Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dangirai Vidutienei, nukentėjusiesiems V. P. ir G. B., nuteistajam G. U. ir jo gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui, nuteistajam M. A. ir jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiesiems V. P. ir G. B., vertėjai V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės, nuteistojo G. U. gynėjo advokato Donato Ramanausko ir nuteistojo M. A. gynėjo advokato Vinco Pacevičiaus apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

G. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d. ir BK 180 str. 3 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dviem) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64-1 str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. A. pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir BK 180 str. 3 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64-1 str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista solidariai iš G. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) - 4000 eurų neturtinės ir 1518,40 eurų turtinės žalos V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. ir G. U. nuteisti už tai, kad 2015-02-21, apie 5 val., veikdami organizuotoje grupėje ir ne mažiau su vienu kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 121-123 km, iš anksto susitarę plėšimo tikslu sustabdyti važiuojantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7500 eurų vertės ir jį pagrobti, užpuolė juo vykusius V. P. ir G. B. bei panaudodami šaunamąjį ginklą grasino jų atžvilgiu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą - G. U., vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. A., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) blokavo minimam automobiliui, kuriuo vyko V. P. ir G. B. kelią, taranavo šį automobilį ketindami jį sustabdyti, taranuodami stūmė nuo kelio, taip grasindami panaudoti fizinį smurtą, tyrimo metu nenustatytas asmuo iš nenustatyto šaunamojo ginklo per automobilio Audi A6 priekinių dešinių durelių langą kelis, tiksliai nenustatytus kartus, šaudė į minimą automobilį, taip sugadindami svetimą turtą (apibraižė, įlenkė) – automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarydami nukentėjusiajam V. P. 1518,40 eurų turtinę žalą, o sodyboje (duomenys neskelbtini). nukentėjusiems V. P. ir G. B. dėl užpuolimo ir vykdomo persekiojimo palikus savo automobilį ir pabėgus, G. U. prie šio automobilio prikabinus tempimo virvę, bei G. U. ir M. A. važiuojant grobiamu automobiliu, o tyrimo metu nenustatytam asmeniui kitu automobiliu jį tempiant, taip M. A., G. U. ir ne mažiau vienas tyrimo metu nenustatytas asmuo ir pagrobė minimą automobilį, kainuojantį 7500 eurus su visais jame esančiais V. P. daiktais, kainuojančiais 285 eurus, bei G. B. daiktais, kainuojančiais 770 eurų, padarydami V. P. 7785 eurų turtinę žalą, o G. B. 770 eurų žalą.

