Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovei adv.Nijolei Raulušaitienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei pagal L. V. ieškinį atsakovui T. V.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Santuokoje su atsakovu pragyvenę trejus metus, tačiau tenka pripažinti, kad jų šeima jau seniai yra iširusi. Su atsakovu nesutaria, visiškai nebendrauja, skirtingai vertina šeimos ir gyvenimo vertybes, sutuoktinių teises ir pareigas. Dėl atskovo kaltės jau nuo 2017 m. pradžios gyvenantys atskirai. Atsakovas gyvena savo motinos namuose (duomenys neskelbtini),o ji (duomenys neskelbtini). Su atsakovu nevedantys bendro šeimos ūkio, savas pajamas ir išlaidas tvarkosi atskirai, todėl jiems sugyventi šeimoje toliau nepavyks.

Dėl santuokos nutraukimo esant T. V. kaltei

Jos ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo naudoto smurto, nuolatinių girtavvimų ir pagarbos, lojalumo jai, kaip sutuoktinei, nebuvimo.

Tik sudarius santuoką jos pradžioje ,gyvenę atsakovo motinos Z. Ž. namuose. Pradžioje jos ir atsakovo santykiai klostėsi pakankamai normaliai, nors jau tada pastebėjusi jo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus. Iš pradžių į tokį vedamą atsakovo gyvenimo būdą nekreipusi dėmesio, tačiau vėliau dėl jo išgerdinėjimų vis kildavo konfliktų, pradėję nesutarti. Jai toks atskovo vedamas gyvenimo būdas pasirodė netoleruotinas. Jo vis prašydavusi negerti, keisti savo požiūrį, todėl ir nesutardavę. 2016 m. su atsakovu persikėlę gyventi į nuomojamą būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Jiems persikėlus jų santykiai iš esmės nepasikeitė, nes atsakovas ir toliau nepaisė jos nuogąstavimų dėl jo vedamo gyvenimo būdo, išryškėjo jų charakterių bruožų skirtumai. Su atsakovu pradėję dar labiau nesutarti, o metams bėgant su juo sugyventi taikiai pasidarė itin sunku. Atsakovas prisigėręs ne tik koliojosi, tačiau ne kartą prieš ją buvo panaudotas fizinis, psichologinis smurtas, kęsdavusi jo pažeminimus. Nors kurį laiką ir kentusi atsakovo užgauliojimus, po vieno atsakovo smurto protrūkio suvokusi, kad gyventi su juo darosi pavojinga. Tąkart atsakovui prieš ją „pakėlus ranką“ iškvietusi policiją. Atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iškelta baudžiamoji byla dėl jai sukelto fizinio skausmo, naudoto psichologinio smurto. Tyrimo metu atsakovas jos atsiprašė, žadėjo daugiau taip nesielgti ir pasitaisyti, todėl jam atleidusi. Susitaikę ir ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas. Nors tąkart atsakovui ir atleidusi,tačiau mačiusi, kad atsakovas iš esmės nepasikeitė, nes ir toliau vis išgerdinėjo. Nematydama jokios prasmės gyventi ne tik su smurtaujančiu atsakovu, bet ir su asmeniu, kuris visiškai neatsižvelgia į išsakytus prašymus, bei kito sutuoktinio interesus, jo negerbia - nutarusi, kad geriau jiems gyventi atskirai. Nuo 2017 metų pradžioje persikėlusi gyventi pas savo motiną gyvenančią (duomenys neskelbtini), o atskovas grįžo gyventi pas savo motiną į (duomenys neskelbtini). Jiems gyvenant atskirai su atsakovu nebendravę, visas savo pajamas ir išlaidas tvarkę atskirai, nevedę jokio bendro šeimos ūkio. Su atsakovu jų šeimyniai ryšiai nutrūko ir faktiškai išsiskyrę. Dar pradžioje atsakovas rašydavo, kad norįs susitaikyti, tačiau su juo gyventi nemačiusi jokios prasmės. Su jo pasiūlymais nesutikusi, nes žinojusi, kad atsakovas ir toliau veda tokį patį gyvenimo būdą kaip ir jiems gyvenant kartu. Iš esmės nenorėjusi tokio neramaus gyvenimo, dėl atsakovo užgauliojimų, bijodama dėl savo saugumo.

