Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-05-27 · Administracinė byla Nr. I-3120-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-27
Bylos Nr.
I-3120-422/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00729-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3120-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00729-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, susipažinusi su pareiškėjo R. K. skundu, atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. K. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (2015 m. gegužės 20 d. išsiuntė paštu), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. balandžio 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose (ABTĮ 18 str. 1 d.). ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Centriniai valstybinio administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija (ABTĮ 2 str. 7 d.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašomą priteisti neturtinę žalą patyrė dėl netinkamo konvojavimo jį vežiojant (etapuojant) iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą, t. y. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kybartų pataisos namų. Taigi, pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų, atliktų visoje valstybės teritorijoje.

Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis - atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais, o karo metu ginkluotojų pajėgų sudėtyje ginti Lietuvos valstybę, taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Minėta institucija taip pat konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietas, iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą bei įstatymų nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laisvės atėmimo vietų į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį, apygardos teismus, Lietuvos vyriausiąjį administracinį ir apygardos administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais (kai konvojuojami nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais) – ir į miestų ir rajonų apylinkės teismus ir atgal į laisvės atėmimo vietas, saugo juos per teismo posėdžius. Viešojo saugumo tarnyba yra biudžetinė vidaus reikalų centrinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų (Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3, 6, 7 str., Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278).

Taigi, Viešojo saugumo tarnyba yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, pagal jam priskirtą kompetenciją vykdantis administravimą visoje valstybės teritorijoje, todėl šios bylos nagrinėjimas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 19 str. 1 d.). Dėl panašaus pobūdžio bylų priskirtinumo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-871/2014; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-667/2013).

Kadangi ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjas dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti R. K. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruoju skundu per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė