Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-02-05 · Civilinė byla Nr. e2S-60-580/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-05
Bylos Nr.
e2S-60-580/2026
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02972-2025-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
L. Š.
Kategorijos
  • 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-60-580/2026Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02972-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui L. Š. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. Š. ieškiniu prašo:

1.1. pripažinti, kad pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise;

1.2. pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise;

1.3. pripažinti, kad žemės sklypas-mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijos naudojami žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise;

1.4. priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2025-07-17 nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ½ dalis turto (be nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)), kurią ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, ieškovės pateiktais viešo registro duomenimis yra verta 8 338 Eur (16 676:2). Todėl už šią reikalavimo dalį yra mokėtinas 188 Eur žyminis mokestis. Apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę duomenų nėra pateikta, todėl nėra galimybės nustatyti mokėtino žyminio mokesčio. Ieškovė sumokėjo 53 Eur žyminį mokestį. Ieškovei nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti duomenis apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Šalies argumentai

3. Ieškovė J. Š. šalindama nurodytus trūkumus 2025-07-24 teismui pateikė žyminio mokesčio sumokėjimo duomenis ir nurodė, kad ieškinio reikalavimą formulavo dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalavimo nenukreipė į minėtu adresu esančius nekilnojamojo turto objektus, nes jie asmeninės nuosavybės teise nepriklauso nei ieškovei, nei atsakovui, pastatų savininkė – I. L..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškinį pripažino nepaduotu, grąžino ieškovei J. Š. 244 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad:

4.1. vienas iš pareikštų reikalavimų – pripažinti, kad žemės sklypas-mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijos naudojami žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei J. Š. asmeninės nuosavybės teise;

4.2. teismas 2025-07-17 nutartimi nurodė ieškinio trūkumą, kad nėra pateikta duomenų apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, todėl nėra galimybės nustatyti mokėtino žyminio mokesčio;

4.3. šalindama ieškinio trūkumus ieškovė duomenų apie turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę nepateikė (ieškovės pateiktame 2025-07-10 registro išraše žemės sklypo vertė nenurodyta), todėl konstatuotina, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumo. Tai yra kliūtis apskaičiuoti žyminį mokestį ir kliūtis tolimesnei civilinio proceso byloje eigai. Atsižvelgiant į tai, ieškinys laikytinas nepaduotu.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad:

5.1. apeliantė, nepraleisdama nustatyto ieškinio trūkumų šalinimo termino, pateikė prašymą dėl nustatytų ieškinio trūkumų pašalinimo ir sutikdama su teismo nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies verte ir tuo pagrindu nustatytu primokėtinu žyminiu mokesčiu, jį apmokėjo;

5.2. ies?kove? paaiškino, kad ies?kinio reikalavimą formulavo de?l z?eme?s sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ies?kove? savo reikalavimo nenukreipe? i? mine?tu adresu esanc?ius nekilnojamojo turto objektus, nes jie asmenine?s nuosavybe?s teise nepriklauso nei ies?kovei, nei atsakovui, pastatu? savininke? – I. L.. Kartu pridėjo VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto pažymą, kurioje nurodoma, kad pastatų savininkė yra I. L.. Pažymoje matyti ir nekilnojamojo turto objekto – pastatas-sodo pastatas, vidutinė rinkos vertė – 1 358 Eur, kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai vidutinė rinkos vertė – 246 Eur;

5.3. apeliantė ištaisė teismo nustatytus trūkumus ir primokėjo tokį žyminį mokestį, kokį nurodė teismas, bei pateikė duomenis, kurių teismas reikalavo. Teismo 2025-07-17 nutartis yra klaidinanti. Apeliantė nurodė, kad jos reikalavimas yra susijęs išimtinai tik su žemės sklypu, kurio vertę nustatė ir trūkstamą žyminio mokesčio primokėjimo dalį apskaičiavo ir nurodė teismas. Sodo namas su kitais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui ir nėra ieškinio dalykas;

5.4. teismas prieštarauja pats sau, nes pats nustatė ir nurodė ne tik žemės sklypo vertę, bet ir apskaičiavo žyminį mokestį, kurį apeliantė apmokėjo. Tačiau skundžiama 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie žemės sklypą, nors pirmine nutartimi teismas nurodė ne tik vertes, bet ir apskaičiuotą žyminio mokesčio dalį, kurią reikia primokėti;

5.5. ieškovė ieškinio trūkumus pašalino 2025-07-24, teismas nutartį priėmė tik 2025-08-26, todėl ieškovė neturėjo galimybės savalaikiai realizuoti savo procesinės teisės kreiptis į teismą pakartotinai, nerizikuodama būti praleidus ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju, ieškovei svarbu, kad būtų priimtas jos pirminis ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui L. Š. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės duomenis.