Taigi faktiškai jos ir atsakovo santuoka yra nutrūkusi jau nuo 2017 metų pradžios. Daugiau nei du metus gyvenantys visiškai atskirus gyvenimus. Paskutinį pusmetį persikėlusi gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovas kiek jai buvo žinoma, ir toliau gyveno su motina (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Iš išdėstyto matyti, kad jos ir atsakovo santuoka nutrūko tik dėl atsakovo kaltės,bei galimybių atkurti santuoką nėra.

Atsakovo naudotas psichologinis, fizinis smurtas, vedamas gyvenimo būdas ir nusišalinimas nuo kito sutuoktinio interesų, patvirtina CK3.60 str.1-3 d. įtvirtintą preziumuojamą jo kaltę dėl santuokos iširimo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija - preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. <...> Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) <...>; teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą <...>. Atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, jos manymu, aplinkybių visuma, t.y. kad atsakovas naudojo fizinį, psichologinį smurtą jos atžvilgiu, vedė ir kiek jai žinoma toliau veda netinkamą gyvenimo būdą nuolatos girtaudamas įrodo preziumuojamą jo kaltę.

Be to, Lietuvos Respubliko Civilinio kodekso 3.27 str. nuostatose yra numatyta, kad abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tiek teisės doktrinoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško atvirumo, veikimo kito sutuoktinio ir visos šeimos interesais, savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų supriešinimo negalimumo. Abipusės pagarba apibūdinama, kaip pareiga būti vienas kitam ištikimu, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Ji kiek galėdama atlikdama savas pareigas, atsakovo vedamą gyvenimo būdą jiems gyvenant kartu, jos interesų nepaisymą vertinanti ir kaip pagarbos ir lojalumo jai kaip sutuoktinei nebuvimą, jo sutuoktinio pareigų nevykdymą.

Atsižvelgiant į nurodyta, prašo įvertinti ir nurodytą preziumuojamą jo kaltę ir kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsakovui T. V. pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas.

Atsižvelgiant į CK 3.27 str. 1 d., LR CK 3.60 straipsnio 1- 3 d. nuostatas, įstatyminį sutuoktinių pareigų vykdymo reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, matyti, kad atsakovo naudotas fizinis, psichologinis smurtas, vedamas gyvenimo būdas, nusišalinimas nuo santuokinių pareigų vykdymo, pažeidė jos, kaip sutuoktinės ,interesus, įrodo atsakovo kaltę. Ilgiau tęsti santuokos su atsakovu nėra jokios prasmės, todėl ji turi būti nutraukta dėl atsakovo T. V. kaltės (LR CK 3.60 str.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Išlaikymo, atsižvelgdama į savo amžių, darbingumą, iš atsakovo sau nereikalaujanti.

Dėl santuokoje įgyto turto

Santuokoje su atsakovu neįgiję jokio bendrosios jungtinės sutuoktinių teise laikytino turto.

Dėl skolų ir kreditorinių įsiskolinimų

Santuokos metu kartu su atsakovu neįgiję jokių bendrų kreditorinių įsiskolinimų ir (ar) kitų šeimos skolų.Ar atsakovas turi kokių nors asmeninių skolų ir (ar) kreditorinių įsiskolinimų neturi duomenų.

