Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Pakruojo rajono Žvirblonių žemės ūkio bendrovės ir trečiojo asmens R. P. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. B2-591-XX/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ ieškinį atsakovui Pakruojo rajono Žvirblonių žemės ūkio bendrovei dėl bankroto bylos iškėlimo. Tretieji asmenys byloje R. P. ir V. J. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nutartyje rašoma, kad bankroto procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama užtikrinti įmonės kreditorių interesų apsaugą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant, jog atsakovo Žvirblonių žemės ūkio bendrovės kreditorių interesai būtų tinkamai apginti. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas vykdo žemės ūkio veiklą, augina grūdines kultūras. Liepos–rugpjūčio mėnesiai yra grūdinių kultūrų derliaus nuėmimo sezono pradžia. Siekiant, kad šis procesas vyktų sklandžiai, nenukentėtų kreditorių interesai, teismo manymu, būtina paskirti laikinąjį atsakovo turto administratorių, įpareigojant atsakovą vykdyti paskirto administratoriaus nurodymus, savo turiniu atitinkančius bendrovės valdymo organų kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme bei Žvirblonių žemės ūkio bendrovės įstatuose ir/ar kituose vidaus dokumentuose. Teismas nutartį priėmė nepranešęs atsakovui.

Nutartyje nenurodyta motyvų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, pagal ką teismas nustatė, kad yra grėsmė kreditorių interesams bankroto byloje. Teismas nesprendė, ar egzistuoja grėsmė kreditorių interesams. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nebuvo grėsmės, jog bankroto proceso metu nepritaikius prašomų priemonių kreditorių interesai būtų pažeisti. Žvirblonių žemės ūkio bendrovės esamos padėties išsaugojimas yra užtikrintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartimi, priimtoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4384-06/2008. Teismas be pagrindo nepranešė atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Laikinosios apsaugos priemonės nepranešus atsakovui gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais. Nutartyje nenurodyta, kuo ir kokia laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo grėsmė pasireiškia ir dėl kokių priežasčių teismas šį atvejį laiko išimtiniu. Atsakovas neteko galimybės pareikšti atsikirtimus į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikti teismui reikšmingus įrodymus. Teismas tokiu atveju paneigė atsakovo procesines teises. Nutartyje nenurodyta, koks – paprastasis ar visiškas turto administravimas nustatytas atsakovui. Pagal nutartį laikytina, kad nustatytas paprastasis turto administravimas, pagal kurį turto administratorius turi atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Žvirblonių žemės ūkio bendrovė yra pelno siekiantis ūkinės veiklos subjektas. Pelno siekimas yra neatsiejamas nuo veiklos, kuria siekiama gausinti turtą ir gauti daugiau pajamų, tačiau tai nesuderinama su teismo nustatyto paprastojo administravimo turiniu. Siekiant įmonės įstatuose nurodytų tikslų, administratorius turi arba veikti viršydamas jam nustatytą kompetenciją, arba tuo rūpintis turėtų kitas valdymo organas. Laikinosios apsaugos priemonės ne tik neatlieka savo paskirties, bet yra iš esmės žalingos. Teismo paskirtas administratorius arba objektyviai negali tinkamai vykdyti savo funkcijų dėl pernelyg didelės apimties, arba yra asmeniškai suinteresuotas, kad įmonė bankrutuotų.

Bankroto procese laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti kreditorių interesų apsaugą. Atsakovui jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas visas derlius, todėl nėra ieškovo prašyme nurodytos rizikos, kad derlius bus iššvaistytas ar kitaip panaudotas ne kreditorių interesams. Siekiant apsaugoti bendrovės turtą nuo iššvaistymo turi būti taikomas ne turto administravimas, o turto areštas. Tai buvo padaryta vėliau priimta 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi. Taikius turto areštą tinkamai užtikrinami atsakovo kreditorių interesai ir nėra pagrindo teigti, jog nesiėmus kitų apsaugos priemonių – laikinojo administratoriaus paskyrimo, būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Turto areštas yra pakankama priemonė, kuri įmonės bankroto procese leistų užtikrinti įmonės kreditorių apsaugą. Laikinasis turto administravimas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir nėra būtinas byloje. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesigilino, ar ieškovo nurodomos aplinkybės apskritai egzistuoja. Dėl galimo atsakovo nesąžiningumo ieškovas nepateikė įrodymų.Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo reikalavimų, varžo atsakovo ir trečiųjų asmenų teises labiau, negu būtina šioje byloje. Paskyrus laikinąjį turto administratorių atsakovo teisės yra nepagrįstai ribojamos, kadangi jis įpareigojamas vykdyti visus paskirto administratoriaus nurodymus, savo turiniu atitinkančius bendrovės valdymo organų kompetenciją. Nors Įmonių bankroto įstatymas nustato, kad įmonės valdymo organai savo įgaliojimų netenka tik nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momento, pagal teismo nutartį Žvirblonių žemės ūkio bendrovės valdymo organų funkcijas visiškai perėmė laikinasis turto administratorius.