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šalių pateikti įrodymai priimami.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Įstatyme įtvirtintos imperatyvios kreipimosi į teismą tvarkos nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteikta galimybe, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė, nepraleisdama teismo nustatyto termino ieškinio trūkumams pašalinti, pateikė prašymą dėl trūkumų pašalinimo, sutiko su teismo nustatyta ginčo objekto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies verte ir teismo apskaičiuotu primokėtinu žyminiu mokesčiu, kurį ji sumokėjo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė teismo 2025-07-17 nutartyje jai nustatytas pareigas, susijusias su ieškinio trūkumų šalinimu primokant žyminį mokestį.

13. Ieškovė, šalindama pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus, nurodė, kad jos ieškinio reikalavimas yra nukreiptas išimtinai į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neapima šiame sklype esančių pastatų. Kartu su prašymu dėl trūkumų šalinimo ieškovė pateikė VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto pažymą, iš kurios matyti, kad pastatai priklauso trečiajam asmeniui I. L., o ne ieškovei ar atsakovui. Šie duomenys patvirtina, kad pastatai nėra ieškinio dalykas, todėl jų vertės nurodymas ar vertinimas nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo reikalauti pateikti duomenų apie nekilnojamojo turto objektus, kurie byloje nėra ginčo dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas 2025-07-17 nutartyje nurodė, kad ½ dalis turto (be nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)), kurią ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, ieškovės pateiktais viešo registro duomenimis yra verta 8 338 Eur (16 676:2). Todėl už šią reikalavimo dalį yra mokėtinas 188 Eur žyminis mokestis.

15. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2025-07-17 nutartyje nustatė ginčo objekto – žemės sklypo (be nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)), vertę ir apskaičiavo konkretų primokėtino žyminio mokesčio dydį. Ieškovė sutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir primokėjo trūkstamą žyminį mokestį. Tačiau paskui pirmosios instancijos teismas skundžioje 2025-08-26 nutartyje nurodė, jog ieškovė nepateikė duomenų apie ginčo objekto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertę, kadangi ieškovės pateiktame registro 2025-07-10 išraše žemės sklypo vertė nėra nurodyta. Skundžiama nutartimi teismas iš esmės paneigė savo ankstesnėje nutartyje pateiktas išvadas dėl ginčo objekto vertės ir žyminio mokesčio dydžio, nors ieškovė šiuos nurodymus buvo įvykdžiusi. Tokia susiklosčiusi situacija neatitinka teisinio aiškumo ir proceso koncentracijos principų bei pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Teismas, pats nustatęs ginčo objekto vertę ir žyminio mokesčio dydį, negali vėliau konstatuoti, kad šie duomenys nebuvo pateikti ar yra nepakankami. Susidariusi situacija laikytina teismo procesinių nurodymų nenuoseklumu, galinčiu klaidinti proceso dalyvį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, neigiamos pasekmės negali būti perkeltos ieškovei, kuri veikė pagal teismo nutartyje suformuluotus nurodymus.

16. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė VĮ „Registrų centras“ 2025-08-27 vidutinės rinkos vertės duomenis, kurioje nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė. Nustatyta, kad žemės sklypo-mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijos naudojami žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 13 000 Eur, vertinimo data: 2025-01-01. Taigi, apeliantės pateiktais duomenimis žemės sklypo vertė yra mažesnė, nei nurodė pirmosios instancijos teismas 2025-07-17 nutartyje.

17. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę dalyvaujančiam byloje asmeniui ištaisyti trūkumus, t. y. pašalinti kliūtis, trukdančias teismui nagrinėti pateiktą procesinį dokumentą. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Pagal teismų praktiką tik išimtiniais atvejais yra galimas pakartotinis trūkumų šalinimas, o teismas privalo atsižvelgti į tai, ar šalis, teikdama procesinį dokumentą (nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą) ir šalindama nustatytus trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžininga (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliantė nurodo, kad ji ieškinio trūkumus pašalino 2025-07-24, teismas nutartį priėmė tik 2025-08-26, todėl ieškovė neturėjo galimybės savalaikiai realizuoti savo procesinės teisės kreiptis į teismą pakartotinai, nerizikuodama būti praleidus ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju, ieškovei svarbu, kad būtų priimtas jos pirminis ieškinys.

19. Ieškinio laikymas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui, šiuo konkrečiu atveju laikytinas neigiama apeliantei procesine pasekme ir užkerta kelią apeliantei apginti jos galimai pažeistas teises, kadangi egzistuoja rizika praleisti ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog apeliantė sumokėjo žyminį mokestį, kad apeliantė turi teisinį suinteresuotumą byloje, siekia apginti savo galimai pažeistas teises, įvertinus tai, kad ieškinį grąžinus apeliantei būtų pažeistas teisminės gynybos veiksmingumo ir teisingumo principas, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pasinaudoti išimtiniu pakartotiniu trūkumų šalinimo institutu.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 1 dalies, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės J. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė