Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, suinteresuotas asmuo - VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tėvo palikimą priėmė ir pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą tuoj po jo mirties, nepažeisdama nustatyto 3 mėnesių termino, t. y. priėmė ir pradėjo valdyti jo likusius asmeninius ir buities daiktus, dokumentus, nuotraukas bei nekilnojamąjį daiktą - žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į šį sklypą jos tėvas buvo įgijęs 1998-09-28 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu, atkūrus jam nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise J. V. įgijo po santuokos su M. V. nutraukimo. Po tėvo mirties likusį žemės sklypą ji prižiūrėjo, tvarkė ir naudojo pagal paskirtį, kiekvienais metais po du kartus nušienaudavo pievą, tvarkė šieną. Minėtus darbus jai padėdavo atlikti P. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris jos prašymu, traktoriumi šienavo pievą, sugrėbė ir išvežė šieną.

Siekdama įgyvendinti savo teises į palikėjui J. V. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, ji turi pateikti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį, kad palikimą yra priėmusi įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad palikimą priėmė ne padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, ji pavelėjimo teisės liudijimo gauti negali kol teismas nepatvirtins palikimo priėmimo fakto.

Anksčiau ji neturėjo galimybės kreiptis notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dėl objektyvių priežasčių, kadangi dar prieš tėvo mirtį jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2011-04-18 ji buvo laikinai sulaikyta, jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu jai buvo paskirta karomoji priemonė - dokumentų - asmens tapatybės kortelės ir paso paėmimas, taip pat buvo apribotos jos nuosavybės teisės į jos turtą ir banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Neturėdama asmens tapatybės kortelės ir paso ji negalėjo kreiptis į notarą ar kitas valstybės institucijas, negalėjo disponuoti savo pinginėmis lėšomis, negalėjo įsidarbinti, nes darbdaviai nenorėjo priimti į darbą asmens, įtariamo nusikaltimų, už kuriuos gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, padarymu.

Dėl susiklosčiusios sunkios finansinės būklės ji vos galėjo pati pragyventi ir išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Ikiteisminis tyrimas tęsėsi labai ilgai. Ir tik 2013-02-12, praėjus beveik metams po tėvo mirties, jai buvo sušvelnintos paskirtos kardomosios priemonės - buvo grąžinta asmens tapatybės kortelė.

2016-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta ir nuteista 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. 2016-10-25 Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016-05-18 nuosprendis buvo panaikintas, byla perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Iki šio momento vyksta bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme, numatytas teisiamųjų posėdžių grafikas iki 2018 m. spalio mėnesio pabaigos. Neturėdama lėšų advokato pagalbai apmokėti bylos nagrinėjimo metu ji teikė prašymus dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo baudžiamosios bylos procese ir tokia pagalba jai buvo suteikta.

Neturėdama asmens dokumentų, neturėdama pakankamai lėšų notaro paslaugoms apmokėti, žyminiam mokesčiui sumokėti, be to, nuolat intensyviai šaukiama dalyvauti baudžiamajame procese, ji neturėjo realių galimybių pradėti bylos dėl tėvo palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Buvo sudėtinga surasti gerai apmokamą darbą ne tik dėl to, kad buvo paimi jos asmens dokumentai, bet ir Lietuvą ištikusios ekonominės krizės, didelio nedarbo lygio Lietuvoje. Ji buvo įsidarbinusi, dirbo, bet iš darbo santykių jos gaunamos pajamos buvo labai mažos. Jos dukra studijuoja universiteto dieniniame skyriuje, ji privalo dukrą išlaikyti, teikti jai materialinę pagalbą. Dėl jai paskirtų kardomųjų priemonių ji net trumpam negalėjo išvykti į užsienį užsidirbti daugiau lėšų. Ir tik dabar, kai pavyko įsidarbinti ir sutaupyti šiek tiek pinigų, kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo J. V. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Iš teisme esančios informacinės sistemos Liteko gautų duomenų –(duomenys neskelbtini) testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruota J. V. sudarytų testamentų, palikėjo J. V. palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Mirusiojo turto įpėdiniai pagal įstatymą yra V. V., kuri yra mirusiojo dukra, (b. l. 6-7, 9, 10).

Po J. V. mirties atsirado palikimas – žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl dar prieš tėvo mirtį jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, jos laikiną sulaikymą, apie jai paskirtas karomąsias priemones, apie priimtą jos atžvilgiu apkaltinamąjį 2016-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendį bei 2016-10-25 Kauno apygardos teismo nutartį, kuria minėtas nuosprendis buvo panaikintas, byla perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui, patvirtina byloje pateikti duomenys ir duomenys, gauti iš teisme esančios informacinės sistemos Liteko (b. l. 15, 16).

Nors pareiškėja po tėvo J. V. mirties pas notarą dėl mirusiojo tėvo palikimo nesikreipė, tačiau faktiškai jo palikimą yra priėmusi ir jį valdo, minėtu turtu rūpinosi, naudoja savo reikmėms.

Interesų konflikto tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens VĮ Turto banko dėl J. V. palikimo priėmimo nėra. Suinteresuotas asmuo teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą neprieštarauja, kad pareiškėja priėmė palikimą po J. V. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po J. V. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiojo J. V. dukra V. V..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po J. V. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, kad nors J. V. dukra V. V., nesibaigus įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti po J. V. mirties, palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo tėvo J. V. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Priteisti iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.