Nutarties priėmimo dieną R. P. nebuvo nagrinėjamos bylos dalyviu, o juo tapo praėjus 19 dienų po nutarties priėmimo, pasibaigus terminams atskiriesiems skundams paduoti. R. P. procesines teises byloje įgijo 2008 m. rugpjūčio 25 d., todėl neturi teisės paduoti skundo dėl nutarties. Asmuo savo interesą byloje gali realizuoti kitomis procesinėmis teisėmis. Skundas neturėjo būti priimtas, dėl to apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, o skundas paliktas nenagrinėtas. Faktas, kad dėl sunkumų atsiskaitant su kreditoriais yra areštuotas atsakovo turtas, nepaneigia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dėl bankroto bylos iškėlimo. Laikinojo administratoriaus paskyrimas yra tinkama priemonė, leidžianti užtikrinti kreditorių interesus. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo motyvuotas, o teismo priimta nutartis atitinka teismų formuojamą praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Trečiojo asmens R. P. atskirasis skundas tenkintinas, atsakovo Žvirblonių žemės ūkio bendrovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo laikinojo turto administratoriaus paskyrimą ir įpareigojimą atsakovą vykdyti visus paskirtojo administratoriaus nurodymus, savo turiniu atitinkančius bendrovės valdymo organų kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme bei Žvirblonių žemės ūkio bendrovės įstatuose ir/ar kituose vidaus dokumentuose, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunduose nustatytų ribų – skundų faktinių ir teisinių pagrindų bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).

Civilinio proceso įstatymas nustato bankroto bylų nagrinėjimo tvarką, nurodydamas, jog šios bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Šiuo atveju specialus teisės aktas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.). Civilinio proceso įstatymas taip pat numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Tarp CPK įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių numatytas ir atsakovo turto administratoriaus paskyrimas (CPK 145 str. 1 d. 5 p.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1, 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bankroto procese siekiama užtikrinti kreditorių interesų apsaugą. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatą, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Draudžiama suvaržyti šalies teises daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Laikinosios apsaugos priemonės neturi suteikti nei vienai iš šalių perdėto pranašumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui Žvirblonių žemės ūkio bendrovei, skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - paskyrė atsakovo Žvirblonių žemės ūkio bendrovės laikinąjį turto administratorių KB „Jonas ir sūnūs“ bei įpareigojo atsakovą vykdyti paskirto administratoriaus nurodymus, savo turiniu atitinkančius bendrovės valdymo organų kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme bei Žvirblonių žemės ūkio bendrovės įstatuose ir/ar kituose vidaus dokumentuose, taip pat sustabdė visas antstolių užvestas ir vykdomas bylas (b. l. 48-49). Nutartį skundžia atsakovas Pakruojo rajono Žvirblonių žemės ūkio bendrovė ir trečiasis asmuo R. P. .

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo atstovo argumentais, kad trečiasis asmuo R. P. neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties. Atskirąjį skundą padavė atsakovui Žvirblonių žemės ūkio bendrovei keliamoje bankroto byloje, kurioje ir priimta skundžiama nutartis, dalyvaujantis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis neturi teisės apskųsti šioje byloje priimtų procesinių sprendimų. Be to, iš Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-591-357/2008 (duomenys teismų informacinėje sistemoje „Liteko“) matyti, kad trečiasis asmuo R. P. yra Žvirblonių žemės ūkio bendrovės narys ir pagrindinis pajininkas, o nuo 2008 m. liepos 4 d. - žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininkas, tai yra bendrovės valdymo organas. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kaip turto administratoriaus paskyrimas ir įpareigojimas žemės ūkio bendrovės valdymo organams vykdyti visus administratoriaus nurodymus, atitinkančius žemės ūkio bendrovės valdymo organų kompetenciją, turi tiesioginę įtaką šio trečiojo asmens interesams. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad kelti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo gali dalyvaujantys byloje ir kiti suinteresuoti asmenys (CPK 150 str. 1 d.). Išdėstytos aplinkybės patvirtina R. P. suinteresuotumą dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties ir jo teisę skųsti šią teismo nutartį apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiais, kad skundžiama nutartimi nemotyvuota grėsmės kreditorių interesams atsiradimo tikimybė, jeigu nebus pritaikytos būtent tokios laikinosios apsaugos priemonės, t. y. turto administratoriaus paskyrimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra įrodymų, kad žemės ūkio bendrovės valdymo organai realiai ketintų imtis kokių nors neteisėtų (nesąžiningų) veiksmų, nukreiptų sumažinti turto masę ar vertę, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (pvz., ketintų paslėpti ar nenaudingai realizuoti 2008 m. grūdinių kultūrų derlių). Skundžiamoje nutartyje niekaip nėra pagrįsta teismo abejonė, ar žemės ūkio bendrovės valdymo organai sugeba tinkamai vykdyti žemės ūkio bendrovės veiklą (pvz. sklandžiai nuimti 2008 m. derlių), ar neveikia priešingai kreditorių interesams, niekaip neargumentuojama nuomonė, jog tinkamą bendrovės veiklą, jos turto išsaugojimą šiuo atveju galės užtikrinti tiktai kitas asmuo – turto administratorius. Išdėstytų aplinkybių ir esančių įrodymų pagrindu darytina išvada, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nebuvo realios grėsmės, kad netaikius konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių - laikinojo turto administratoriaus paskyrimo, būtų pakenkta bendrovės kreditorių interesams.

