- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- ATP-1004-562/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06690-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Nuorašas Teisėja, Rosita Patackienė
- Pažeidėjas
- K. S.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. atstovo advokato O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo K. S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. teismo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 16 d., apie 10.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei abu automobilius apgadino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) (toliau – ir KET) 9, 132 punktų reikalavimus.
K. S. taip pat teismo nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 16 d., apie 10.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. atstovas advokatas O. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; paskirti byloje eismo įvykio ekspertizę, kuri atsakytų į klausimus, ar nukentėjusiosios V. R. automobilis „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir K. S. automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo susidūrę, ir, jei taip, tai kokia yra šių transporto priemonių susidūrimo vieta. Apeliantas nurodo, kad su apylinkės teismo nutarimu K. S. nesutinka ir mano, kad šis nutarimas priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes, nesurinkus visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų ir nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Dėl ATPK 130 str. 1 d. normos taikymo apeliantas nurodo, kad šiuo atveju, atsižvelgus i byloje surinktus įrodymus, nėra duomenų, jog apeliantas, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, negrįžo atgal su automobiliu, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Pasak apelianto, svarbu pabrėžti tai, kad eismo įvykio metu K. S. galėjo nepajusti kontakto su kitu automobiliu ir negirdėti susidūrimo garso, kadangi kontaktas buvo nestiprus, tai patvirtina byloje esantys duomenys automobilių fotonuotraukos (b. 1. 20-22) ir paties liudytojo V. V. parodymai, kad šalia automobilių stovėjimo aikštelės vyksta statybos (b. 1. 15). Apeliantas pažymi, kad K. S. dėl vykstančių statybų esant dideliam triukšmui galėjo net neišgirsti susidūrimo garso. K. S. savo kaltės dėl automobilio apgadinimo visiškai neneigė, savo paaiškinime (b. 1. 14) jis teigė, kad galbūt ir galėjo nežymiai kliudyti „Peugeot“ automobili, bet nepajautė to prisilietimo. Apeliantas taip pat pažymi, kad K. S. neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi padaryti apgadinimai nukentėjusiosios automobiliui yra mažareikšmiai, o K. S. vairuojamas automobilis yra draustas kasko draudimu. Apelianto nuomone, teismas nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, nesiaiškino, kodėl K. S. nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad K. S. dar nėra nei karto baustas administracine tvarka (b. 1. 3), dirba lazerių kompanijoje, yra sąžiningas ir darbštus vaikinas. Vairuotojo pažymėjimas yra labai svarbus važiuoti į darbą, nes atstumas tarp gyvenamosios vietos ir darbovietės yra pakankamai didelis, blogas susisiekimas. Apeliantas nurodo, kad K. S. yra jauno amžiaus žmogus, kuris tik pradėjo kabintis į gyvenimą, susirado darbą, todėl jaučiantis atsakomybės ribas ir suvokęs, kad įpuolė į kitą automobilį, nebūtų savavališkai pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.
Dėl eismo įvykio schemos netikslumo apeliantas nurodo, kad analizuojant pačią eismo įvykio vietos schemą matyti, kad nėra pažymėta tiksli automobilio „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjimo vieta, bei jo judėjimo kryptis, todėl nėra aišku, kokia trajektorija minėtas automobilis važiavo. Pasak apelianto, taip pat netiksliai pažymėti atstumai tarp automobilių. Liudytojas V. V. elektroniniame laiške (b. 1. 16) minėjo, kad buvo užtvertas kelias iš vienos pusės, nes šalia jų namo vyksta statybos darbai, tačiau eismo įvykio schemoje to nėra pažymėta. Apeliantas mano, kad remiantis abstrakčia ir nuo realaus įvykio nutolusia eismo įvykio vietos schema teismas negalėjo daryti teisingų ir pagrįstų išvadų.