Prokurorė apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti 2015-08-20 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį, perkvalifikuoti G. U. ir M. A. veiksmus iš BK 187 str. 1 d. į BK 25 str. 3 d., 187 str. 1d.; 2) pripažinti G. U. ir M. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad vieną nusikalstamą veiką (svetimo turto sugadinimą) jie padarė, veikdami organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Panaikinti nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę visišką prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi; 3) pakeisti G. U. ir M. A. neteisingai paskirtas bausmes: G. U. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 187 str. 1 d., skirti bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., skirti bausmę - 6 (šešis) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę G. U. skirti - 6 (šešis) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir galutinę bausmę K. U. skirti - 4 (keturis) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. M. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 187 str. 1 d., skirti bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., skirti bausmę - 6 (šešis) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę M. A. skirti - 6 (šešis) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir galutinę bausmę G. U. skirti - 4 (keturis) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; 4) daiktinius įrodymus - teleskopinę lazdą, radijo stotelę „Wouxun“, kaukę, dvi pirštines, atlenkiamą peilį, raktą ir virvę, saugomus Marijampolės AVPK, - konfiskuoti ir sunaikinti. Diską su BPC garso įrašais, daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais, esančius byloje - palikti saugoti byloje. Įtariamųjų DNR lyginamuosius pėdsakus, saugomus Marijampolės AVPK, - sunaikinti, atlenkiamą peilį, raktą ir virvę, saugomus Marijampolės AVPK, - konfiskuoti ir sunaikinti, automobilio Lexus dokumentus, saugomus Marijampolės AVPK, - konfiskuoti ir perduoti VĮ „Regitra“.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to G. U. ir M. A. paskyrė per švelnią bausmę. Be to, teismas netinkamai išsprendė kitus klausimus, susijusiais su daiktiniais įrodymais arba iš viso tokių klausimų neišsprendė. Teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistiesiems bausmes, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 str., netinkamai įvertino G. U. ir M. A. padarytas nusikalstamas veikas ir pačių nuteistųjų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę, nepagrįstai nepripažino jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat nepagrįstai pripažino jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl paskyrė netinkamo dydžio bausmes. Paskirtosios bausmės per švelnios, neadekvačios jų padarytoms nusikalstamoms veikoms ir prieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK41 str., 54 str.). Teismas nepagrįstai nepripažino G. U. ir M. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad vieną nusikalstamą veiką (svetimo turto sugadinimą) jie padarė, veikdami organizuotoje grupėje, nurodydamas, kad organizuota grupė yra veiką kvalifikuojantis požymis. Teismas nekonstatavo, kurią veiką G. U. ir M. A. įvykdė dalyvaudami organizuotoje grupėje. Plėšimas dalyvaujant organizuotoje grupėje - vienas iš BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatytų veikos kvalifikuojančių požymių, todėl, teismas kvalifikuodamas nusikalstamą veiką - plėšimą, kaip numato BK 60 straipsnio 2 dalis nuostatos, teisingai nepripažino organizuotos grupės atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes ji įstatyme numatyta kaip kvalifikuoto nusikaltimo sudėties požymis. Tačiau teismas turėjo kvalifikuoti G. U. ir M. A. dalyvavimą organizuotoje grupėje darant kitą nusikalstamą veiką - svetimo turto sugadinimą, pripažinti tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir atsižvelgti į ją, skirdamas nuteistiesiems bausmes už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d. Pažymėjo, kad abu nusikaltimai padaryti esant idealiajai veikų sutapčiai, todėl negalima situacija, kuomet viena iš sutaptį sudarančių veikų pripažįstama esant padaryta veikiant organizuotoje grupėje, tačiau konstatuojama, kad kita veika padaryta nesant šios bendrininkavimo formos. Nors apylinkės teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl pripažino, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje, tačiau iš kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų aprašymo ir kvalifikavimo, kitų kaltinimą pagrindžiančių duomenų matyti, kad G. U. ir M. A. nuo seniai siejo glaudūs ryšiai, jie naudojosi tais pačiais daiktais, kurie galėjo būti naudojami nusikalstamoms veikoms, tomis pačiomis transporto priemonėmis, kartu darė ar dalyvavo darant administracinius teisės pažeidimus. Šios nustatytos aplinkybės rodo aukštesnį grupės organizuotumo lygį. Nustatyta, kad nuteistieji G. U. ir M. A. iš anksto susitarė daryti kelis nusikaltimus - nesunkų ir sunkų, darydami jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, pasiskirstė užduotimis ir atliko tam tikrą vaidmenį. Be to, teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai pripažino G. U. ir M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jų visišką prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo - jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. U. ikiteisminio tyrimo metu 2015-02-21, 2015-04-10, 2015-06-23 apklausiamas įtariamuoju kaltu neprisipažino, atsisakė duoti parodymus ir atsakinėti į užduodamus klausimus (T.3, b.1.70, 75, 78). M. A. ikiteisminio tyrimo metu 2015-02-22, 2015-04-07, 2015-06-09 apklausiamas įtariamuoju kaltu neprisipažino, klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, nurodydamas, kad 2015-02-21 naktį kartu su G. U. šventė, o nuo 01.10 val. buvo namuose (T.3, b.1.155-156, 160, 163). Nuteistieji kaltais prisipažino tik teisme. Be to, teisme duodami parodymus, jie tik formaliai prisipažino padarę nusikalstamas veikas, neatskleisdami nusikalstamų veikų tikrųjų motyvų, tikslų, nepadėdami teismui išaiškinti galimų bendrininkų (bendrininko), taigi, pripažino tik tas aplinkybes, kurias išaiškino ir ištyrė policijos pareigūnai. Nuteistieji nesiėmė jokių priemonių atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, nors tokią galimybę realiai turėjo. Todėl, esant nustatytai G. U. ir M. A. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nesant jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, tame tarpe įvertinus itin neigiamas kaltininkų asmenybes, pagrindo jiems skirti minimalias bausmes nebuvo. Priešingai - vadovaujantis BK 61 str. 2 d., bausmių dydis turėjo būti parenkamas skaičiuojant nuo vidurkio. Be to, Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015-08-20 nuosprendyje netinkamai išsprendė ir kitus klausimus, susijusiais su daiktiniais įrodymais arba iš viso tokių klausimų neišsprendė. Šie klausimai turi būti išspręsti: teleskopinė lazda, radijo stotelė „Wouxun“, kaukė ir dvi pirštinės- konfiskuoti ir sunaikinti, diskas su BPC garso įrašais, daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais - palikti byloje, įtariamųjų DNR lyginamieji pėdsakai - sunaikinti, atlenkiamas peilis, raktas ir virvė - konfiskuoti ir sunaikinti, automobilio Lexus dokumentai - konfiskuoti ir perduoti VĮ „Regitra“.

