- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- T-86-946/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- M. J.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. gruodžio 18 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 93-932 nutarta taikyti nuteistajam M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėn. 1 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 68 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 77 balų. Pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę; nusiteikimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nusiteikimas laikytis teismo skirtų įpareigojimų. Šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas kaip teigiamas, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje jis vieną kartą skatintas, teigiamos nuostatos į priežiūrą. M. J. motyvacija teigiama – mokosi (duomenys neskelbtini) staliaus specialybės, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.
M. J. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 dalimi iki 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, galutinė – 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimas. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi ištaisyta 2017 m. kovo 9 d. nuosprendyje padaryta rašybos klaida ir rezoliucinė dalis išdėstyta taip – vadovaujantis BK 64 straipsniu sumažintą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 m. laisvės atėmimo bausme, galutinė – 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimas. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendis, patikslintas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, pakeistas – M. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 dalimi iki 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimas.
Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 2 d., pabaiga – 2018 m. kovo 16 d. Nuteistasis faktiškai atliko 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Šiaulių apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta 375 Lt bauda; Šiaulių apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtas 1 m. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi, savo noru atlygino padarytą žalą pagal civilinį ieškinį, vieną kartą paskatintas, tačiau 2018 m. vasario 9 d. teisme gauta informacija, kad M. J. 2018 m. sausio 2 d. už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą buvo skirta drausminė nuobauda (uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus). Taigi nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tuo pačiu neatitinka formalių reikalavimų, kad būtų paleistas lygtinai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis jau ketvirtą kartą pažeidžia vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, jam tris kartus skirtos drausminės nuobaudos, o 2017 m. liepos 5 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Daromi pažeidimai ypač neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, kad, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis raštiškai atsisakė dirbti bet kokį darbą pataisos namuose ir per bausmės atlikimo laiką nedirbo, nors jam nuolat apie buvo teikiama informacija dėl darbo. Taigi nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismas taip pat įvertina tai, kad M. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau buvo teistas, vieną kartą jam buvo skirta su laisvės atėmimo nesusisijusi bausmė, vėliau – ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis vėl padarė nusikalstamą veiką, todėl darytina išvada, jog jis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, linkęs nusikalsti ir, nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.
Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo M. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Nuteistojo M. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, ir byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad jo pažangos veiksniai, lemiantys nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, yra pakankami. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas ir išlieka aktualūs nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (pataisos namuose nedirbo); gyvenimo stilius ir draugai (ankstesni teistumai); mąstymas ir elgesys (netinkamų strategijų naudojimas veikiant); nuostatos (pažeidė Probacijos sąlygas išvykdamas į kitą šalį). Išvadoje taip pat pažymėta, jog nuteistasis dažnai pasirinkdavo situacijas, kurios privesdavo prie nusikaltimų padarymo. Problemų savyje neįžvelgia, prieš veikdamas ne visada įvertina galimas pasekmes. Po įvykdyto nusikaltimo, kol vyko teisminis nagrinėjimas, išvyko į užsienį, kur taip pat buvo nuteistas už sukčiavimą. Visa tai taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinama sprendžiant, ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 77 iki 68 balų, tačiau net 43 iš jų – dinaminiai, t. y. galintys kisti (mažėti), kas sudaro pagrindą manyti, jog daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis M. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu M. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-932.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-932 taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.