- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2YT-2721-845/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34431-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Pareiškėjas
- L. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Salvija Sriubienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. (W.) pareiškimą dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. N. (W.) kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Civilinės metrikacijos skyrius) sprendimą bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos užsienio valstybėje sudarytą santuoka ir jos pavardę įrašyti pagal pirminį šaltinį (santuokos liudijimą) originalia forma – „W.“. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jos naudai iš suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Duseldorfo Civilinės būklės aktų įrašų tarnyboje sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu C. D. W.. Skundžiamu Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. spalio 3 d. sprendimu suinteresuotas asmuo atsisakė įtraukti pareiškėjos užsienio valstybėje sudarytą santuoką į apskaitą, įrašant jos pavardę originalia forma pagal išduotą santuokos liudijimą, t.y. „W.“. Pasak pareiškėjos, toks sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes ilgainiui pareiškėjai dėl to kils rimtų administracinių ir asmeninių nuolatinio pobūdžio nepatogumų, jeigu oficialiuose dokumentuose pareiškėjos pavardė liks įrašyta sulietuvina forma. Pareiškėja pažymėjo, kad ji į Vokietiją nuolatiniam gyvenimui yra persikėlusi nuo 2011 m. gegužės 18 d., o nuo santuokos sudarymo, t.y. nuo 2019 m. balandžio 26 d., minėtoje valstybėje gyvena turėdama santuokinę pavardę „W.“. Šioje šalyje pareiškėja kartu su sutuoktiniu planuoja savo bendrą gyvenimą ir neketina grįžti nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą. Santuokine pavarde pareiškėjai buvo išduota daugybė dokumentų (Vokietijos gyventojų registre ji įregistruota „W.“ pavarde, šia pavarde jai išduotos ir banko kortelės, santuokine pavarde ji yra sudariusi Vokietijos pensijų draudimo sutartį, taip pat darbo sutartį).
Pareiškėjos teigimu, ji tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje yra atpažįstama „W.“ pavarde. Pareiškėja paaiškino, jog tuo atveju, jeigu Lietuvos institucijos neleis pareiškėjai įregistruoti jos pavardės originalia forma pagal santuokos liudijimą, pareiškėja visais atvejais susidurs su sunkumais, kuomet jai reikės patvirtinti savo tapatybę tose Vokietijos valstybės institucijose (mokesčių administravimo, sveikatos priežiūros, policijos įstaigose, bankuose, siekiant gauti vairuotojo pažymėjimą ir t.t.), kurios naudojasi Vokietijos gyventojų registro duomenimis, kadangi minėtame registre registruota pareiškėjos pavardė skirsis nuo jos tapatybės dokumentuose nurodytos pavardės. Pareiškėja pažymėjo, jog ypač didelių sunkumų jai kils tais atvejais, kuomet bus reikalinga patvirtinti jos tapatybę ir santuokos faktą, pavyzdžiui, siekiant įgyti bendra sutuoktinių nuosavybes teise turtą ir sudarant šio turto įgijimo sandorius, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, registruojat vaikų gimimą, sutuoktinio atstovavimo situacijose, konfidencialios informacijos apie sutuoktinį gavimo, pavyzdžiui jo ligos atveju, situacijos, norint atsidaryti bendrą su sutuoktiniu banko sąskaitą ir pan. Pasak pareiškėjos, įrašius to paties asmens skirtingas pavardes dokumentuose (asmens tapatybės kortelėje ir santuokos liudijime), nurodančius esminius asmens tapatybę identifikuojančius duomenis, užprogramuojami nuolatiniai nepatogumai asmeniui. Be to, pareiškėjos gyvenamosios vietos valstybėje pavardės „W.“ ir „V.“ būtų traktuojamos kaip du skirtingi asmenvardžiai, kurių ne tik rašyba, bet ir tarimas visiškai skirtingas, „W.“ tariama – (duomenys neskelbtini), o tuo tarpu „V.“ – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat nurodo, kad su sutuoktiniu ką tik sukūrė šeimą, planuoja turėti vaikų, kas reiškia, jog netenkinus pareiškėjos prašymo, vienintelės jos pavardė skirsis nuo kitų šeimos narių. Tokiu atveju pareiškėjos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje viešame gyvenime nuolatos bus keliamos abejonės dėl pareiškėjos šeimos ryšių tiek su sutuoktiniu, tiek ir su judviejų vaikais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, o pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo įtraukti į apskaitą pareiškėjos santuokos su pavarde „W.“, kadangi civilinė būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, t.y. suinteresuotas asmuo privalėjo, remdamasis Lietuvos Respublikos teisiniu reglamentavimu, priebalsę „W“ sulietuvinti į „V“. Atsižvelgdamas į egzistuojančią teismų praktiką ir nesant įstatymų leidėjo valios dėl asmenų vardų ir pavardžių įtraukimo į apskaitą ne lietuviškais rašmenimis, suinteresuotas asmuo nurodė, jog sutinka, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodė, kad pareiškėjos prašymas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui nuomonę dėl įstatymų keitimo, leidžiant išimtis dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo lietuviškais rašmenimis su išimtimis. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių asmenų ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsienio asmens dokumentą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba; vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina Teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba; registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
Teismas, įvertinęs aukščiau įvardintų teisės normų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose, turinį, daro išvadą, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.
