Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, teisėjų Alvydo Barkausko ir Irenos Paulauskienės (pranešėja), sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Dovilei Stančikaitei atsakovo atstovui Ričardui Prašmantui,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos AB ,,flyLAL” – Lithuanian Airlines skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai dėl Valstybės sienos apsaugos tarybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007-07-13 nutarimo Nr. 167-53 panaikinimo ir bylos nutraukimo arba paskirtos baudos sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja AB aviakompanija „flyLAL - Lithuanian Airlines “ (toliau – Aviakompanija) nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos punkto (toliau – Vilniaus oro uosto PKP) įgaliotas asmuo 2007-07-13 nutarimu paskyrė Aviakompanijai 11000 Lt baudą už tai, kad 2007-06-13 į Vilniaus oro uostą AB „flyLAL - Lithuanian Airlines” reisu iš Kinijos atskraidino Kinijos pilietį S. W., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Keleivis). Buvo nustatyta, jog minėtas asmuo neturi Lietuvos Respublikos vizos, todėl, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 8 str. 1 d. 1 p. jis į Lietuvos Respubliką nebuvo įleistas. Keleivį atskraidino Aviakompanija reisu, todėl Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. pagrindu Vilniaus oro uosto PKP Aviakompanijai, kaip vežėjui atvežusiam LR vizos neturintį pilietį, inicijavo įstatymo pažeidimo bylą ir paskyrė baudą.

Nesutinka su Vilniaus oro uosto PKP nutarime nurodytais argumentais, kurių pagrindas yra ne Transporto veiklos pagrindų įstatymo nuostatos, o Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – ICAO) 9 priedo nuostatos bei ES teisės aktai - Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 su vėlesniais pakeitimas.Vilniaus oro uosto PKP neteisingai ir plečiamai taikė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. nuostatas.Atsakomybė už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. pažeidimą oro vežėjui kyla tada, kai vežėjas pažeidžia pareigą užtikrinti, kad įvežamas į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Pagrindinis klausimas, keliamas šioje byloje yra susijęs su Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. vartojamos sąvokos „kelionės dokumentas” aiškinimu. Aviakompanijos įsitikinimu, kelionės dokumentas yra pasas, kurį Aviakompanija, priimdama į skrydį keleivį, patikrino, o viza nėra kelionės dokumentas ar jo dalis, todėl atsakomybė Aviakompanijai už tai, kad ji neužtikrino, jog keleivis turėtų vizą, kilti negali.

„Kelionės dokumento” sąvoka yra pateikiama Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 p., pagal kurį kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Kelionės dokumentų, kuriuos privalo turėti užsienietis, sąrašą taip pat nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-05-31 įsakymas Nr. V-63/1V-174 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-01-19 įsakymo Nr. 9/1V-16 „Dėl kelionės dokumentų, tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos ir sąrašo patvirtinimo” pakeitimo” (toliau - Tvarka). Vadovaujantis šiuo teisės aktu, kelionės dokumentu, tinkamu atvykti iš Kinijos į Lietuvos Respubliką, yra pripažįstamas Kinijos Resbublikos piliečio pasas. Šiame kelionės dokumentų sąraše nėra minima viza.

Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties įtvirtina dvi skirtingas sąvokas: „atvykimas” į Lietuvos Respubliką ir „įleidimas” į Lietuvos Respubliką, reglamentuojamas atitinkamai 5, 6 ir 7 minėto teisės akto straipsniuose, kurių esmė yra ta, kad jais įtvirtintos skirtingos sąlygos tam, kad užsienietis (1) galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką ir (2) būtų įleistas į Lietuvos Respubliką. Tam, kad užsienietis turėtų teisę atvykti į Lietuvos Respubliką, jis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą (LR užsieniečių teisinės padėties įstatymo 6 str.), tuo tarpu vizos turėjimas, kai tokią pareigą užsieniečiui numato LR tarptautinės sutartys, yra sąlyga užsieniečiui būti įleistam į Lietuvos Respubliką (LR užsieniečių teisinės padėties įstatymo 7 str.).

