Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautą Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Norvegijos Karalystės Borgarting apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, pakeisto Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 24 d. sprendimu, priimto P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. Norvegijos Karalystės Borgarting apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už nusikalstamą veiką – nelegalų labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įvežimą. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta 507 dienos, kurių metu P. M. buvo taikytas kardomasis kalinimas (b. l. 2-35). Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 24 d. sprendimu P. M. į paskirtos bausmės laiką įskaityta 770 dienų (b. l. 36-41). Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 24 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas (b. l. 71-73) ir liudijimas (b. l. 42-56) dėl Norvegijos Karalystės Borgarting apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, pakeisto Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 24 d. sprendimu, priimto P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato atsiųstame liudijime dėl 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio nurodyta, kad P. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 14 metų 6 mėnesiai, o iki 2021 m. rugsėjo 28 d. P. M. yra atlikęs 830 dienų, t. y. dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2033 m. lapkričio 15 d. Liudijime nurodyta, kad pagal išduodančiosios valstybės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, atlikęs du trečdalius bausmės.

Nuteistasis P. M. nesutiko, kad nuosprendžio vykdymas būtų perduotas Lietuvos Respublikai, nepateikdamas dėl to jokio pagrindimo (b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.

Pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo P. M. nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir liudijimą pripažinti ir bausmei vykdyti. Iš Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato pateikto liudijimo matyti, kad P. M. Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žr. § 231 pirmąjį skirsnį, žr. § 15, pažeidimą – už nelegalų labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įvežimą - 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. P. M. buvo nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 20 d., ketvirtadienį, kelyje E6 kirto Švedijos ir Norvegijos sieną iš Svinesundo į Haldeną, ir į Norvegiją įvežė 19,94 kg heroino bei 17,09 kg kokaino. Narkotikai buvo paslėpti Bulgarijoje registruotos puspriekabės grindyse įrengtoje ertmėje. Puspriekabė buvo prikabinta prie Bulgarijoje registruoto vilkiko, kurį vairavo P. M.. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 24 d. ir yra vykdomas. Nuteistasis P. M. bausmę atlieka Norvegijos Karalystės kalėjime. 2021-09-28 buvo atlikta 830 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis, bausmės vykdymo pabaiga – 2033-11-15 (b. l. 51-56).

Susitarimo 6 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise.

Bylos duomenimis P. M. nesutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai, tačiau jokių nesutikimo pagrindų nenurodo (b. l. 68).

Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a) punkte numatyta išlyga (išimtis), remiantis kuria nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“ – vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai (Susitarimo 1 str. 1 d. e) p.). Nagrinėjamu atveju P. M. yra vykdančiosios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 78). Tuo tarpu duomenų apie deklaruotą P. M. išvykimą į užsienio valstybę (šiuo konkrečiu atveju į Norvegijos Karalystę), patvirtinančių, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje nebegyvena, nenustatyta, todėl P. M. kaip Lietuvos Respublikos piliečio, sutikimas šiuo atveju nėra reikalingas. Be to, Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b) punkte numatyta išlyga (išimtis), remiantis kuria nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo taip pat nereikalingas, kai nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. gegužės 19 d. Norvegijos migracijos direktoratas sprendimu dėl deportacijos nusprendė išsiųsti P. M. iš Norvegijos (b. l. 57-64). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, P. M. sutikimas nereikalingas ir Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b) punkto pagrindu.

Susitarimo 8 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Susipažinęs su teismui pateiktais duomenimis, teismas nenustatė Susitarimo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių negalima būtų pripažinti ir vykdyti Norvegijos Karalystės Borgarting apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, priimto P. M. atžvilgiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos Susitarimo 7 straipsnyje, kurioms esant Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti Norvegijos Karalystės Borgarting apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendį.

