Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-30 · Civilinė byla Nr. 2-761/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-30
Bylos Nr.
2-761/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
V. J.
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-761/2009Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1; 106.3; 106.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria teismas ieškovo V. J. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Jukoma ir ko“ bei Trakų rajono žemės ūkio bendrovei „Bulvė“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, taip pat varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo natūra laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. J. ieškiniu prašė teismo:

1) Pripažinti negaliojančiu atsakovo BUAB „Jukoma ir ko“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta parduoti iš varžytynių BUAB „Jukoma ir ko“ nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbiami) už pradinę 354 000 Lt kainą;

2) Pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 30 d. varžytynių aktą, sudarytą tarp atsakovų BUAB „Jukoma ir ko“ ir Trakų rajono žemės ūkio bendrovės „Bulvė“ dėl pastato (duomenys neskelbiami) įsigijimo;

3) Taikyti restituciją natūra, iš varžytynių perleistą pastatą grąžinant atsakovui BUAB „Jukoma ir ko“, o atsakovui Trakų rajono žemės ūkio bendrovei „Bulvė“ grąžinant sumokėtus pinigus už šį turtą.

Šalies argumentai

V. J. ieškinyje nurodė, kad yra atsakovo UAB „Jukoma ir ko“ akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 25 procentai šios įmonės akcijų. Teismas UAB „Jukoma ir ko“ iškėlė bankroto bylą. Pagrindiniai bankrutuojančios įmonės kreditoriai – UAB „Rekarta“ ir UAB „Stiklo siena“, su kuriais glaudžiai susijęs V. Ž., buvęs UAB „Jukoma ir ko“ vadovu iki bankroto bylos iškėlimo įmonei (jis taip pat buvo UAB „Rekarta“ vadovas bei pagrindinio UAB „Jukoma ir ko“ akcininko UAB „Jukoma“ vadovas). Ieškovas pažymi, jog bankroto administratorius piktybiškai neteikia jam informacijos apie įmonės sudarytus sandorius. Nurodo, kad bankroto administratorius neginčija BUAB „Jukoma ir ko“ kreditorių susirinkimo nutarimo už itin mažą kainą parduoti įmonei nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbiami), taip pat nereiškia reikalavimo dėl varžytynių akto, kuriuo turtas perleistas Trakų rajono žemės ūkio bendrovei „Bulvė“ (šiai įmonei vadovauja tas pats V. Ž.) nuosavybėn, pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Esant tokiai situacijai, V. J., gindamas savo, kaip UAB „Jukoma ir ko“ akcininko, teises, pareiškė reikalavimus nagrinėjamoje byloje. Už ieškinio nagrinėjimą V. J. sumokėjo žyminį mokestį kaip už vieno neturtinio reikalavimo nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas nustatė ieškinio trūkumų ir 2009 m. kovo 30 d. nutartimi nurodė pašalinti juos iki 2009 m. balandžio 15 d. Teismas nutartyje nurodė šiuos ieškinio trūkumus:

1) Ieškovas nenurodė, kokį konkretų BUAB „Jukoma ir ko“ kreditorių susirinkimo nutarimą ginčija (nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į bankroto administratorių dėl informacijos apie susirinkimo protokolus pateikimo ir kad administratoriaus atsisakė jam teikti atitinkamą informaciją).

2) Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į bankroto administratorių dėl informacijos apie BUAB „Jukoma ir ko“ kreditorių susirinkimo protokolus pateikimo ir kad bankroto administratorius atsisakė pateikti jam tokią informaciją.

3) Ieškovas nenurodė, dėl kokių jo subjektinių teisių ar teisėtų interesų gynybos jis paduoda ieškinį bei renkasi Įmonių bankroto įstatyme nenumatytą teisių gynimo būdą.

4) Ieškovas turi sumokėti žyminį mokestį už turtinio reikalavimo nagrinėjimą, nes ginčija 1190 000 Lt vertės sandorio teisėtumą.

Šalies argumentai

Ieškovui nustatytu laiku nepašalinus pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų trūkumų, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ši nutartis neužkerta kelio ieškovui vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu bus pašalintos arba išnyks aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1) Bankroto bylą nagrinėjančiai teisėjai, kuriai paskirta nagrinėti ir šį ieškinį, žinoma apie skundžiamą BUAB „Jukoma ir ko“ kreditorių susirinkimo nutarimą, todėl pirmasis teismo nustatytas trūkumas nepagrįstas.