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. nustato Aviakompanijai pareigą tikrinti tik vieną iš penkių Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 7 str. nustatytų sąlygų užsienio piliečiui būti įleistam į Lietuvos Respubliką - kelionės dokumento turėjimą - ir už tai numato atsakomybę. Aviakompanijai nėra nustatyta atsakomybė už tai, kad asmuo (užsienietis) neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 7 str. 2-5 p. reikalavimų, įskaitant reikalavimą užsieniečiui turėti Lietuvos Respublikos vizą.

Tikrinti užsieniečių vizas ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę užsieniečiui kirsti valstybės sieną, yra išimtinė Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcija, todėl paskirdamas Aviakompanijai baudą už tai, kad Aviakompanija neužtikrino, kad Keleivis turėtų LR vizą, Atsakovas įtvirtino naują Transporto veiklos pagrindų įstatyme nenumatytą prievolę vežėjui, tuo vienareikšmiškai peržengdamas savo kompetencijos ribas. Tikrinti, ar užsienietis turi vizas ir kitus dokumentus, įvardintus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 7 str. 1 d. 3 punkte tam, kad užsieniečiui būtų leista kirsti valstybės sieną turi išimtinai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktai nesuteikia teisės privačiam subjektui - vežėjui - reikalauti iš užsieniečių pateikti vizas, santuokos liudijimus, sveikatos draudimus ar išrašus iš sąskaitų, kuriuos turi teisę išsireikalauti iš užsieniečio tik Atsakovas.

Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrindų įstatymas yra parengtas ir savyje apima Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių teisės normų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą reglamentuojančią vežėjų atsakomybę už neteisėtai į šalį įvežamus keleivius..

Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija (toliau ICAO) yra tarptautinė sutartis, ratifikuota Lietuvoje, kuri aviakompanijos nuomone yra privaloma susitariančiom valstybėm, o ne privatiems asmenims. Ši nuomonė yra klaidinga. Valstybė pasirašydama tarptautinę sutartį prisiima prievolę vadovautis konvencijoje nurodytomis taisyklėmis ir praktika, tuo pačiu valstybė imasi priemonių šiai tvarkai užtikrinti. Valstybė šią prievolę užtikrina per atitinkamus valstybinės valdžios organus priimant teisinius norminius aktus, užtikrinant šių normų vykdymą. Visi valstybėje veikiantys subjektai privalo laikytis šių įstatymų.

Aviakompanija savo skunde teikdama, kad ICAO 9 priedas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir atitinkamai yra neprivalomas privačiam subjektui - aviakompanijai - daro klaidingą prielaidą, kadangi ICAO konvencijos 9 priedo straipsniai, kuriais vadovavosi atsakovas yra ne rekomendacinio pobūdžio , o yra tarptautiniai standartai taikytini visose ICAO narėse.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 6 str. yra įtvirtinta nuostata, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Konkrečiu nagrinėjamu atveju pagal tarptautinius susitarimus numatytus Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr 2414/2001, Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr. 1932/2006 ,,Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo”. Kinijos pilietis S. W. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su Lietuvos Respublikos įvažiavimo viza. Vizos turėjimas užsieniečiui pagal jo pilietybę vykstančiam į ES (taip pat ir į Lietuvą) tampa neatsiejama kelionės dokumento dalimi, kurios neesant, užsieniečiui, net neturi būti leista vykti prie valstybės sienos.

Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas” 3.40 p. aiškiai nurodo, kad „Vežėjai, keleivių įlaipinimo punkte, privalo imtis priemonių, kad keleiviai turėtų visus patikrinimui būtinus dokumentus”. Pagal 3.40.3 p. „Susitariančios šalys ir vežėjai, kur tai įmanoma, turi bendradarbiauti nustatant pasų ir vizų tinkamumą ir tikrumą”.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2007-06-13 į Vilniaus oro uostą PKP reisu iš Kinijos buvo atskraidintas užsienietis – Kinijos Respublikos pilietis S. W., gim. (duomenys neskelbtini), be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina. Vilniaus oro uosto Vilniaus oro uosto užkardos vyresnioji specialistė A. G. 2006-07-13 nutarimu už įstatymo pažeidimą skyrė pareiškėjai 11 000 Lt baudą (b. l. 9-10).

Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrindų įstatymas yra parengtas ir savyje apima Europos Sąjungos teisės aktų, tarptautinių teisės normų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą reglamentuojančią vežėjų atsakomybę už neteisėtai į šalį įvežamus keleivius.

Pagal taikytiną šioje byloje vežėjų atsakomybę reglamentuojantį Įstatymo 20 straipsnį (2005-05-19 įstatymo Nr. X-214 redakcija), vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką (1 d.). Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (2 d.).

Aiškinant nurodyto straipsnio taikymą pažymėtina, kad jis yra skirtas visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams (Įstatymo 5 str.). Todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų dėl tam tikros (šiuo atveju oro) transporto rūšies specifikos taikytinos ir pareiškėjui.

UTPĮ 2 str. 10 d. įtvirtinta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Minėto įstatymo 7 str. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai: turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip; turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip, arba turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, arba leidimą nuolat gyventi, arba Europos Bendrijų valstybės narės piliečio leidimą gyventi, arba Europos Sąjungos leidimą gyventi; turi dokumentus, kuriuose nurodyta užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką ar buvimo joje tikslas ir sąlygos, turimos pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų gavimo šaltinis, turimos lėšos grįžti į savo kilmės valstybę ar vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į kitą valstybę, taip pat dokumentą, patvirtinantį sveikatos draudimą, ir pareikalavus juos pateikia; yra žinoma, kad užsienietis nėra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. To paties įstatymo 2 str. 33 d. įstatymas aiškiai apibrėžia vizos sąvoką ir nurodo, kad viza – tai įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr.3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu.

LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A-11-223/2007), jog kelionės dokumentais TVPĮ 20 str. 1 d. prasme reikėtų laikyti kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Tai reiškia, jog tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas VSAT praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą, t.y. šioje sampratoje yra išskiriamas (akcentuojamas) kelionės dokumentų pakankamumo teisei kirsti valstybės sieną atsirasti aspektas. Tokia samprata neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms UTPĮ 2 str. 10 ir 33 d., pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną.

Sistemiškai vertinant minėtas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad viza yra užsieniečio kelionės dokumento sudedamoji dalis.

Vežėjui gali būti neskiriama bauda, jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jeigu vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečio kelionės dokumentas yra suklastotas. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, jog jai negali būti skiriama bauda pagal nurodytas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 3 d. nuostatas.

Teismui svarbu nustatyti pareiškėjos kaltės klausimą. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. nuostatas, pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką. Pareiškėjos argumentai, kad bendrovė, įlaipindama Kinijos pilietį į lėktuvą įsitikino, jog jis turi kelionės dokumentus, yra nepagrįsti, nes jis neturėjo vizos įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Esant šioms aplinkybėms taip pat atmestinas pareiškėjos argumentas, kad prievolė tikrinti kelionės dokumentą apsiriboja prievole patikrinti tik užsieniečio pasą, bet ne vizą.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, darytina išvada. kad Lietuvos Respublikos transporto pagrindų veiklos įstatymo 20 str. taikymo prasme S. W. neturėjo kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, todėl Vilniaus oro uosto užkardos vyresniosios specialistės A. G. 2007-07-13 nutarimas už įstatymo pažeidimą, kuriuo pareiškėjai skirta 11 000 Lt bauda, yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjos motyvas, kad bauda paskirta nepagrįstai, nes Lietuvos valstybė nepatyrė jokių nuostolių, o be to ji 30 kartų viršyja vidutinę bilieto Aviakompanijos reisu kainą, todėl iš esmės pažeidžia jos interesus ir yra neproporcinga pažeidimui, atmestinas.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja prašo sumažinti jų pačių patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų. Transporto pagrindų veiklos įstatymo 26 str. yra nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Sąrašas baigtinis. Lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, tačiau, atsižvelgiant į teisės normų neišbaigtumą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais VSAT pareiškėjui AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ paskirta bauda mažintina iki 3000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str., 129 str. teismas

nusprendė:

Pareiškėjo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” skundą tenkinti iš dalies.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007-07-13 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-53, kuriuo pareiškėjui AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” paskirta 11000 (vienuolika tūkstančių) Lt bauda, pakeisti, ją sumažinant iki 3000 (trys tūkstančiai) Lt.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.