Nuteistojo G. U. gynėjas advokatas Donatas Ramanauskas apeliaciniame skunde prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nuosprendį pakeisti - pritaikant BK 75 str. 1 d. G. U. paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (neatliktos dalies) vykdymą atidėti 3 metams.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nuosprendžio dalimi, kuria G. U. paskirta laisvės atėmimo bausmė, netaikant BK 75 str. 1 d. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo. Teismas skirdamas G. U. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį (padarytas nesunkus ir sunkus nusikaltimas), lengvinančią aplinkybę (visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailisi), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ko pasėkoje skyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Tačiau teismas, G. U. netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo, neatsižvelgė į tai, jog jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, neapgalvoto elgesio pasekmė, kuri galėtų būti vertinama tik kaip nerūpestingumas ar neatsakingumas. Šioje vietoje pažymėtina, jog G. U. nežinojo, jog kartu su juo nusikalstamą veiką įvykdęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo turėjo su savimi kažkokį ginklą, net neįsivaizdavo, kad toks ginklas gali būti bandomas naudoti. G. U. buvo įsitikinęs, jog jis tik vyksta padėti pažįstamam susigrąžinti skolą iš skolininko, kuris vengia ją grąžinti. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybes, jog G. U. šeimoje prieš kelias savaites iki teismo posėdžio įvyko didžiulė tragedija, iš gyvenimo pasitraukė jo brolis K., su kuriuo jis palaikė itin glaudžius broliškus santykius. Po sūnaus mirties itin pablogėjo G. U. mamos O. U. psichinė sveikatos būklė, jai diagnozuota sunki depresija, medicininė pažyma pateikta teismui. U. tėvas P. U. pagal iš anksto suplanuotą ilgalaikę komandiruotę po sūnaus mirties išvyko į Japoniją. Visa G. U. šeima iki tragedijos gyveno kartu. Šiuo metu sunkiai serganti G. U. mama likusi visiškai viena - vienas sūnus nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kitas - miręs, sutuoktinis komandiruotėje. Šiuo metu jai itin reikalinga, kad sūnus G. U. būtų kartu su ja, o tai būtų galima įgyvendinti tik teismui atidėjus bausmės vykdymą. Pirmos instancijos teismas suklydo, nurodydamas, jog į bausmės skyrimo laiką įskaitomas suėmimas nuo 2015-08-20 iki 2015-08-20. Šioje vietoje padaryta gramatinė klaida taisytina, nurodant, jog į bausmės skyrimo laiką įskaitomas suėmimas nuo 2015-02-23 iki 2015-08-20.

Nuteistojo M. A. gynėjas advokatas Vincas Pacevičius apeliaciniame skunde prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-08-20 nuosprendį pakeisti ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę taikyti M. A. BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015-08-20 nuosprendžiu pagrįstai pripažino M. A. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str. 1 d. ir 180 str. 3 d., padarymo, pagrįstai paskyrė galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepagrįstai netaikė BK 75 str. 1 d. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, teisingai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę vertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais bei kitomis įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Paskirta bausmė neįsivaizduojamai neigiamai paveiks M. A. socialinę aplinką. Be to, tokia laisvės atėmimo bausmė sukels itin skaudžius dvasinius padarinius M. A. šeimai. Įvertinus M. A. supančią socialinę aplinką, mano, kad BK 41 str. 2 d. 1, 3, 4 punktuose numatyti bausmės tikslai jo atžvilgiu būtų pasiekti ir atidėjus bausmės vykdymą. Tuo tarpu bausmės paskyrimas vien tam, kad būtų įgyvendintas nubaudimo tikslas gali neigiamai paveikti M. A.. Dėl tokios bausmės jis pajustų būtent tokius bausmės padarinius, kurie nelaikytini teisingi ir iškreiptų bausmės paskirtį. Bausmės tikslai ginamojo M. A. atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės. Tačiau teismas, M. A. netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo, neatsižvelgė į tai, jog jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, neapgalvoto elgesio pasekmė, kuri galėtų būti vertinama tik kaip nerūpestingumas ar neatsakingumas. Šioje vietoje pažymėtina, jog M. A. nežinojo, kad kartu su juo nusikalstamą veiką įvykdęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo turėjo su savimi ginklą, net neįsivaizdavo, kad toks ginklas gali būti bandomas naudoti. M. A. buvo įsitikinęs, jog jis tik vyksta padėti G. U. pažįstamam susigrąžinti skolą iš skolininko, kuris vengia ją grąžinti. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą atsižvelgtina ir į tai, jog M. A. atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko su ieškiniu. Pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą M. A. turėtų galimybę dirbti ir taip greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

V. P. pateikė teismui prisidėjimą prie prokurorės apeliacinio skundo, kuriame prašo Marijampolės apylinkės prokuratūros 2015-09-08 apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, per švelnios bausmės paskyrimo ir netinkamai išspręstų kitų klausimų tenkinti. Nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas, motyvuodamas savo nuosprendį, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to M. A. ir G. U. paskyrė per švelnią bausmę. Be to, teismas netinkamai išsprendė klausimus, susijusius su daiktiniais įrodymais. Teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistiesiems bausmes, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, netinkamai įvertino M. A. ir G. U. padarytas nusikalstamas veikas ir pačių nuteistųjų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę, nepagrįstai nepripažino jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl paskyrė netinkamo dydžio bausmes. Paskirtos bausmės yra per švelnios, neadekvačios jų padarytoms nusikalstamoms veikoms ir prieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 ir 54 straipsniai).

Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 str. 6 d.).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteitasis G. U. kaltę pripažino ir parodė, kad prieš keletą dienų iki įvykio pas jį atvažiavo pažįstamas A. iš Tauragės, pravarde „k.“, kuris papasakojo, kad jam yra skolingas kažkoks asmuo, su kuriuo prašė padėti susitikti ir pasikalbėti. „K.“ minėjo, kad skolininkas važiuos keliu Jurbarkas - Smalininkai. Važiavo paskui skolininko automobilį, jį stabdė, automobilis nestojo. Neplanavo iš skolininko automobilį atimti. Automobiliu bandė blokuoti kelią, stabdyti, aplenkti ir vėl stabdyti, tačiau tas automobilis nestojo. Taip elgėsi kelis kartus. Kai „k.“ bandė stabdyti atsidaręs automobilio langą, išgirdo kažkokį garsą, bet šautuvo nematė. Paskui, persekiojama mašina dingo ir jie atsiliko. Prie Viešvilės kelio pamatė stovintį persekiotą automobilį „Audi“, joje žmonių nebuvo. Prisikabino virvę ir sėdėdamas savo automobilyje tempė „ Audi“ automobilį. „K“ sėdo už nukentėjusiojo automobilio vairo. M. A. vairavo BMW automobilį. „K“ jam sakė, kad paims mašiną, o rytoj su skolininku susitikęs išsiaiškins. Pravažiavus apie 10 kilometrų „K“ pasakė, kad tai ne tas automobilis, todėl automobilį paliko pakelėje. Važiavo savo draugui padėti išsiaiškinti dėl skolos, automobilio apiplėšti ir pagrobti neplanavo. Kaltinime nurodytas aplinkybes pripažįsta. Automobilyje Audi raktelių paliktų nebuvo. Automobilis buvo neužrakintas. Teigia jog važiavo kartu su M. A. ir „K“ ne apiplėšti nukentėjusiuosius, bet padėti „K“ atgauti skolą (T.4, b.l. 153-154).