Dėl pavardžių no santuokos nutraukimo

Po santuokos nutraukimo prašo palikti ikisantuokinę - MORTŪNAITĖS pavardę.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė pilnai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai,bei priteisti iš atsakovo valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko ir savo atsikirtimų posėdyje nepateikė.Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas šiuo metu yra išvykęs ir dirba (duomenys neskelbtini). Pasiruošimo nagrinėti bylą posėdyje metu atsakovui buvo išsiųsti procesiniai dokumentai į (duomenys neskelbtini)dėl atsiliepimo pateikimo. Iš internetinės siuntų paieškos sistemos buvo nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2019-04-08. Atsakovas apie teisminį procesą ir jo teisę pateikti atsiliepimą buvo informuotas ir telefonu.Atsakovas atsiliepimo nepateikė.Todėl praėjus terminui atsiliepimui pateikti procesiniai dokumentai atsakovui dar buvo įteikti ir viešo skelbimo būdu, bei viešo skelbimo būdu jis buvo informuotas apie teismo posėdžius.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Santuokos sudarymo įrašu patvirtinama,kad šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje , įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės pateiktu 2019-01-14 VĮ Registrų centras Alytaus filialo pranešimu patvirtinama,kad ieškovė ir atsakovas neturi jokio įregistruoto nekilnojamojo turto.

Ieškovės pateiktomis 2018-12-28 VĮ Regitra pažymomis patvirtinama, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių.

Įtariamųjų,kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų išrašu patvirtinama, kad 2015-10-24 T. V. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-59116-15 pagal LR BK 140 str.2d., kur 2016-03-23 nutarimu tyrimas buvo nutrauktas kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

Teismas konstatuoja:

LR CK 3.28 str. numatyta , kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės išdėstytų aplinkybių matyti, kad šalims šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo sukurti nepavyko dėl nesutarimų, skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, sutuoktinių teisių ir pareigų įgyuvendinimo. Iš ieškovės paaiškinimų seka, kad nuo 2017 m pradžios sutuoktiniai gyvena atskirus gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio, nebendrauja. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Ieškovė teisme nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes bendras jų gyvenimas nesusiklostė dėl atsakovo polinkio girtauti ir smurto naudojimo jos atžvilgiu, jų santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę, jie gyvena visiškai atskirus gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio, nebendrauja, visas pajamas ir išlaidas tvarko atskirai. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė ir ieškovės motyvų dėl santuokos iširimo priežasčių neginčijo, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė ,tuo faktiškai pripažindamas ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jų santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu byloje nustatytas įstatyme numatytas pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis),kadangi jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas girtaudamas ir nesūpindamas šeima,bei smurtaudamas prieš sutuoktinę .Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad tolimesnis sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta.

Ieškovė prašo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę ir toks jos prašymas tenkintinas, atsakovas nprieštaravimo tam nepareiškė.Taip pat nepriteistinas išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito,kadangi šalys neprašo priteisti tokį išlaikymą, nes šalys yra darbingos.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Ieškovė nurodė, kad šalys jokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, šalys neįgijo.Atsakovas taip pat nenurodė,jog šalys turėtų kokį nors dalintiną turtą. VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centro Alytaus filialo duomenimis patvirtinama, kad šalys santuokos metu jokio bendro registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo.

Ieškovė nurodė, kad bendrų šeimos ar jos asmeniškai kreditorių nėra.Atsakovas nepranešė jokių žinių apie jo kreditorius ar žinių apie įsiskolinimus valstybei dėl paskirtų administracinių nuobaudų.

Ieškovės pateiktu 2018-08-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr.2.1-(NTP-2)-18-T-4059-15160 patvirtinama ,kad ieškovė 100 proc.buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų(žyminio mokesčio ir kitų išlaidų ,susijusių su bylos nagrinėjimu) mokėjimo.Kadangi ieškinys buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis,tai sutinkamai su CPK 80 str.1 d.6 p.ir 7d.iš atsakovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Iš atsakovo priteistina ir valstybės turėtos išlaidos už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą ,kurios pagal 2019-06-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą Nr.(2.15)NTP-7-3432 sudaro 195 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK CK 3. 60, 3.61 str.,CPK 259,265,268,270 str., 385 str.

nusprendė:

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės L. V.(iki santuokos M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo T. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę-M.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio(lėšos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą ,įmokos kodas 5660, paskirtis-žyminis mokestis) .

Priteisti valstybei iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 195(vieną šimtą devyniasdešimt penkis) Eur valstybės turėtų garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai ieškovui apmokėti (lėšos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.