Visgi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06).
Teismas, įvertinęs aukščiau cituotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kuri yra privaloma bylą nagrinėjančiam teismui, daro išvadą, kad tuo atveju, jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų šeimos nariams rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su C. D. W. Teismui pateiktas 2019 m. birželio 13 d. Gyvenamosios vietos pažymėjimas patvirtina, jog pareiškėja Vokietijos gyventojų registre yra užregistruota „W.“ pavarde (ikisantuokinė pavardė N.). Be to, pareiškėjai yra išduotos keturios banko kortelės „W.“ pavarde. Santuokine pavarde pareiškėja Vokietijoje 2019 m. birželio 9 d. yra sudariusi Vokietijos pensijų draudimo sutartį. Pareiškėja teismui pateikė 2019 m. rugsėjo mėn. Darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymą iš savo darbovietės, kuri patvirtina, kad pareiškėja darbo sutartį taip pat yra sudariusi „W.“ pavarde.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas įtraukti į apskaitą pareiškėjos pasirinktą vyro pavardę – „W.“ sukelia jai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant, tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su „W“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijo vyro pasirinkta pavarde su raide „W“. Draudimas įtraukti į apskaitą pasirinktą vyro pavardę su raide „W“ taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).
Pažymėtina, kad kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos 2019 m. spalio 23 d. rašto dėl informacijos (duomenų) pateikimo Nr. SD-137, Gyventojų registre yra išduotų asmens dokumentų (pasų, asmens tapatybės kortelių) juose įrašant Lietuvos Respublikos piliečio vardą / pavardę su nelietuviškais rašmenimis „W“, „Q“ ir „X“ . Duomenų, jog pavardėse, varduose „W“ raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant „W“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.
Taigi įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Atsižvelgiant į tai, prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Pareiškėja pareiškimu taip pat prašė priteisti jos naudai iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas 368,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 38 Eur dydžio žyminis mokestis, 21,78 Eur vertimo išlaidos, 8,70 Eur išlaidos už VĮ „Registrų centras“ suteiktas paslaugas ir 300 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, bylą nagrinėjant ypatingos teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės taikymo išimtis: tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, nustatyta, jog suinteresuoto asmens ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi yra vienodas, kadangi iš esmės nebuvo reiškiami prieštaravimai dėl pareikšto pareiškimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai pažymėjo, kad Civilinės metrikacijos skyrius turi teisę civilinės būklės akto įraše įrašyti tik tokį vardą ir (ar) pavardę, kuris neprieštarauja nustatytam Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui, jis taip pat neturi teisės šį reglamentavimą keisti ar nustatyti naujas asmenų vardų ir pavardžių rašymo taisykles, kadangi tai yra išimtinė įstatymo leidėjo kompetencija. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos prašymas dėl 368,48 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo jos naudai iš suinteresuoto asmens atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. A133-3821/19(2.4.38-AD21).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos L. N. (W.) užsienio valstybėje sudarytą santuoką ir jos pavardę įrašyti pagal pirminį šaltinį (santuokos liudijimą) originalia forma – „W.“.
Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.