Nuteistasis M. A. kaltu prisipažino, teigė, kad tą vakarą atvažiavo G ir papasakojo, kad reikia vienam draugui padėti atsiimti skolą. Sakė, kad skolininkas važiuos per Jurbarką, prašė padėti sustabdyti. Jis sutiko, vairavo „BMW“ automobilį, o G. U. ir tas kitas asmuo buvo „Audi“ automobilyje. Tik pravažiavus automobiliui „Audi“, kuriuo važiavo skolininkas, jie pradėjo važiuoti jiems iš galo. Nukentėjusysis nestojo, nors bandė jį stabdyti. Važiavo atsilikęs nuo stabdomo automobilio, gal 2-3 metrų atstumu. G. U. važiavo stabdomo automobilio priekyje, stabdė. Nukentėjusysis nestojo, tai tęsėsi kelis kilometrus, paskui nukentėjusysis „atsiplėšė“ nuo jų ir dingo. Privažiavę Viešvilės miestelį, pamatė tą patį automobilį stovintį pakelėje. Išlipo, apžiūrėjo, prie automobilio nieko nebuvo, „K.“ pasakė, kad tą mašiną reikia nutempti. Automobilio raktelių nebuvo, „K.“ virve prikabino automobilį prie Gintaro vairuojamo automobilio ir kurį laiką tempė. Jis sėdo į automobilį „BMW“ ir nuvažiavo namo. Teigia negirdėjęs ir nematęs, kad buvo naudotas šaunamas ginklas. Jis „k.“ nepažinojo. „K.“ nusprendė paimti automobilį, sakė, kad susitiks su skolininku kitą dieną ir pasišnekės. Teigia jog važiavo kartu su G. U. ir „K.“ ne apiplėšti nukentėjusiuosius, bet padėti „K.“ atgauti skolą (T.4, b.l. 155-156).

Nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2015-02-21 kartu su draugu G. B. važiavo iš Vilniaus į Šilutę žvejoti. Pravažiavus už Jurbarko apie 10 kilometrų, draugas pasakė, kad automobilis „Audi A6“ su latviškais numeriais, juos vejasi. Aplenkė, užvažiavo iš priekio ir ėmė juos stabdyti. Iš paskos važiavo kitas automobilis ir suprato, kad juos blokuoja. Nusprendė nestoti. Tuomet automobilio „Audi A6“ atsidarė keleivio pusės langas, iškišo ranką apmautą pirštine, nukreipė ginklą ir pradėjo šaudyti. Tuo metu automobilis blokavo tiek iš dešinės, tiek iš kairės, bet jie nestojo. Gaudynės vyko iki Viešvilės, pajautė, jog sudegino sankabą ir pastebėję sodybą, atidarytus vartus, įvažiavo į kiemą. Dar pakeliui skambino policijai, paaiškino situaciją. Paliko sodyboje mašiną, ištraukė raktus, pasiėmė telefoną ir pasislėpė už ūkinio pastato. Matė, jog po kelių minučių prie jo automobilio atsirado žmogus su žibintu ant galvos. Atidarė visas duris, bagažinę, patikrino kas viduje. Pradėjo laužti plastmasę iš priekio. Tuo metu suskambo telefonas, kalbėjo su policininkais. Pastovėjo apie 15 min., nuėjo iki tos vietos kur paliko automobilį, tačiau automobilio jau nebuvo. Nematė kaip iš kiemo pagrobė automobilį. Teigia jog automobilį blokavo abu automobiliai, tiek važiavęs priekyje, tiek iš galo. Jo automobilis buvo apgadintas, nes kontaktavo su juos persekiojusiais automobiliais, buvo apgadinti abu priekiniai sparnai, išlaužytos priekyje plastmasės. Buvo tamsu, todėl šaudžiusio asmens, nematė. Žalą tik dabar pradėjo atlyginti. Pretenzijų neturi, nuteistieji neatsiprašė(T.4, b.l. 156).

