L.. Mirus (duomenys neskelbtini) d. ieškovės motinai A. L., ieškovė Z. B. žinojo, kad motina testamentu visą savo turtą paliko sūnui J. L. ir jam išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ir testamento, kurio pagrindu buvo išduotas šis liudijimas ieškovė per įstatymo nustatytą laiką neginčijo. Tai ieškovė privalėjo padaryti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ieškovei taip pat buvo gerai žinomos ir mamos ligos, jos sveikatos stovis. Paskirta teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė šioje byloje A. L. psichinės būklės nustatymui, paneigė, kad ieškovės motina A. L. savo testamento sudarymo dieną, t.y. 1996-06-25, būtų buvusi neveiksni. Pateikti medicininiai dokumentai ir apklausti teisme liudytojai nepatvirtino fakto, kad būtent 1996 m. birželio 25 dieną, tvirtinant A. L. testamentą, jos psichinė būklė būtų kėlusi abejonių. Atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė taip pat patvirtino, kad nėra duomenų, jog A. L. 1996-06-25 būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu, dėl ko ji būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir būtų negalėjusi jų valdyti, todėl ieškinį šioje dalyje teismas atmetė kaip neįrodytą. Ieškinį šioje dalyje teismas atmetė ir tuo pagrindu, kad praleistas ieškinio senaties terminas, nes 1964 m. CK 84 str.1 d. numatė 3 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Ieškovė tvirtino, kad žinojo apie savo motinos sveikatos būklę. Apie tai, kad jos teisė paveldėti motinos turtą pažeista ji sužinojo po motinos mirties net nepraėjus šešiems mėnesiams (konstatuota 2008-10-13 Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.2-40-344/2008), todėl teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas praleistas be pateisinamos priežasties.

Apeliaciniame skunde ieškovė Z. B. jau neprašo pripažinti negaliojančiu A. L. testamentą. Taigi, ji sutinka, kad A. L. turtą sūnus J. L. paveldėjo pagrįstai ir teisėtai. Ieškovės ieškinys dėl vienašalių sandorių ginčijimo, testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimų ginčijimo, bei nuosavybės teisių į atsiradusį palikimą pripažinimo pareikšti praėjus daugiau, kaip 10 metų. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino senaties taikymo taisykles ir pagrįstai taikė ieškinio senaties institutą. Ieškovė Z. B. patikslintame ieškinio pareiškime netgi neprašė atstatyti senaties terminų, nors atsakovė D. V. atsiliepime į ieškinį ir prašė taikyti ieškinio senatį, kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą ir nurodė tokio prašymo teisinius argumentus.

Lietuvos Respublikos CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šis terminas yra naikinamasis ir negali būti atstatytas. Todėl ieškovė negali ginčyti 1997-01-27, 2000-04-14, 2000-04-18, nei 2004-01-08 notarės N. U. biure jos broliui J. L. išduotų paveldėjimo teisės liudijimų nei paties palikimo priėmimo teisėtumo. Kitus ieškovės reikalavimai - panaikinti nuosavybės teises į pastatus ir žemės sklypus ir pripažinti ieškovei nuosavybes teise į ginčo pastatus ir bei žemės sklypus Telšių rajono apylinkės teismas pagrįstai pripažino šiuos reikalavimus išvestiniais, todėl, nepatenkinus ieškovės pirminių reikalavimų nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų.

Apeliantės skundo argumentai nepatvirtina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimu galėjo būti pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pagal LR CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymu.

Išsiaiškinęs visas šios bylos aplinkybes Telšių rajono apylinkės teismas, teisėjų kolegijos manymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl nenustačius materialinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 dienos sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmetą, o sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 326 str. 1 d.).

Atmetant ieškovės Z. B. apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, tomas 3, b.l. 56) bei žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimą Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 15 dienos nutartimi atidėjo iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas ( LR CPK 84 straipsnis, tomas 3, b.l. 34).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutar i a:

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Z. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 628 Lt (šešis šimtus dvidešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio bei 6,80 Lt (šešis litus 80 centų) pašto išlaidų valstybei.