Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Taminsko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato Centro policijos nuovados (toliau – ir Institucija) pareigūnė 2006 m. rugsėjo 28 d. surašė V. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44¹ straipsnyje, padarymą.

Protokole nurodyta, kad V. J. 2006 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių centrinėje turgavietėje neteisėtai prekiavo Rusijos Federacijoje pagamintais įvairių rūšių vaistais ir vaistinėmis medžiagomis.

V. J. paaiškinime, rašytame 2006 m. rugsėjo 27 d., pripažino, kad prekiavo vaistais ir papildais, parsivežtais iš Rusijos Federacijos (Kaliningrado). Taip pat paaiškinime nurodyta, kad apie draudimą prekiauti vaistais ji žinojo, tačiau norėjo užsidirbti ir turėti papildomų pajamų prie pensijos. V. J. taip pat paaiškino, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Institucijos pareigūnė Aurelija Motiečienė tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 27 d. ji kartu su Institucijos pareigūnais V. Kazakoviene ir I. Visockiu Šiaulių centrinėje turgavietėje pastebėjo dvi moteris, prekiaujančias Rusijos Federacijoje pagamintais vaistais bei vitaminais. Vaistų įsigijusių asmenų apklausti nepavyko, nes jie pasišalino. Vaistais prekiavusios moterys buvo sulaikytos. Viena iš jų buvo V. J. .

II.

Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, V. J. pripažino kalta, padarius jai inkriminuotą pažeidimą, ir skyrė 700 litų baudą su vaistų konfiskavimu.

Teismas rėmėsi V. J. pirminiu paaiškinimu, A. Motiečienės tarnybiniu pranešimu bei pareigūnių A. Motiečienės ir Virginijos Kazakovienės, apklaustų liudytojomis teisme, parodymais. Pareigūnės iš esmės vienodai parodė apie pažeidimo aplinkybes: kad Šiaulių centrinėje turgavietėje jos nedideliu atstumu (apie 2 m) stebėjo dvi moteris, prekiavusias vaistais. V. J. pardavė merginai citramono. Kai priėjusios pareigūnės prisistatė, V. J. metė per tvorą rankinę ir išmėtė vaistų dėžutes.

Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad V. J. inkriminuoto pažeidimo padarymo faktas ir jos kaltė įrodyti bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, kad pareigūnių, apklaustų liudytojomis, parodymai nuoseklūs ir sutampa, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Kadangi V. J. pirminiuose paaiškinimuose pripažino, prekiavusi vaistais, jos paaiškinimai teisme, kad ji vaistus buvo įsigijusi savo reikmėms, o pirminius paaiškinimus teikė, būdama streso būsenos, teismas įvertino kaip siekimą išvengti atsakomybės.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, kad pažeidimas padarytas neįgalaus asmens, kad V. J. atsakomybėn traukiama pirmą kartą. Todėl paskirta žemesnė už sankcijos vidurkį bauda su vaistų konfiskavimu.

III.

V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, sustabdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimo vykdymą, įpareigoti Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo departamentą nurodyti Institucijai grąžinti apeliantei konfiskuotus vaistus.

Apeliaciniame skunde pakartota, kad apeliantė vaistus buvo įsigijusi savo reikmėms iš nepažįstamo jaunuolio. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos paaiškinimus. Apeliantė pažymėjo, kad nebuvo nustatyti asmenys, įsigiję vaistų, todėl nėra nustatytas prekybos vaistais faktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

V. J. atsakomybėn patraukta pagal ATPK 44¹ straipsnį, numatantį atsakomybę už vertimąsi su vaistais susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagal šią normą kvalifikuota V. J. veikla, prekiaujant Rusijos Federacijoje pagamintais, Lietuvoje neregistruotais vaistais, kurie neįtraukti į „Europos Bendrijos vaistinių preparatų registrą“.

Apeliantė ginčija prekybos vaistais faktą, teigdama, kad ji iš jos pareigūnių paimtus vaistus buvo įsigijusi savo reikmėms.

Šį apeliantės teiginį paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo visapusiškai, objektyviai ištirti ir įvertinti įrodymai: pareigūnės A. Motiečienės tarnybinis pranešimas (b. l. 1); vaistų paėmimo aktas (b. l. 2); V. J. pirminis paaiškinimas (b. l. 3); pareigūnės A. Motiečienės tarnybinis pranešimas (b. l. 6) apie tai, kad iš V. J. paimtų vaistų „Europos Bendrijos vaistinių preparatų registre“ nėra; apklaustų liudytojomis pareigūnių A. Motiečienės ir V. Kazakovienės parodymai pirmosios instancijos teisme (b. l. 17-18).

Visi šie įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, parodymai ir paaiškinimai nuoseklūs, tikslūs, todėl jų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad aplinkybė, jog V. J. prekiavo vaistais, yra įrodyta.

Apeliantė bando visus surinktus įrodymus paneigti versija, kad iš jos paimtus vaistus ji buvo įsigijusi savo reikmėms. Tačiau ši versija nėra pagrįsta, kadangi ją paneigia visi paminėti įrodymai, įskaitant pačios V. J. išsamų pirminį paaiškinimą. Vertindama apeliantės teiginį, jog ji pirminį paaiškinimą teikė, būdama stresinėje situacijoje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paaiškinime ne tik nurodyta, jog V. J. prisipažino, prekiavusi vaistais, bet ir paaiškintos detalės, susijusios su vaistų įsigijimu (kad atsiveždavo iš Kaliningrado), pažeidimo padarymo motyvais (kad prekiauja vaistais, norėdama užsidirbti papildomų pajamų prie pensijos). Taigi V. J. , apklausta iš karto po sulaikymo, išsamiai paaiškino apie padarytą pažeidimą. Todėl apeliantės versija apie pirminio paaiškinimo neteisingumą, susijusį su stresu, atmestina.

Apeliantės argumentas, kad nenustačius ir neapklausus iš jos pirkusių vaistus asmenų, neįrodytas pažeidimo faktas, yra nepagrįstas. Pažeidimo faktas, t. y. faktas, kad buvo prekiaujama vaistais, minėta, įrodytas ne tik pareigūnių parodymais, bet ir pačios patrauktosios administracinėn atsakomybėn pirminiu paaiškinimu.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo V. J. veiką. Teismas skyrė mažesnę už sankcijoje numatytų baudų vidurkį baudą, atsižvelgęs į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pažeidimą padarė neįgalus asmuo). Taip pat pagrįstai paskirta sankcijoje už V. J. padarytą pažeidimą numatyta papildoma nuobauda – vaistų konfiskavimas. Todėl teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinio skundo reikalavimai atmetami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.