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad 2015-02-21 naktį kartu su draugu V. P. važiavo į žvejybą. Prie Kauno jis sėdo už automobilio vairo ir pavažiavus gal 10 kilometrų už Jurbarko, pastebėjo, kad kažkoks automobilis greitai juos vejasi. Kai automobiliai susilygino, pradėjo juos blokuoti. Draugas liepė važiuoti, nestoti. Iš pradžių stabdė delikačiai, paskui vienas iš automobilio „Audi“ asmenų išsitraukė pistoletą, pajuto kaip į stiklą ėmė atsimušti kulkos, buvo panašu į gumines kulkas. Automobiliai juos stūmė nuo kelio, bet jiems pavyko pabėgti. Suprato, kad sankabos pedalas sugedo, nes įstrigo, todėl įvažiavo į sodybos kiemą, ištraukė raktelius ir pabėgo. Automobilio nespėjo užrakinti. Matė, kad privažiavo automobilis ir kažką ten darė. Už 10 minučių draugas pakvietė ir abu nuėjo į tą vietą, kur paliko automobilį, tačiau automobilio nerado. Paskui paskambino policija ir pasakė kur yra jų automobilis. Parodė, kad jam žala nebuvo padaryta, tačiau stresas buvo didelis. Patvirtino, kad stabdant buvo kontaktas tarp jo vairuojamos ir blokuojančių automobilių. Buvo du automobiliai ir tikrai daugiau nei du asmenys. Ieškinio nereiškė (T.4, b.l. 157).

Liudytojas T. P., Jurbarko PK patrulis parodė, kad patruliavo su kolege I. K.. Užsuko į degalinę ir pastebėjo į degalinę atvažiuojantį automobilį „Audi“ su latviškais numeriais. Jis žinojo, kad šiuo automobiliu naudojasi U.. Jam buvo žinoma, kad iš vakaro kiti kolegos buvo G. U. sustabdę su šiuo automobiliu. Automobilis „Audi“ greitai išvažiavo iš degalinės, kas jį vairavo nematė. Iš budėtojo apie 5 valandą ryto gavo pranešimą, kad kelyje ties Viešvile yra blokuojamas ir apšaudomas automobilis. Jiems važiuojant link Viešvilės, iš priešpriešos prasilenkė su automobiliu BMW karavanas, numeris (duomenys neskelbtini) Jis važiavo link Jurbarko. Pavažiavus apie kilometrą pastebėjo stovintį šalikelėje automobilį „Audi A6“ , priekiu link Jurbarko. Susisiekė su budėtoju, kuris pasakė, kad buvo rastas būtent tas automobilis, kurį blokavo. Po automobiliu matėsi virvė. Nurodė, kad vienas virvės galas buvo pritvirtintas prie automobilio „Audi 6“ priekio, o kitas pamestas po mašina. Vizualiai virvės nesimatė (b.l.170-171).

Liudytojas T. B., Marijampolės apskrities VPK Jurbarko PK vyr. patrulis, parodė, kad abu nuteistuosius pažįsta. Dieną prieš nagrinėjamus įvykius, buvo sulaikęs G. U.. Patruliavo, kai nakties metu pastebėjo du dideliu greičiu važiuojančius automobilius. Iš paskos važiavo ir trečias automobilis. Pasivijo, ėmė stabdyti, tačiau paskutinis automobilis bandė juos nustumti nuo kelio, blokavo, todėl pirmieji du automobiliai pabėgo. Sidabrinės spalvos „Audi“ su latviškais numeriais sustojo, automobilį vairavo G. U.. Automobilyje rado raciją, kuria galima tarpusavyje kalbėtis. G. U. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, išdavė laikiną vairuotojo pažymėjimą, o automobilį grąžino. Kituose veiksmuose nedalyvavo.

Prokurorė D.Vidutienė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o jos apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistieji G. U. ir M. A. ir jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus ir taikyti BK 75 straipsnį, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistųjų G. U. ir M. A. gynėjų apeliaciniai skundai atmestini. Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama nuteistųjų kaltė dėl faktinių bylos aplinkybių, todėl šios aplinkybės išsamiau nevertinami. Prokurorė D.Vidutienė apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistųjų G. U. ir M. A. veiksmų kvalifikavimu tik pagal BK 187str.1d., be nuorodos į BK 25 str. 3 d. bei neteisingai paskirtomis bausmėmis, bei prašo išspręsti daiktinių įrodymų klausimą. Nuteistieji G. U. ir M. A. nesutinka tik su jiems paskirta bausme, prašydami taikyti BK 75 str. straipsnio nuostatas.

Dėl prokurorės skundo.

Skundžiamu nuosprendžiu G. U. ir M. A. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 3 d. ir pagal BK 187str.1d., be nuorodos į BK 25 str. 3 d., teigiant jog organizuota grupė yra BK 180 str.3d. numatytos plėšimo sudėties kvalifikuojantis požymis, todėl negali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Prokurorė nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis, skundžia nuosprendį dalyje dėl BK 187 str. 1d. teigdama, kad teismas teisingai kvalifikuodamas G. U. ir M. A. veiksmus pagal BK 180 str.3d. , kaip padarytus organizuotos grupės, nepagrįstai ir nemotyvuotai nepripažino turto sugadinimo, padaryto kaip organizuotos grupės, o tuo pačiu ir sunkinančios jų atsakomybę aplinkybės.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-895/2016).

Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Pagal teismų praktiką organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-403/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad M. A. ir G. U. būtų susaistyti pastoviais, tvirtais, besitęsiančiais, ilgalaikiais ir intensyviais nusikalstamais ryšiais su nenustatytu asmeniu. Nors G. U. praeityje buvo teistas, tačiau ne už turtinio pobūdžio veikas ir ne kartu su M. A.. Byloje taip pat nenustatyta, kad visi nuteistieji suvokė, jog sukūrė organizuotą grupę ir jai priklausė. Nėra duomenų, kad jie aiškiai buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų veikė pagal iš anksto suderintą planą. Vien tos aplinkybės, kad nusikalstamas veikas vykdė visi kartu, kad buvo naudojamas šaunamasis ginklas siekiant užgrobti svetimą turtą, kad vyko ne vienu, o dviem automobiliais ir, kad abu nuteistieji blokuodami nukentėjusiųjų automobilį, jį gadino, siekdami nustumti nuo kelio, patvirtina, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje. Detalaus suderinto plano nebuvimą rodo tai, kad pagrobtą ir apgadintą automobilį, nuteistieji rišo virve prie savo automobilio ir tokiu paprastu, iš anksto nenumatytu būdu bandė tempti, tačiau vėliau automobilį pakelėje paliko. Tai rodo, jog jie nebuvo iki galo numatę visų galimybių pagrobtą turtą saugiai pargabenti į saugojimui tinkamą vietą. Nors įstatymo nuostatos įvardija, kad organizuota grupė gali veikti ir darant vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tačiau siekiant inkriminuoti šį požymį nepakanka vien formalių teiginių buvus organizuotą, pastovią grupę nusikalstamoms veikoms daryti, bet tai turi patvirtinti ir bylos duomenys. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistieji nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, jog būtų galima juos pripažinti veikus organizuota grupe. Jų veiksmai rodo, kad tai buvo labiau spontaniškas siekis užvaldyti svetimą turtą, tiek M. A., tiek G. U. suprato jog veikia kartu su kitu nenustatytu asmeniu, siekė bendrų tikslų, kiekvienas iš jų suprato jog veikia bendrai nusikaltimo padaryme, todėl tokie jų veiksmai rodo, veikus paprasta bendrininkų grupe( BK 25 str.2d.), ir nenustačius organizuotos grupės iš nuosprendžio konstatuojamosios dalies šalintinas kvalifikuojantis požymis- „veikdami organizuotoje grupėje“, pakeičiant į aplinkybę „veikdami bendrininkų grupėje“ (BPK 320 str.3d.). Toks pakeitimas galimas, kadangi tai nesunkina nuteistųjų teisinės padėties. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visumą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios bendrininkavimo formos nepripažino M. A. ir G. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( BK 60 str.1d. 1p.) ir ši klaida ištaisytina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad panaikinus organizuotos grupės buvimą nuteistųjų veikoje, juridinis veikos kvalifikavimas, esant kitam kvalifikuojančiam požymiui- šaunamojo ginklo panaudojimui, nesikeičia.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie pripažino savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai lengvinančiai aplinkybei konstatuoti būtina nustatyti vieną iš trijų alternatyvų: 1) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi; 2) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą nustatyti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai padeda tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Nustatyta, kad G. U. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino (T.3, b.l. 70, 75, 78) ir parodymus duoti atsisakė. M. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės taip pat nepripažino, duodamas klaidinančius parodymus, jog 2015-02-20 apie 1 val. iš svečių kartu su drauge išvyko namo, kur miegojo iki ryto, kol atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė (T.3, b.l. 156,160,163). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme abu nuteistieji savo kaltę pripažino ir parodymus duoti sutiko (T.4, b.l. 65-71). Atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme nuteistieji taip pat davė parodymus, savo kaltę pripažino(T.4, b.l. 153-158). Tačiau pažymėtina, kad iš nuteistųjų duotų paaiškinimų teisme matyti, jog nors jie ir pripažino dalį esminių bylos aplinkybių, tačiau jų paaiškinimai yra priderinti prie bylos duomenų, neatskleidė nusikalstamos veikos padarymo tikslo, nuteistieji nenurodė, nepadėjo išaiškinti kartu jais dalyvavusio nusikaltimų padaryme trečiojo asmens, todėl darytina išvada, jog jų kaltės pripažinimas buvo tik formalus, siekiant jiems palankesnių, atsakomybę lengvinančių įstatymų nuostatų taikymo. Nenustatyta, kad K. U. ir M. A. prisipažintų ir nuoširdžiai gailėtųsi dėl to ką jie padarė. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistųjų K. U. ir M. A. formalus prisipažinimas nusikalstamų veikų padarymu ir nuoširdaus gailesčio nebuvimas, rodo kad padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu jie yra abejingi. Be to, kaip apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo posėdyje nuketėjusysis V. P. patvirtino, kad žalą nuteistieji pradėjo atlyginti, tačiau jų neatsiprašė (T.4, b.l. 157). Pastaroji aplinkybė taip pat parodo nuteistųjų požiūrį į neteisėtų veiksmų atlikimą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistųjų gailėjimąsi pripažino nuoširdžiu, o tuo pačiu konstatavo esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą lengvinančią aplinkybę, kuri iš skundžiamo nuosprendžio šalintina.

