- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- e2-10291-217/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Ieškovas
- A. U.
- Trečiasis asmuo
- D. K.
- Atsakovas
- A. U.
trečiajam asmeniui D. K.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos savivaldybėje atstovui Andriui Baranauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo; trečiasis asmuo D. K., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. U. ieškinį teismo posėdyje palaikė, prašo pakeisti civilinėje byloje Nr. e2YT-20448-1052/2018 nustatytą buvusio sutuoktinio A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant tokią bendravimo tvarką: A. U. gali bendrauti su sūnumi tik jai dalyvaujant, iš anksto susiderinęs laiką ir vietą; neribotai gali bendrauti el. ryšio ar kitomis mobilaus susiekimo priemonėmis; vaiko pasiėmimas, be jos dalyvavimo negalimas.
Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutraukiant santuoką bendru sutikimu nepilnamečio sūnaus P. U. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, bendravimo su vaiku tvarkos nedetalizavo, kadangi A. U. juo nesirūpino ir negalvojo, kad kils problemų dėl to ateityje. Maždaug po 4 mėnesių po skyrybų 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigoje buvęs sutuoktinis pradėjo intensyviai reikalauti susitikimų su vaiku. Pradžioje nematė problemos, kol nepradėjo jaustis žalinga buvusio sutuoktinio įtaka vaiko bendravimui, mokslams: su vaiku telefonu tardavosi susitikimams, nederinant su ja. Vaiką parveždavo vėlai vakare sekmadienį, nebebūdavo laiko paruošti namų darbų, o kartais - tiesiog pirmadieniais, tiesiai į mokyklą. Prieštaraujant sulaukdavo nešvankaus ir įžeidžiančio turinio sms žinučių, neatsižvelgdavo į jos prieštaravimus. 2019 m. pavasarį rado išlaužtas namo duris, adresu (duomenys neskelbtini) . Vėliau sūnus prisipažino, kad parėjęs rado tėvą, kuris nurodė nesakyti kad jis buvo viduje. Įvykis buvo registruotas Kauno raj. Policijoje. Tų pačių metų liepos mėnesį atsakovas pasiėmė vaiką ir išsivežė prie ežerų į Palūšę, Ignalinos raj. Vaikas grįžo maždaug po savaitės, nudegęs nuo saulės iki žaizdų. Paaiškino, kad grįžo iš Palūšės pėsčiomis ir stabdydami pakeleivingas mašinas, nes neturėjo pinigų autobusui. Rugpjūčio mėnesį pasiėmė vaiką į Klaipėdoje vykusį ledo ritulio turnyrą, kur sūnus turėjo dalyvauti, tačiau sulaukė žinutės iš komandos narių tėvų, kad atsakovas pasirodė varžybose neblaivus, nesumokėjo mokesčio už varžybas. Nors vaiko komandos tėvai pasisiūlė sūnų parvežti namo, jis išsivedė sūnų į miestą. Bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešiau, kad neblaivus sutuoktinis vyksta į viešbutį ir kyla grėsmė vaikui, tačiau ten atsakovas su vaiku nepasirodė. Tik apie 22 val. pavyko prisiskambinti sūnui, jie buvo viešbutyje. Sekančią dieną jie į Kauną grįžo autobusu, atsakovas išlipo visiškai girtas. Tai gali paliudyti D. K., kuris vežė pasiimti sūnaus. Sūnus buvo išsigandęs, verkė. 2019 m. rugsėjo mėn., (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos soc. Darbuotojo buvo informuota, kad sūnus mokykloje giriasi vaikams, kad savaitgalį buvo pas tėvą, kuris teikdamas taksi (ar pavėžėjo paslaugas), jį vežiojo bagažinėje kol turėjo klientų. Dėl šio atvejo kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą. 2019 m. gruodžio 14 d. atsakovas sūnų pasiėmė sūnų ir turėjo parvežti sekančią dieną 11.30 val., tačiau parvežė tik 16.50 val. ir neblaivus. Iškvietus policijos pareigūnus jam buvo nustatytas 1.78 prom. girtumas. 2020 m. vasario 18 d. atsakovas pasiėmė sūnų, o 21 d. sulaukė skambučio iš svečių namų, adresu (duomenys neskelbtini), kad už kambarį nesumokėta, o vaikas paliktas vienas. Informavo vaiko apsaugos tarnybą, budintis darbuotojas nurodė, kad vaiką privalo pasiimti pati. Įvykis registruotas Druskininkų policijos skyriuje.
