- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- 2-1181/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lit-Invest“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vilterma“
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo sustabdyta civilinė byla Nr. 2-1260-565/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lit-Invest“ dėl nuosavybės teisių pažeidimo gynimo ir nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Vilterma“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Paribys“ pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu 2003 m. balandžio 16 d. statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS, išduotą atsakovui UAB „Lit-Invest”; 2) panaikinti 2006 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakovui UAB „Lit-Invest” išduotą pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101)11.4-2585; 3) uždrausti atsakovui UAB „Lit-Invest” eksploatuoti skysto kuro ir dujų degalinę, stoginę, dujų kolonėlę ir suskystintų dujų rezervuarą, dvi kuro kolonėles, požeminį skysto kuro rezervuarą, esančius Ukmergės g. 130, Vilniuje; 4) priteisti iš atsakovo UAB „Lit-Invest” 153 795 Lt nuostolių atlyginimą; 5) įpareigoti atsakovą UAB „Lit-Invest” nuo žemės sklypo, esančio Saltoniškių g., Vilniuje, nukasti žemių šlaitą, esantį ties riba su valstybinės žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atstatant žemės sklypo reljefą į buvusią padėtį pagal pateiktą topografinį planą. Ieškinyje pažymėta, kad atsakovui priklausanti degalinė pastatyta nesilaikant norminiais aktais nustatytų minimalių atstumų nuo degalinių iki gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių ir kitų pastatų. Dėl šių pažeidimų Vilniaus savivaldybės administracija turėjo neišduoti atsakovui statybos leidimo degalinės statybai, o Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo nepripažinti pastatytos degalinės tinkama naudoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 9 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovo UAB „Paribys” ieškinį dėl reikalavimų - pripažinti neteisėtu 2003 m. balandžio 16 d. statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS, išduotą atsakovui UAB „Lit-Invest”, ir panaikinti 2006 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakovui UAB „Lit-Invest” išduotą pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101)11.4-2585.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi (skundžiama nutartis) sustabdė civilinę bylą Nr. 2-1260-565/2010 iki Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme bus išnagrinėtas skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo byloje Nr. I-514-38/2009. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimų uždrausti atsakovui eksploatuoti degalinę bei priteisti iš atsakovo dalį iš neteisėtos veiklos gauto pelno patenkinimas susijęs su 2006 m. gruodžio 11 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(101)11.4-2585 teisėtumu. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 11 d. išduoto degalinės pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(101)11.4.-2585 teisėtumas nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Ta byla dar nėra išnagrinėta. Pripažinimo tinkamu naudoti akto neteisėtumą byloje Nr. I-514-38/2009 ieškovas grindžia ir ta aplinkybe, kad degalinė pastatyta nesilaikant norminiais aktais nustatytų minimalių atstumų nuo degalinių iki gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių ir kitų pastatų. Pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo nagrinėjimas civilinėje byloje nėra galimas, nes ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, teismingi administraciniams teismams.