P. M. gynėjas atsiliepime prašė Norvegijos Karalystės prašymo netenkinti, nes P. M. perkėlus į Lietuvos Respubliką likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui, jo gyvybei ir sveikatai grėstų realus pavojus (ši aplinkybė nebuvo žinoma Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratui kreipiantis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl nuosprendžio pripažinimo). Dėl to, P. M. socialinė reabilitacija ir reintegracija į visuomenę apskritai gali būti nepasiekta. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-84/2002 dėl Šioje byloje buvo atskleisti padaryti apysunkiai ir labai sunkūs nusikaltimai. Vilniaus apygardos teismas kaltais dėl tokių veikų pripažino pavojingą recidyvistą J. O., kuris iki šiol atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir I. P.. Minėtoje byloje, sprendžiant dėl J. O. ir I. P. kaltės, lemiamą įtaką turėjo P. M. parodymai, t. y. J. O. kaltė byloje buvo grįsta kito nuteistojo - P. M. parodymais (b. l. 111-147). Gynėjo teigimu, bausmių atlikimo vietose egzistuoja neformalūs santykiai, todėl P. M. bijo, jog jam bus kerštaujama, su juo bus susidorota kalėjime arba bus sudarytos nepakeliamos ir netinkamos sąlygos socializuotis, jeigu jam tektų bausmę atlikti Lietuvoje, jo gyvybei iškiltų reali grėsmė, todėl socialinė reabilitacija ir reintegracija į visuomenę būtų neužtikrinta. Tačiau, teismas tokią gynėjo versiją laiko jo subjektyvia nuomone, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistajam P. M. nuo 2002 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo P. M. parodymų pagrindu kaltu pripažintas J. O., būtų grasinta su P. M. susidoroti, jam keršyti. Vien ta aplinkybė, kad tiek P. M., tiek J. O. atliktų laisvės atėmimo bausmę tame pačiame kalėjime, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, nepatvirtina, kad su juo bus susidorota kalėjime arba bus sudarytos nepakeliamos ir netinkamos sąlygos socializuotis. Atsižvelgiant į tai, teismas minėtos aplinkybės nelaiko pagrindu nepripažinti nuosprendžio ir atsisakyti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Gynėjas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju pažeista Susitarimo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka būtinus bylos dokumentus išversti į lietuvių kalbą ir nesilaikyta BPK 8 straipsnio 1, 5 dalių nuostatų, reglamentuojančių proceso kalbą, nes Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato 2021 m. spalio 15 d. kreipimasis į bylą pateiktas tik anglų kalba. Teismas pažymi, jog šis trūkumas buvo ištaisytas bylos nagrinėjimo metu ir byloje yra pateiktas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato 2021 m. spalio 15 d. kreipimosi vertimas į lietuvių kalbą. Pažymėtina, jog toks trūkumas nėra pagrindas atsisakyti pripažinti nuosprendį.

Vadovaudamasis Susitarimo 7 straipsnio nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti nuosprendį, suderina jį su Lietuvos Respublikos BK numatytomis bausmėmis taip, kad pritaikyta bausmė nebūtų griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, įvertinus jos pobūdį ir trukmę.

Kaip jau minėta, P. M. nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žr. § 231 pirmąjį skirsnį, žr. § 15, pažeidimą – už nelegalų labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įvežimą - 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalis numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė už tokį nusikaltimą – laisvės atėmimas iki penkiolikos metų. Atitinkamai, teismas sprendžia, kad minėta nusikalstama veika, dėl kurios P. M. buvo nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žr. § 231 pirmąjį skirsnį, žr. § 15, pažeidimą, atitinka BK 260 straipsnio 3 dalies požymius.

Priimdamas sprendimą P. M. atžvilgiu Norvegijos Karalystės teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu, todėl, remiantis BK nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmes ir jų paskirtį, yra pagrindas spręsti, kad Norvegijos Karalystės Borgarting apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė neviršija BK numatytos bausmės, kuri galėtų būti skiriama pagal BK 260 straipsnio 3 dalies nuostatas, maksimumo, todėl suderinus Norvegijos Karalystėje paskirtą bausmę su BK nuostatomis, P. M. paliktina paskirta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Liudijime dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo nurodyta, kad 2021-09-28 P. M. buvo atlikęs 830 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės vykdymo pabaiga – 2033-11-15 (b. l. 51-56). Nuteistąjį perėmus iš Norvegijos Karalystės, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos, o į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas bei kardomojo kalinimo laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu,

nutaria:

pripažinti Norvegijos Karalystės Borgarting apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendį, pakeistą Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 24 d. sprendimu, ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Suderinti nuteistajam P. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystės Borgarting apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Norvegijos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 24 d. sprendimu, už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 232 antrojo skirsnio pirmosios baudžiamosios alternatyvos, žr. § 231 pirmąjį skirsnį, žr. § 15, pažeidimą paskirtą 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir palikti paskirtą 14 (keturiolikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo P. M. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos, o į bausmės laiką įskaičiuoti kardomojo kalinimo laiką iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei visą Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuteistojo perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos.

Šios nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti nuteistajam P. M. per Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratą, jo interesus atstovaujančiam advokatui, prokurorui.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą, išsiųsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.