Atsakovas A. U. su procesiniais dokumentais susipažinęs, dokumentai jam įteikti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas, neatvykimo priežastis nežinoma, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. K. ieškinį palaikė. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes bei atsakovo neigiamą poveikį vaikui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone atstovas Andrius Baranauskas pateikė išvadą dėl ginčo, patvirtino ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir palaiko ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi atsakovo elgesys, žalingi įpročiai daro neigiamą poveikį vaikui. Atsakovas bendravimo su specialiste metu į jam nepatogius klausimus atsakyti vengė. Vaiko nuomonė – bendrauti su tėvu nori, tačiau nesijaučia saugus, nes kiekvieno susitikimo metu jis yra paliekamas vienas. Skyriaus nuomone atsakovas elgiasi neatsakingai ir pažeidžia vaiko teises ir lūkesčius. Todėl mano, jog maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku prieštarautų geriausiems vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos (elektroninėmis ryšio priemonėmis pateiktais rašytiniais įrodymais) ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai yra A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Šalių santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu civilinėje byloje Nr. e2YT-20448-1052/2018. Teismo patvirtintos šalių sutarties 2.2. punktu šalys įsipareigojo sūnaus auklėjimo klausimus spręsti savitarpio supratimu bei susitarimu, atsižvelgiant į vaiko pagrįstus poreikius, pomėgius ir protingas reikmes. Šalys susitarė nedaryti kliūčių vaikui bendrauti su vienu iš tėvų, taip pat su seneliais ar kitais giminaičiais. A. U. bendrauja su sūnumi bet kada, nenustatant konkrečių dienų, iš anksto suderinęs bendravimo su sūnumi laiką su A. U..
Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).
Ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-20448-1052/2018 šalių 2.2. punktu susitartą ir teismo patvirtintą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuria šalys įsipareigojo nedaryti kliūčių vaikui bendrauti su vienu iš tėvų, seneliais ar kitais giminaičiais, o A. U. su sūnumi gali bendrauti bet kada, nenustatant konkrečių dienų, iš anksto suderinęs bendravimo su sūnumi laiką su A. U..
Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad A. U. gali bendrauti su sūnumi tik jai dalyvaujant, iš anksto susiderinęs laiką ir vietą; neribotai gali bendrauti el. ryšio ar kitomis mobilaus susiekimo priemonėmis; vaiko pasiėmimas, be jos dalyvavimo negalimas. Prašymą grindžia atsakovo piktnaudžiavimu susitartomis sąlygomis bei neatsakingu atsakovo elgesiu tiek pasiimant vaiką, tiek jį pasiėmus. Vaiko teisių apsaugos skyrius reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo palaikė. Iš atsakovo prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo negauta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).
Ieškovė savo reikalavimą grindžia pranešimu Druskininkų policijos vaiko perdavimo motinai aktu bei ieškovės pranešimu Vaiko teisių tarnybai apie tėvo paliktą vieną vaiką viešbutyje. Šias ir kitas ieškovės nurodytas aplinkybes pateiktoje išvadoje nurodo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Iš bylos duomenų matyti, kad teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu šalių susitarta ir nustatyta ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka be apribojimų kenkia vaiko interesams, kadangi atsakovas nesilaiko patvirtintos tvarkos (ją pažeidžia) bendrauti su sūnumi tik iš anksto suderinus bendravimo su sūnumi laiką su jo motina A. U.. Dėl atsakovo neatsakingo elgesio ir ieškovė turi papildomų rūpesčių dėl vaiko saugumo, o, kaip nurodyta Vaiko teisių tarnybos išvadoje iš bendravimo su vaiku, vaikas nesijaučia saugus su tėvu, kadangi kiekvieno susitikimo metu jis yra paliekamas vienas, visiškai jam svetimose vietose ir miestuose.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-07-28 išvadoje Nr. 4SD – 3701 nurodyta, kad šeima Tarnybos Skyriuje tapo žinoma gavus 2020-02-25 Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK VS raštą „Dėl informacijos", kuriame buvo nurodyta, kad gautas A. U. pranešimas, kad jos buvęs sutuoktinis A. U. 2020-02-21 pasiėmė sūnų P. U., (duomenys neskelbtini), apsistojo su vaiku Druskininkų mieste viešbutyje ir apie 11 val. paliko vaiką vieną be priežiūros, vaikui paaiškinęs, jog eina pasiimti pinigų, jog galėtų susimokėti už viešbutį bei nusipirkti bilietus į namus. Atsakovas pas vaiką negrįžo, sūnų į namus pasiėmė į Druskininkus atvykusi ieškovė. Tarnybos Skyriaus specialistai 2020-02-27 užpildė informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Specialistai išklausė vaiko nuomonę. Šalių sūnus (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su tėčiu sutaria gerai. Kai buvo viešbutyje Druskininkuose su tėčiu, tėtis išėjo pasiimti pinigų, tačiau negrįžo. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jam tuo metu buvo labai baisu. Atėjusi viešbučio darbuotoja jam pasakiusi, kad jis turi susirinkti visus daiktus ir išeiti iš kambario. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog šiuo metu nebenorėtų su tėčiu niekur važiuoti. Ieškovė pati išvyko pasiimti vaiko į Druskininkus.
Tarnybos Skyriaus specialistams lankantis vaiko gyvenamoje vietoje, nustatyta, kad vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Tarnybos Skyriaus specialistai priėmė sprendimą užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nes vaikas gyvena su mama, kuri užtikrina tinkamą vaiko priežiūrą ir interesus, problemos kyla dėl vaiko tėvo, kuris po skyrybų gyvena atskirai.
Papildomai aiškinantis aplinkybes, Tarnybos Skyriaus specialistai 2020-02-09 nuvyko pasikalbėti su atsakovu, kuris nurodė, jog vaiką paliko viešbutyje, nes išėjo išsigryninti pinigų ir gavo su kažkuo per galvą. Atsakovas nurodė, jog maždaug 14 val. atsigavęs Alytaus ligoninėje, nieko neprisimenantis, iš ligoninės išėjęs po dviejų dienų. Į 2020-03-02 Tarnybos Skyriaus paklausimą VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninei dėl atsakovo nurodytos informacijos patikslinimo, buvo gautas atsakymas, kad piliečiui A. U. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje 2020 m. nebuvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Tarnybos Skyriaus specialistė 2020-03-06 tarnybiniame pranešime Nr. 4TSD-744 nurodė, jog atsakovas pokalbio metu siekia išvengti tiesioginių atsakymų į jam nepatogius klausimus, nekreipdamas pokalbį kita tema.
2020-03-05 pokalbio su Tarnybos Skyriaus specialiste metu nepilnametis P. U. paaiškino, jog tėtis jam pasakojęs, tuomet negalėjęs pasiimti (duomenys neskelbtini)iš svečių namų Druskininkuose, nes papuolęs į avariją ir susilaužęs ranką. Dar papasakojo kitus atsitikimus, kai buvo paliktas, t. y. kad su tėvu buvo nuvykęs žvejoti, tėtis jį paliko ant kranto su meškere, o pats nuėjo namo pasišildyti. (duomenys neskelbtini)nurodė, jog kiekvienos išvykos su tėčiu metu tėtis vis kur nors išeina palikdamas jį vieną. Vaikas nurodė, jog norėtų bendrauti su tėvu, jo pasiilgsta, bet dažnai tėtis pasako sekančio susitikimo laiką, o vėliau nepasirodo, ir su juo nebūna įmanoma susisiekti, tada vaikas jaučiasi nuviltas, jam būna apmaudu. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad nebesijaučia saugiai su savo tėčiu kur nors vykdamas. Vaikas prisiminė įvykį, kai su tėvu vasarą buvo Palūšėje ir tėtis sakė, kad kažkas jį užpuolė ir atėmė pinigus, todėl jiems teko „tranzuoti“ namo, nemažą dalį kelio ėjo pėsčiomis, todėl labai pavargo ir nudegė saulėje.
Tarnybos Skyrius įvertino, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė mažamečio sūnaus P. U. teises ir teisėtus interesus, palikdamas vaiką be priežiūros. Tarnybos Skyrius kreipėsi į Jonavos r. Socialinių paslaugų centrą su prašymu paskirti šeimos atvejo vadybą.
Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodo, jog toks atsakovo elgesys yra pasikartojančio pobūdžio, atsakovas neatsakingai vartoja alkoholį ir tuo sukelia pavojų sūnaus atžvilgiu. Ieškovo prašo teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, jog atsakovas gali bendrauti su sūnumi tik dalyvaujant ieškovei, iš anksto suderinęs laiką ir vietą. Neribotai gali bendrauti el. ryšio ar kitomis mobilaus susisiekimo priemonėmis. Vaiko pasiėmimas be ieškovės dalyvavimo negalimas.