Dėl liudytojo parodymų apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai ir neobjektyviai atsižvelgė į nenuoseklius ir klaidinančius liudytojo V. V. parodymus. Viename iš elektroninių laiškų (b. l. 16) liudytojas teigė, kad: „aš neišgirdau garso, o nuo pradžių stebėjau kaip keistai manevruoja“, toliau jis teigia: „eidamas link savo automobilio girdėjau garsą“. Viename iš savo elektroninių laiškų liudytojas teigia, kad jis buvo lauke ir stebėjo, kaip viskas vyksta, o 2014-07-10 teismo posėdžio metu (b. 1. 34) jis teigė, kad jau sėdėdamas savo automobilyje už 15 metrų girdėjo garsą. Pasak apelianto, akivaizdu, kad liudytojo V. V. parodymai yra netikslūs, prieštaringi ir klaidinantys. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo parodymais, kurie nesutampa ir tarpusavyje prieštarauja.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad prieš paskiriant apeliantui nuobaudą, byloje nebuvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. Pasak apelianto, išvadą, kad K. S. kliudė „Peugeot“ automobilį teismas padarė remdamasis netikslia eismo įvykio vietos schema, klaidinančiais liudytojo parodymais, transporto techninės apžiūros aktu ir nuotraukomis. Liudytojas V. V. nurodė, jog apžiūrėjęs po trijų savaičių „Ford Focus“ automobilį matė, kad jo priekinis bamperis kaip naujas, tarsi perdažytas. Policijos pareigūnė tarnybiniame pranešime išreiškė savo subjektyvią nuomonę, teigdama dėl automobilio „Ford Focus“ sugadinimo. Apeliantas pažymi, kad kaltinimą pareigūnė pagrindė tik subjektyviomis savo prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų K. S. kaltę. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojo teiginys „tarsi perdažytas“ rodo subjektyvų vertinimą. Apeliantas nurodo, kad asmens kaltė dėl pažeidimo padarymo turėtų būti įrodyta objektyviai ir vienareikšmiškai.
Apeliantas taip pat nurodo, kad iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad jos neinformatyvios ir remiantis jomis teigti, jog K. S. galėjo padaryti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus, taip pat nėra pagrindo. Apeliantas prie šio skundo prideda nuotraukas, kurios aiškiai parodo, jog automobilis „Peugeot 206“ yra apibraižytas ir galinėje dalyje, dešinėje pusėje, įbrėžimo žymės yra tame pačiame aukštyje ir identiškos lyginat su dešinės pusės priekiniu sparnu ir bamperiu. Pasak apelianto, minėtose nuotraukose aiškiai matosi įbrėžimų aukščiai, kurie visiškai neatitinka apelianto ir nukentėjusiosios automobilių įbrėžimų. Apeliantas mano, kad automobilis „Peugeot 206“ apgadintas ne dėl K. S. veiksmų. Apeliantas nurodo, kad šiose fotonuotraukose užfiksuoti duomenys kelia abejonių dėl K. S. kaltės apgadinus „Peugeot 206“ automobilį.
Apelianto manymu, teismui nebuvo pagrindo K. S. bausti pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. Pasak apelianto, esant akivaizdžiai prieštaringiems įrodymams ir netikslioms išvadoms, reikėjo skirti eismo įvykio ekspertizę siekiant nustatyti, ar K. S. ir nukentėjusio asmens automobiliai buvo susidūrę, ir, jei taip, tai kokia transporto priemonių susidūrimo vieta. Šiuo atveju, teismas ekspertizės neskyrė ir esant dviprasmiškiems įrodymams K. S. nubaudė iš esmės vadovaudamasis tik prielaida, kad toks kontaktas buvo galimas, taip nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio administracinėse bylose. Pasak apelianto, visiškai nesuprantama, kodėl šioje administracinėje byloje nebuvo paskirta ekspertizė, kuri galėtų tikslai nustatyti, ar automobilis „Ford Focus“ buvo perdažytas, ir ar minėti policijos pareigūnės A. S. teiginiai dėl automobilio „Ford Focus“ mikro įtrūkimų (kaip eismo įvykio pasekmės) yra objektyvūs, pagrįsti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju nebuvo nustatinėjami administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai (visų pirma - kaltė), o tiesiog nepagrįstai ir vadovaujantis byloje esančia nepakankamo informuotumo medžiaga, nuspręsta patraukti administracinėn atsakomybėn K. S., pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo.
ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, jog K. S. įvykio metu sugadino (apgadino) kitiems asmenims priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad K. S. 2014 m. gegužės 16 d., apie 10.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei abu automobilius apgadino, taip pažeisdamas KET 9, 132 punktų reikalavimus. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio patrulio D. M. 2014 m. gegužės 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis kartu su pareigūnu V. T. 2014 m. gegužės 16 d. apie 10.30 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pasišalino. 10.40 val. nurodytoje vietoje buvo aptiktas apgadintas automobilis „Peugeot“, kito automobilio įvykio vietoje nebuvo (b. l. 4). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio patrulės A. S. 2014 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog apžiūrėjus automobilio „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinio bamperio dešinės pusės šoną pastebėti nežymūs įbrėžimai, atitinkantys „Peugeot 206“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinio dešinės pusės šono apgadinimus (b. l. 24). Priešingai nei nurodo apeliantas, automobilių apgadinimus patvirtina byloje esančios fotolentelės, iš kurių matyti, kad sugretinus automobilius, transporto priemonių apgadinimų aukštis, pobūdis, išsidėstymo mechanizmas atitinka (b. l. 20-22). Nors apeliantas skunde nurodo, kad eismo įvykio schemoje nėra pažymėta tiksli automobilio „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjimo vieta, bei jo judėjimo kryptis, netiksliai pažymėti atstumai tarp automobilių, nepažymėti šalia namo vykstantys statybos darbai, šioje administracinėje byloje nebuvo paskirta ekspertizė, tačiau nustatytos aplinkybės abejonių nekelia, nes atitinka liudytojų parodymus apie įvykio mechanizmą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje skirti ekspertizę nėra tikslinga.
Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, liudytojas V. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad matė K. S. sukeltą eismo įvykį ir apie jį iš karto pat pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Liudytojas paaiškino, kad kartu su sutuoktine ir vaikais matė, kaip K. S. vairuotas automobilis akivaizdžiai kontaktavo su automobiliu „Peugeot“, kuris sujudėjo mažiausiai tris kartus, susidūrimo garsas girdėjosi net už 15 metrų liudytojo automobilyje neatidarius langų (b. l. 34-35). Tyrimo metu V. V. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, elektroniniu paštu pateikdamas paaiškinimą eismo įvykį tyrusiai policijos pareigūnei jis parodė, kad su žmona ir vaikais išėjęs iš (duomenys neskelbtini) namo į stovėjimo aikštelę stebėjo sceną, kaip „Ford Focus“ vairuotojas bando apsisukti ankštoje aikštelėje, manevruodamas savo dešiniu priekiniu kampu į „Peugeot“ dešinį priekinį kampą, galvojo, prisilietęs sustos, „Peugeot“ automobilis gerokai sujudėjo, jis stabtelėjo ir sekundę pastovėjęs yrėsi per sparną toliau, „Peugeot“ automobilis akivaizdžiai sujudėjo mažiausiai tris kartus, tačiau signalizacija neveikė, prabraukęs sparną, galų gale išsilaisvinęs iš užstrigimo, ramiai lėtai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę (b. l. 15). Be to, liudytojas V. V. taip pat nurodė, kad automobilių susidūrimo garsas girdėjosi net jiems sėdint mašinoje su uždarytais langais (b. l. 16). Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad liudytojo V. V. parodymai yra netikslūs, prieštaringi ir klaidinantys, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo parodymais, kurie nesutampa ir tarpusavyje prieštarauja. Atkreiptinas dėmesys, kad V. V. tiek tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė, kad matė, kaip K. S. vairuotas automobilis akivaizdžiai kontaktavo su automobiliu „Peugeot“, kad girdėjo automobilių susidūrimo garsą ir kad matė, kaip automobilis „Peugeot“ nuo smūgio sujudėjo, todėl teismas netikėti jo nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėtas asmuo būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju K. S. pozicija neigiant padarius administracinius teisės pažeidimus vertinama kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia byloje esantys įrodymai.
Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, K. S. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis.
Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo.
ATPK 130 str. 1 d. nustato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog K. S. 2014 m. gegužės 16 d., apie 10.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs automobilį „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė, pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus, kuris nustato, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas eismo įvykio vietoje buvęs turtas – apgadintas automobilis „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismas daro išvadą, kad K. S. atsirado pareiga apie įvykį pranešti policijai. Teismų praktika numato, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Byloje užfiksuoti automobilių „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apgadinimai yra pakankami, kad būtų galima spręsti, jog K. S. turėjo pajusti automobilių kontaktą. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas V. V. paaiškino, kad automobilių kontakto garsas girdėjosi net už 15 metrų jam sėdint automobilyje uždarytais langais, automobilis „Peugeot“ akivaizdžiai sujudėjo mažiausia tris kartus. Todėl nelogiška, kad asmuo, būdamas automobilyje už 15 metrų, aiškiai girdėjo automobilių kontakto garsą ir matė automobilį „Peugeot“ nuo susidūrimo sujudant net kelis kartus, o automobilyje „Ford Focus“ sėdintis asmuo nejuto visiškai nieko. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad K. S. vairuotas automobilis eismo įvykio metu su kitu automobiliu, kuris įvykio metu stovėjo, kontaktavo važiuodamas į priekį, t. y. automobilių kontaktavimo mechanizmas taip pat rodo, kad K. S. turėjo pamatyti ir pajusti, kad kliudė kitą automobilį. Iš to galima spręsti, kad K. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad K. S. veikoje yra ATPK 130 str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad K. S. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. S. atstovo advokato O. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.