Šalies argumentai

2) Ieškovas neturi įrodinėti teismui, kad negali gauti įrodymų ieškinyje pareikštų reikalavimų teisingam išsprendimui. Be to, jis yra pateikęs skundą bankroto byloje dėl bankroto administratoriaus veiksmų. Todėl nepagrįstas teismo nustatytas antrasis ieškinio trūkumas.

3) Tai, kad konkreti įstatymo norma nenumato asmens teisės konkrečiu atveju kreiptis į teismą su ieškiniu, nereiškia, kad asmuo neturi šios konstitucinės teisės. Bankrutuojančios įmonės turto pardavimas iš varžytynių už tris kartus mažesnę negu rinkos kainą pažeidžia ieškovo, kaip įmonės akcininko, turtinę teisę gauti likviduojamos įmonės pelno dalį, jeigu patenkinus kreditorių reikalavimus liktų įmonės turto.

4) Pareikštas reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, tačiau teismas nepagrįstai jį kvalifikavo kaip turtinį ir įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kiekviena subjektinė teisė, taigi, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Kai teismas nustato, kad egzistuoja bent vieną CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytą pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Tuo tarpu jeigu ieškinys turi formos ar turinio trūkumų, nepridėti ieškinio nuorašai ar kiti priedai, ieškinys neatitinka valstybinės kalbos reikalavimų, neapmokėtas žyminiu mokesčiu, žyminio mokesčio sumokėjimas nėra atidėtas bei asmuo nuo šio mokesčio mokėjimo nėra atleistas ar kai ieškinį paduoda procesinio veiksnumo neturintis asmuo, t.y. tuomet, kai ieškinyje esantys trūkumai gali būti pašalinti, teismas nustato terminą jiems pašalinti (CPK 40, 111, 135, 113, 114 str., 115 str. 2 d., 138 str.). Tokia teismo nutartis apeliacine tvarka neskundžiama. Tačiau tuo atveju, kai ieškovas nesumoka žyminio mokesčio ar sumoka per mažai žyminio mokesčio už ieškinyje pareikšto reikalavimo (pareikštų reikalavimų) nagrinėjimą, teismo nutartis, kuria nustatomas terminas primokėti trūkstamą žyminį mokestį, gali būti apeliacijos apskundimo objektu (CPK 100 str. 1 d.). Ieškovui neprimokėjus trūkstamo žyminio mokesčio ir nepateikus atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, teismo procesinis sprendimas įsiteisėja ir tampa privalomu bei vykdytinu procesiniu dokumentu. Pirmosios instancijos teismo priimta vėlesnė nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui dėl to, kad ieškovas nesumokėjo viso žyminio mokesčio už ieškinyje pareikšto reikalavimo (pareikštų reikalavimų) nagrinėjimą, nors ir gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui (CPK 115 str. 5 d.), tačiau nesudaro pagrindo tikrinti teismo įsiteisėjusios nutarties dalies dėl žyminio mokesčio primokėjimo. Esant tokiai situacijai, teismo nustatyti kiti ieškinio trūkumai nėra reikšmingi, t. y. net ieškovui ir pašalinus juos per teismo nustatytą terminą, ieškinys vis tiek bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, nes nebus sumokėtas visas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimų nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi be kitų ieškinio trūkumų nurodė ieškovui iki 2009 m. balandžio 15 d. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už turtinio reikalavimo, kuriuo ginčijamas sandorio teisėtumas, nagrinėjimą, žyminį mokestį skaičiuojant nuo turto, kurio perleidimas ginčijamas, tikrosios vertės. Pirmosios instancijos teismas nutartyje tinkamai išaiškino ieškovui, kad teismo nutarties dalis dėl žyminio mokesčio gali būti skundžiama apeliacine tvarka (b.l. 34-35). Ši teismo nutartis įteikta ieškovui 2009 m. balandžio 7 d. (b.l. 37). Ieškovas neskundė apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Todėl ši teismo nutarties dalis įsiteisėjo pasibaigus jos apskundimo terminui, t. y. 2009 m. balandžio 16 d., ir nebegali būti peržiūrima apeliacine tvarka. Ieškovui neprimokėjus teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo, nurodyto dydžio trūkstamo žyminio mokesčio, kiti pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl apelianto atskirajame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras DriukasDanutė GasiūnienėNijolė Piškinaitė