Pažymėtina, jog atsakovas, pasiimdamas pasisvečiuoti savo mažametį sūnų P. U. yra pažeidęs savo nepilnamečio sūnaus teises bei interesus, palikdamas jį be priežiūros. Išklausant vaiko nuomonę, (duomenys neskelbtini)Tarnybos Skyriaus specialistams nurodė, jog tai nėra vienintelis atvejis, kai tėtis jį palieka be priežiūros. (duomenys neskelbtini)teigimu, dėl toko tėčio elgesio jis nebesijaučia saugiai su savo tėčiu kur nors vykdamas. Ieškovė nurodo, kad neatsakingas bei vaiko saugumui pavojų keliantis atsakovo elgesys yra pakartotinio pobūdžio. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su skyriumi nuo atsakovo gyvenančiu sūnumi tvarka galimai nesudaro galimybės atsakovui su sūnumi bendrauti maksimaliai, tačiau, atsižvelgiant į byloje esančias aplinkybes, išsakytą vaiko nuomonę, tikėtina, jog maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku galimai prieštarautų geriausiems vaiko interesams. Šią išvadą Tarnybos Skyrius padarė iš pridedamų dokumentų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes (paklausimu Druskininkų policijai, kreipimusi dėl atvejo vadybininko paskyrimo, Vaiko situacijos vertinimo anketa 2020-03-06, tarnybiniu pranešimu dėl užduoties Jonavos rajone ir Vilkijoje, atsakymas iš Alytaus ligoninės, tarnybiniais darbuotojų pranešimais, 2020-02-27 informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, informacija apie užregistruotą įvykį Druskininkų policijoje ir policijos pateikta informacija).
Kaip matyti atsakovas nesilaikė sutartyje nustatytų sąlygų ir ieškovės žinios, nederindamas su ja, telefonu tardavosi susitikimams su pačiu vaiku. O ir suderinus laiką, vietą ir terminus, ieškovė nebūdavo tiksliai informuojama kur atsakovas išsiveža vaiką ir nebūdavo užtikrinta ar vaikas bus saugus bendravimo metu bei ar bus saugiai ir sutartu laiku grąžinamas į jo gyvenamąją vietą. Tokios nurodytos aplinkybės, kad vaikas buvo vežiojamas automobilio bagažinėje, paliktas vienas svetimame mieste viešbutyje Druskininkuose, laikomas nežinomame viešbutyje Klaipėdos mieste, nenuvežamas į vaikui svarbias varžybas, kuriose jis turi dalyvauti, į namus vežamas pravažiuojančiomis mašinomis, arba parvežamas neblaivaus tėvo autobusu, kelia pavojų vaiko saugumui. Atsakovas nevengia vartoti alkoholį tuo metu, kai yra pasiėmęs bendravimui nepilnametį vaiką. Skyriaus nuomone dėl neatsakingo atsakovo elgesio yra pažeidžiami vaiko teisės ir lūkesčiai. Vaikas su tėvu bendrauti nori, tačiau baiminasi būti paliktas vienas. Iki kreipimosi į teismą, minėto sprendimo vykdymą ieškovė siekė kontroliuoti per policijos įstaigas bei Vaiko teisių tarnybas.
Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei Vaiko teisių tarnybos išvadą, o atsakovui nepareiškus prieštaravimų, teismas sprendžia, kad maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku prieštarautų geriausiems vaiko interesams, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, pakeičiant nustatyta bendravimo tvarką(Civilinio Kodekso 3.175 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).
Už neturtinį reikalavimą mokamas 100 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 7 dalis), t. y. mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Ieškovė viso yra sumokėjusi 74 Eur žyminio mokesčio (31 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 43 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo).
Atsižvelgiant į tai, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 5 dalis), ieškovė nuo žyminio mokesčio prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra atleista, ieškovei gražintinas jos per Epp sumokėtas 43 Eur žyminis mokestis (sumokėta 2020-03-12 užduoties Nr. ZI39567) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas 31 Eur žyminis mokestis ir 44 Eur žyminis mokestis valstybei.
Valstybė šioje byloje patyrė 8,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo.
Teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-8930-217/2020 dėl atsakovo bendravimo su vaiku, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, vėliau – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259 - 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-20448-1052/2018 šalių sutarties 2.2. punktu patvirtintą A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad
- A. U. gali bendrauti su sūnumi tik dalyvaujant vaiko motinai A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš anksto susiderinęs laiką ir vietą; neribotai gali bendrauti el. ryšio ar kitomis mobilaus susiekimo priemonėmis; vaiko pasiėmimas, be A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvavimo ir jos sutikimo negalimas.
Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 44,00 Eur žyminio mokesčio ir 8,70 Eur pašto išlaidų, viso – 52,70 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).
Grąžinti ieškovei A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus) per Epp sumokėtą žyminį mokestį (sumokėta 2020-03-12 užduoties Nr. ZI39567). Nutarties vykdymą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.
Teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-8930-217/2020 dėl atsakovo bendravimo su vaiku, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, vėliau – panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.