Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Terezos Gerasimovič prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuotas asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolininkas – V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė Tereza Gerasimovič kreipėsi į teismą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01529 išaiškinti, kokia institucija – Valstybinė mokesčių inspekcija ar kita institucija (įstaiga) – privalo priimti konfiskuotą turtą (naftos produktus (480 litrų dyzelinio kuro) ir jo laikymui skirtas priemones (20 vnt. kanistrų po 20 l talpos, 3 vnt. kanistrų po 10 l talpos ir 1 vnt. kanistrą - 50 l talpos)) bei atlikti visus su šio turto realizavimu susijusius veiksmus (tame tarpe ir naftos produktų identifikavimą, kokybės nustatymą) arba organizuoti šių veiksmų atlikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi antstolės Terezos Gerasimovič prašymą tenkino ir išaiškino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaiga privalo priimti konfiskuotą turtą (naftos produktus (480 litrų dyzelinio kuro) ir jo laikymui skirtas priemones (20 vnt. kanistrų po 20 l talpos, 3 vnt. kanistrų po 10 l talpos ir 1 vnt. kanistrą - 50 l talpos)) bei atlikti visus su šio turto realizavimu susijusius veiksmus (tame tarpe ir naftos produktų identifikavimą, kokybės nustatymą) arba organizuoti šių veiksmų atlikimą. Teismas padarė išvadą, kad vykdant nutarimą dėl dyzelinio kuro ir jo laikymui skirtų priemonių konfiskavimo antstolis privalo šį dyzelinį kurą ir jo laikymui skirtas priemones paimti ir perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, kuri privalo atlikti visus su šio turto realizavimu susijusius veiksmus arba organizuoti šių veiksmų atlikimą. Teismas konstatavo, jog nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo tiesioginis objektas, vykdo LR ATPK 320 straipsnyje išvardyti organai LR ATPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos negali atsisakyti priimti teismo konfiskuotą daiktą remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, kurios neturi įstatymo galios.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 6 punktu, Valstybinė mokesčių inspekcija apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris realizuotinas. Pažymėjo, kad neidentifikuoti konfiskuoti ar kitaip valstybei perduoti naftos produktai į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiami. Atitinkamų valstybės (savivaldybių) institucijų (pareigūnų) žinioje esantys konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini naftos produktai perduodami Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Jeigu Policijos departamentas jam perduotinus identifikuotus naftos produktus perimti atsisako, tokiais atvejais naftos produktai įtraukiami į apskaitą, realizuojami ar pripažįstami atliekamos taisyklių nustatyta tvarka. CPK 692 straipsnis ne tik apibrėžia kuriai institucijai perduodamas valstybei perduotinas turtas, bet nurodo, jog įstatymai gali nustatyti kitą šio turto realizavimo tvarką. Taigi įstatymų leidėjas konstatavo, jog Valstybinė mokesčių inspekcija nėra vienintelė institucija, kuriai galėtų būti perduotas valstybei perduotinas turtas. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija neturi teisinio pagrindo perimti teismo nutartimi administracinės teisės pažeidimų byloje konfiskuotų naftos produktų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-09-22 antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdymui buvo priimtas 2010-08-02 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.8.-644-75/2010 dėl 480 litrų dyzelinio kuro ir priemonių neteisėtam akcizais apmokestinamo kuro laikymui konfiskavimo iš skolininko V. S. (V. S.), išieškotojo valstybės naudai (v.b. Nr. 0045/10/01529 l.1,2).

Pagal ATPK 320 straipsnio 1 punktą nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, vykdo antstoliai – padarius šio kodekso, be kita ko, 163² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą. ATPK 321 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamas, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, vykdomas paimant konfiskuotą daiktą ir pajamas ir priverstinai neatlygintinai perduodant šį daiktą ir šias pajamas valstybės nuosavybėn. Pagal ATPK 322 straipsnį konfiskuoti daiktai realizuojami Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka. Antstolio, kuris pagal pirmiau nurodytas ATPK 320 straipsnio 1 punkto nuostatas vykdo nutarimą konfiskuoti daiktą, veiksmų ATPK detaliau nereglamentuoja. CPK 1 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad šis Kodeksas nustato, be kita ko, sprendimų vykdymo tvarką. Tuo tarpu CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pagal šio Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Nurodytų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolio veiksmus, vykdant administracinėje byloje priimtą teismo nutarimą konfiskuoti daiktą, reglamentuoja atitinkamos CPK normos.

CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tuo tarpu CPK 691 straipsnyje nustatyta, kad turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka; areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės (CPK 691 str. 1,2 d.). Taigi, valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą daiktą (CK 4.47 straipsnio 10 punktas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 str. 2 d.), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 str.). Atsižvelgiant į CPK 638 straipsnio 2 dalyje, 691, 691 straipsniuose įtvirtintų normų prasmę, jų tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti būtent valstybinei mokesčių inspekcijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konfiskuoto turto realizavimas reiškia bet kokius veiksmus, susijusius su konfiskuoto turto pardavimu ar realizavimu kita CPK nustatyta tvarka (CPK 691 str. 1 d.).

Apeliantas remiasi Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punktu, pagal kurį mokesčių inspekcija apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas. Taip pat Taisyklių 10⁴ punktu, numatančiu, kad neidentifikuoti konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini naftos produktai į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiami, o atitinkamų valstybės (savivaldybių) institucijų (pareigūnų) žinioje esantys konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini naftos produktai per 10 darbo dienų nuo sprendimo (veiksmo), kurio pagrindu naftos produktai įgyja valstybei perduotino turto statusą, įsiteisėjimo (atlikimo) momento perduodami Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

Pažymėtina, kad būtent Civilinio proceso kodekse pirmiausia yra siekiama apibrėžti institucijas, kurioms turi būti perduotas valstybei atitenkantis turtas (Civilinio proceso kodekso 692 straipsnis). Kituose įstatymuose nenustatyta kitokios teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizuoti perdavimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal nurodytos teisės normos prasmę Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti perduodamas konfiskuotas turtas ir ši institucija privalo priimti konfiskuotą turtą bei atlikti visus su šio turto realizavimu susijusius veiksmus. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizavimas aiškintinas kaip bet kokie veiksmai, susiję su konfiskuoto turto pardavimu, perdavimu neatlygintinai ar realizavimas kita įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ir naftos produktų identifikavimą, kokybės nustatymą, taip pat pripažinimas atliekomis, jų sutvarkymas Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu konfiskuotus naftos produktus (480 litrų dyzelinio kuro) ir jo laikymui skirtas priemones (20 vnt. kanistrų po 20 l talpos, 3 vnt. kanistrų po 10 l talpos ir 1 vnt. kanistrą - 50 l talpos) antstolė turėjo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ši privalo juos priimti ir tvarkyti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, suinteresuotas asmuo nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.