Dėl nuosprendžiu M. A. ir G. U. paskirtų bausmių.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 1 d., 2 d. 5 p.). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d., 2 d.). Tačiau visais atvejais paskirtoji bausmė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, sukeltoms pasekmėms. Bausmės individualizavimas nuteistiesiems yra procesas, kurio metu turi būti vertinamos visos aplinkybės reikšmingos teisingam bausmės parinkimui, teisingam trukmės nustatymui, kad paskirtoji bausmė būtų pakankama, ne per švelni ir ne per griežta, o atitiktų bausmės paskirtį.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistiesiems atsižvelgė į jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį bei kiekį (padarytas vienas nesunkus BK 187 str. 1 d. ir vienas sunkus BK 180 str. 3d. nusikaltimai), taip pat ir į kaltinamųjų asmenybes: G. U. teistas 2 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka; M. A. teistas 1 kartą užsienyje, daug kartų baustas administracine tvarka. Atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skyrė minimalias sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes.

Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie pripažino savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, todėl bausmių skyrimo klausimas spręstinas iš naujo, skundo ribose.

BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, o BK 187 straipsnio 1 dalyje – nesunkus( BK 11str.3,5d.). Byloje nustatyta, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, sugadino svetimą turtą ir panaudodami šaunamąjį ginklą užvaldė svetimą, jiems nepriklausantį turtą.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistųjų asmenybes G. U. teistas du kartus (T.3, b.l. 12-20), daug kartų baustas administracine tvarka (T.3, b.l.21-58), M. A. teistas vieną kartą užsienyje (T.3, b.l. 123-124), daug kartų baustas administracine tvarka (T.3, b.l. 125-138)), padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje bus įgyvendinta G. U. ir M. A. už jų padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas griežčiausių bausmių rūšis – laisvės atėmimą. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistiesiems realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, BK 180 str.3d. numato tik vienintelę bausmės rūšį- laisvės atėmimą, o aplinkybių nustatytų BK 62 str., kurios leistų skirti nuteistiesiems švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta įstatyme, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės trukmės pripažįsta reikšmingomis tas nustatytas faktines aplinkybes, kad vienais veiksmais nuteistieji sukėlė dvejas pasekmes- turto sugadinimą ir svetimo turto užvaldymą plėšimo būdu. To pasekmė apgadintas automobilis, kuris tuojau po įvykio buvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajam. Bylos duomenimis, nukentėjusiajam grąžinta dalis priteisto civilinio ieškinio, turtinių pretenzijų neturi. Nuteistieji praeityje buvo teisti – M. A. ikiteisminio tyrimo duomenimis teistas kitoje valstybėje, o G. U. teistas Lietuvoje du kartus – už neturtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tai yra viešosios tvarkos pažeidimą, pasipriešinimą policijos pareigūnui, policijos pareigūno įžeidimą ir grasinimus nužudyti policijos pareigūnus. Už nusikalstamų veikų numatytų BK 284 str.1d., 286 str., 290 str. ir 145 str.1d. padarymą jis buvo nubaustas subendrinta 18 MGL dydžio bauda. M. A. ir G. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje. Jų atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta. Pagal teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose labai svarbi aplinkybė lemianti paskirtosios bausmės trukmę yra nusikaltimu sukeltos pasekmės, jų pobūdis, tai kiek truko nusikalstami veiksmai, ar nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiems buvo sutrikdyta sveikata ir panašiai. Teisėjų kolegija esant aukščiau aprašytų aplinkybių visumai ir įvertinus abiejų nuteistųjų vienodus veiksmus nusikaltimo padaryme, mano, jog pirmos instancijos teismas skirdamas M. A. ir G. U. bausmes nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos skirdamas jiems laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijos minimumui už turto sugadinimą ir minimalią bausmės trukmę už plėšimą su kvalifikuojančiais požymiais. Nors apeliacinės instancijos teismas ir pritarė apeliacinio skundo argumentams , kad nėra nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei tai, kad yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė- kas sudarytų galimybę sunkinti nuteistųjų teisinę padėtį, tačiau vertintina ir ta aplinkybė, kad neteisingai buvo nustatytas požymis – organizuota grupė. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams ( BK 58 str.2d.) , o apeliacinės instancijos teismui nustačius jog šiuo atveju yra tik bendrininkų grupė, į tai atsižvelgtina švelninant nuteistųjų teisinę padėtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas tiek švelninančias, tiek sunkinančias aplinkybes daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo parinktos bausmės nuteistiesiems nėra aiškiai per švelnios, baudžiamasis įstatymas bendrinant paskirtas bausmes pritaikytas tinkamai, todėl nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių dydžio nekeistina, o prokurorės skundas toje dalyje atmestinas. Svarbu paminėti, jog ši baudžiamoji byla pirmos instancijos teisme, įvertinus nuteistųjų bylos aplinkybių prisipažinimą, visiems proceso dalyviams sutinkant, buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str. 1 d.), kas pirmosios instancijos teismui leido G. U. ir M. A. taikyti BK 64¹ str. nuostatas, tokiu būdu sumažinant jiems paskirtas galutines subendrintas bausmes vienu trečdaliu.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasi BK 66 straipsniu, pagrįstai į paskirtos bausmės laiką įskaitė laikinojo sulaikymo laikotarpį G. U. nuo 2015-02-21 iki 2015-02-23, ir suėmimą nuo 2015-02-23 iki 2015-08-20. Nuosprendyje klaidingai nurodyta G. U. suėmimo data, nurodant 2015-08-20. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas, nekeičiantis nuosprendžio esmės (BPK 308¹ str.1 d.) Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistajam G. U. kardomoji priemonė suėmimas paskirtas 2015-02-23 (T.3, b.l. 83-85). Paskirta kardomoji priemonė pratęsta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutartimi dviem mėnesiams (T.3,b.l.97-99) bei 2015-06-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pratęsta dar dviem mėnesiams (T.3, b.l. 111-114). Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šis laikas įskaitytinas į bausmės trukmę (BK 66 str.). Į M. A. paskirtos bausmės laiką pagrįstai įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2015-02-21 iki 2015-02-23, bei suėmimas nuo 2015-08-20 iki 2015-08-20.

Dėl nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų.

Nuteistieji apeliaciniais skundais prašo jų atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pagal BK 75 str., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Nors nagrinėjamu atveju abu nuteistieji prisipažino nusikalstamų veikų padarymu, tačiau teisinio pagrindo manyti, jog G. U. ir M. A. būdami laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų ir, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra. Tokia išvada darytina įvertinus nuteistųjų asmenybes, abu jie praeityje ne kartą bausti administracinėmis nuobaudomis, praeityje teisti. Abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose yra akcentuojama, jog jų padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės, neapgalvoto elgesio pasekmė, kas galėtų būti vertinama kaip nerūpestingumas ar neatsakingumas. Tačiau teismas su tokiais argumentais kategoriškai nesutinka, kadangi nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe esant susitarimui daryti nusikalstamą veiką, jie turėjo pakankamai laiko apgalvoti ir įvertinti ne tik savo nusikalstamus veiksmus, bet ir numatyti bei įvertinti galimas pasekmes, todėl esant tokiai situacijai manyti, jog tai buvo nuteistųjų atsitiktinio pobūdžio veiksmai yra nelogiška. Teismas teisiškai nereikšmingais sprendžiant BK 75 str. taikymo galimybę laiko G. U. apeliacinio skundo argumentus dėl jo susiklosčiusios šeimyninės padėties bei M. A. apeliacinio skundo argumentus, kuriais bandoma įrodyti kaip realus bausmės atlikimas neigiamai įtakos jo socialinę aplinką bei kokius padarinius sukels šeimai. Bausmė, visų pirma, yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis nėra susijusi su siekiu nuteistiesiems ir jų artimiesiems sukurti gerovės sąlygas. Nuteistųjų tariamas tikėjimas, kad vyksta padėti G. U. pažįstamam susigrąžinti skolą, taip pat nevertintina kaip išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti BK 75 str. nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatytos tokios aplinkybės, kurias nurodo nuteistieji, kad jie neva vyko padėti atgauti draugui skolą. Todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek nuteistųjų asmenybes, tiek ir jų įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų buvusius teistumus, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Todėl nėra jokio faktinio pagrindo jų atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Dėl šios priežasties M. A. ir G. U. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl daiktinių įrodymų.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą ne dėl visų daiktinių įrodymų, taip pat netinkamai išsprendė klausimą dėl virvės, paimtos iš nukentėjusiojo V. P. automobilio Audi A6, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, nurodydamas ją grąžinti K. U. ir M. A.. Todėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas: teleskopinė lazda, radijo stotelė „Wouxun“, kaukė, dvi pirštinės, atlenkiamas peilis, raktas ir virvė, saugomi Marijampolės apskrities VPK, - konfiskuotini ir sunaikintini (T.1, b.l. 177-180, T.2, b.l. 78, 96), diskas su BPC garso įrašais, daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, esantys byloje, – paliktini byloje (T.1, b.l. 54, 99), įtariamųjų DNR lyginamieji pėdsakai, saugomi Marijampolės apskrities VPK, – sunaikintini (T.2, b.l. 167), automobilio Lexus dokumentai, saugomi Marijampolės apskrities VPK, (T.2, b.l. 99-100, 115) perduotini VĮ „Regitra“.

Teismui pateiktos dvi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos: 2015-11-23 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-4566 (T.4, b.l. 145) patvirtina, kad valstybė patyrė 83,96 EUR dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam V. U. ir 2015-12-16 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-4953 (T.4, b.l. 160), patvirtinanti kad valstybė patyrė 69,48 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. A.. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. U. ir M. A., nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo G. U. gynėjo Donato Ramanausko ir nuteistojo M. A. gynėjo Vinco Pacevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį pakeisti:

Iš konstatuojamosios dalies pašalinti kvalifikuojantį požymį „veikdami organizuotoje grupėje“, pakeičiant į aplinkybę „veikdami bendrininkų grupėje“.

Panaikinti G. U. ir M. A. nustatytą lengvinančią aplinkybę, kad jie visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.).

Pripažinti G. U. ir M. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 187 str. 1 d. nustatyta veika padaryta bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio dalį dėl daiktinių įrodymų:

teleskopinę lazdą, radijo stotelę „Wouxun“, kaukę, dvi pirštines, atlenkiamą peilį, raktą ir virvę, įtariamųjų DNR lyginamuosius pėdsakus saugomus Marijampolės apskrities VPK, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus;

diską su BPC garso įrašais, daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais esančias byloje – palikti byloje;

automobilio Lexus dokumentus, saugomus Marijampolės apskrities VPK – perduoti VĮ „Regitra“.

Ištaisyti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą iš „suėmimą nuo 2015-08-20 iki 2015-08-20“ keičiant į „suėmimą nuo 2015-02-23 iki 2015-08-20“.

Likusią Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo, netenkinti.