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „Paribys“ atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas negatoriniu ieškiniu gina nuosavybės teises. Teismas dalį ieškinio nutraukė, todėl civilinėje byloje nenagrinėjama nei dėl degalinės statybos leidimo, nei dėl priėmimo naudoti degalinę akto teisėtumo klausimų. Civilinė byla neturi prejudicinio ryšio su administracine byla dėl degalinės pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2585 teisėtumo. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nekeičia civilinės teisės subjektų prievolinių santykių, neapsunkina civilinių teisių ir pareigų vykdymo bei nėra juridinis faktas, nulemiantis tokių civilinių santykių pasibaigimą. Administracinėje byloje ieškovas savo reikalavimą pripažinti neteisėtu degalinės pripažinimo tinkamu naudoti aktą grindžia aplinkybėmis, jog komisija pažeidė tam tikrus administracinės teisės reikalavimus, keliamus tokiam viešo valdymo aktui. Dalis pažeidimus įrodančių aplinkybių susiję su priešgaisrinės saugos tikslu nustatytais minimaliais atstumais nuo degalinės iki gretimų pastatų, taip pat su degalinės žemės sklypui privalomomis nustatyti apsaugos zonomis. Administracinėje byloje nagrinėjami teisės pažeidimai, tačiau nėra vertinamos aplinkybės, reikšmingos šiai civilinei bylai, kurioje ginamos ieškovo nuosavybės teisės. Civilinėje byloje nutraukus procesą dėl dviejų reikalavimų, ieškovas įrodinėja dvi aplinkybes: ieškovas turi teisę užstatyti savo žemės sklypus ir ši teisė nėra kaip nors apribota; faktiškai degalinės veiklai panaudojami ieškovo žemės sklypai. Tiek administracinėje, tiek civilinėje byloje nagrinėjamos skirtingos aplinkybės: administracinėje byloje tikrinama, ar degalinė nepastatyta per arti komercinio pastato, ar ji galėjo būti statoma, jeigu nėra jos statybai būtino tinkamo detalaus plano, o civilinėje byloje, ar ieškovas turi teisę užstatyti savo žemės sklypus, ar pastatyta degalinė riboja ieškovo užstatymo teisę. Civilinės bylos sustabdymas nėra būtinas tam, jog teismas galėtų išsiaiškinti, ar atsakovas pažeidžia ieškovo nuosavybės teises.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Lit-Invest“ atstovas atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad teismas pagrįstai manė, jog ieškovo reikalavimai civilinėje byloje yra tiesiogiai susiję su administracinėje byloje Nr. I-514-38/2009 pareikštu reikalavimu dėl ginčo degalinės pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo. Pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad reikalavimai dėl uždraudimo eksploatuoti skysto kuro ir dujų kolonėlę, žemės šlaito nukasimo ir nuostolių priteisimo yra išvestiniai iš administracinių aktų. Civiliniai ieškinio reikalavimai pagrįsti administracinių teisės aktų neteisėtumu ir sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą. Reikalavimas dėl degalinės pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, būdamas pagrindinis, civiliniams reikalavimams turės įrodomąją, prejudicinę galią, nes administracinis aktas tariamai gali įtakoti ir gretimų žemės sklypų savininkų teisių įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo UAB „Paribys“ ieškinį, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto (ieškovo) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Privalomasis civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, tai yra kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2004 m. vasario 4 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-620/2004). Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, teismui priėmus 2009 m. sausio 9 d. nutartį dėl dalies civilinės bylos nutraukimo (t. 2, b. l. 1-2), prašė: uždrausti atsakovui UAB „Lit-Invest” eksploatuoti skysto kuro ir dujų degalinę, stoginę, dujų kolonėlę ir suskystintų dujų rezervuarą, dvi kuro kolonėles, požeminį skysto kuro rezervuarą, esančius Ukmergės g. 130, Vilniuje; priteisti iš atsakovo UAB „Lit-Invest” 153 795 Lt nuostolių atlyginimą; įpareigoti atsakovą UAB „Lit-Invest” nuo žemės sklypo, esančio Saltoniškių g., Vilniuje, nukasti žemių šlaitą, esantį ties riba su valstybinės žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atstatant žemės sklypo reljefą į buvusią padėtį pagal pateiktą topografinį planą. Vertinant ieškovo ieškinio faktinį pagrindą matyti, kad jis juo siekia pašalinti jo tam tikrus nuosavybės teisių ribojimus. Pats ieškovas ieškinyje keletą kartų teigė (žr. t. 1, b. l. 3, 5, 11), kad jo nuosavybės teisės buvo pažeistos, kai su žemės sklypo šiaurės rytiniu kraštu besiribojančiame valstybinės žemės sklype atsakovas UAB „Lit-Invest“ pastatė skysto kuro ir dujų degalinę ir ji buvo pripažinta tinkama naudoti 2006 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos aktu Nr. (101)11.4-2585; (...) neteisėtų apribojimų atsiradimą ir ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą lėmė šių juridinių faktų sudėtis: 2003 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. 429/03-0355/NS ir 2006 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotas pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-2585; (...) ieškovo įsitikinimu, jo nuosavybės teisių pažeidimai atsirado dėl to, kad priimant degalinės pripažinimo tinkamu naudoti aktą nebuvo laikytasi administracinės teisės reikalavimų ir pan. Pats ieškovas net ieškinyje reiškė prašymus prijungti administracinę bylą prie civilinės bylos. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Paribys“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikė skundą (t. 2, b. l. 83-101) dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamo naudoti akto Nr. (101)11.4-2585 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu UAB „Paribys“ skundą atmetė (t. 2, b. l. 121), o dėl šio teismo sprendimo buvo paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pažymi, kad nors šioje civilinėje byloje ir nėra tiesiogiai sprendžiamas pripažinimo tinkamu naudoti degalinę akto teisėtumo klausimas, tačiau su 2006 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakovui UAB „Lit-Invest” išduotu pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(101)11.4-2585 teisėtumo vertinimu glaudžiai siejami kiti ieškovo ieškiniu reiškiami reikalavimai. Kaip jau pažymėta, pats ieškovas ieškinyje savo nuosavybės teisių pažeidimą sieja ir su 2006 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos aktu Nr. (101)11.4-2585, kuriuo degalinė pripažinta tinkama naudoti.
Teisėjų kolegija, vertindama UAB „Paribys“ inicijuotą tiek civilinį, tiek administracinį procesą bei juose pareikštus reikalavimus, negali sutikti su skundo argumentais, jog tarp šios civilinės bylos ir administracinės bylos dėl degalinės pripažinimo tinkama naudoti akto Nr. (101)11.4-2585 teisėtumo nėra prejudicinio ryšio. Ieškovas, įrodinėdamas savo materialaus teisinio pobūdžio reikalavimus civilinėje byloje, jų pagrįstumą taip pat grindžia ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 11 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2585 neteisėtumu ir nepagrįstumu. Taigi, administracinėje byloje 2006 m. gruodžio 11 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(101)11.4-2585 teisėtumo įvertinimas, atsižvelgiant į paties ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, turės tam tikros teisinės įtakos ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų išsprendimui (CPK 163 str. 3 p.). Motyvai, kurių pagrindu UAB „Paribys“ administracinėje byloje įrodinėja Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 11 d. akto Nr. (101)11.4-2585, kuriuo degalinė pripažinta tinkama naudoti, neteisėtumą, neturi esminės įtakos sprendžiant dėl administracinės bylos teisinio (prejudicinio) ryšio civilinei bylai. Šiuo atveju administracinėje byloje būtent pats priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas dėl degalinės pripažinimo tinkama naudoti gali turėti atitinkamą teisinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai, todėl administracinės bylos teismo galutinis sprendimas yra susijęs su civiline byla, o joje nustatytos aplinkybės gali būti reikšmingos civilinei bylai, kurioje ginamos ieškovo nuosavybės teisės.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šios bylos dėl nuosavybės teisių pažeidimo gynimo ir nuostolių atlyginimo negalima išnagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta byla dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. gruodžio 11 d. akto Nr. (101)11.4-2585, kuriuo degalinė pripažinta tinkama naudoti, teisėtumo, todėl pagrįstai ir teisėtai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio faktinį pagrindą, darytina išvada, jog tiek administracinėje, tiek civilinėje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra susijusios, o administracinės bylos išnagrinėjimas gali turėti tam tikrą teisinę reikšmę sprendžiant klausimą dėl ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo, tinkamai įvertino šį procesinį veiksmą lemiančias faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl teisingai nusprendė privalomai stabdyti bylą (CPK 163 str. 3 p.). Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu jau yra iš esmės išnykęs skundžiamoje nutartyje nurodytas civilinės bylos sustabdymo pagrindas – priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas turi operatyviai spręsti klausimą dėl sustabdytos civilinės bylos atnaujinimo (CPK 167 straipsnio nuostatos).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.