Teisėjų kolegija, vertindama nutarties paskirti laikinąjį turto administratorių pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog tokios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymas būdingas tam tikrų kategorijų bylose (pvz., fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu, pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, globos ir rūpybos steigimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo, ginčų dėl bendraturčių teisių įgyvendinimo bylose, bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo), tačiau jis nėra praktikuojamas bankroto bylų procese. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra argumentuota, kodėl tokia specifinė apsaugos priemonė taikyta sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, kai nėra faktinių duomenų arba bent objektyvaus pobūdžio prielaidų apie žemės ūkio bendrovės valdymo organų neteisėtų veiksmų (neteisėtos veiklos) pasireiškimą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su faktine medžiaga, sprendžia, kad jos pagrindu negalima daryti išvados apie atsiradimą galimos realios grėsmės kreditorių interesams nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – laikinojo turto administratoriaus paskyrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės tokios pačios laikinosios apsaugos priemonės (paprastasis Žvirblonių žemės ūkio bendrovės turto administravimas) jau yra nustatytos įsiteisėjusia teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-4384-06/2008 (duomenys teismų informacinėje sistemoje „Liteko“). Be to, bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad yra areštuotas Žvirblonių žemės ūkio bendrovės turtas už 10 milijonų litų sumą, įskaitant ir visą 2008 m. derlių (b. l. 13-17, 18, 19, 20-21, 22-23, 26-28). Atsakovo turto areštu yra pakankamai užtikrinami kreditorių turtiniai interesai, jo užtenka užtikrinti tikslus, kurių siekiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymu procese, susijusiame su bankroto bylos procedūrų inicijavimu ir jų pradžia. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principo, šalių procesinių teisių lygiateisiškumo ir jų interesų pusiausvyros užtikrinimo principų užtikrinimo aspektais skundžiama nutarties dalis dėl turto administratoriaus paskyrimo yra ne tik nepagrįsta, bet ir netikslinga, neekonomiška, perteklinė. Nėra įrodymų, kad Žvirblonių žemės ūkio bendrovės valdymo organai neturi objektyvios galimybės tvarkyti savo turto ir jį išsaugoti, kad naudoja turtą siekiant pakenkti kreditorių interesams. Šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – paskyrus laikinąjį turto administratorių - buvo be pagrindo apribota atsakovo valdymo organų kompetencija.

Teisėjų kolegijai pripažinus, kad nebuvo teisinio pagrindo taikyti atsakovo Žvirblonių žemės ūkio bendrovės laikinąjį turto administravimą, nėra prasmės pasisakyti dėl argumentų, susijusių su nepranešimu atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą savaime nedaro tuo klausimu priimtos nutarties negaliojančia. Šiuo atveju suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl nutarties. Teisėjų kolegijai naikinant nutarties dalį dėl laikinojo turto administratoriaus paskyrimo, teisinės reikšmės netenka atsakovo argumentai dėl galimo turto administratoriaus veiklos efektyvumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų taip pat nepasisako.

Atsakovo Pakruojo rajono Žvirblonių žemės ūkio bendrovės skunde nėra apeliuojama dėl skundžiamos nutarties dalies, susijusios su veiksmų pagal vykdomąsias bylas sustabdymu (b. l. 50-54). Dėl antstolių užvestų ir vykdomų vykdomųjų bylų sustabdymo neapeliuoja ir trečiasis asmuo R. P. (b. l. 77-79). Nesant teisinių ir faktinių argumentų dėl skundžiamos nutarties dalies dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, teisėjų kolegija šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo netikrina (CPK 320 str.).

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir paskirdamas atsakovo Žvirblonių žemės ūkio bendrovės laikinąjį turto administratorių bei įpareigodamas atsakovą vykdyti paskirto administratoriaus nurodymus, savo turiniu atitinkančius bendrovės valdymo organų kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme bei Žvirblonių žemės ūkio bendrovės įstatuose ir/ar kituose vidaus dokumentuose, bankroto bylos iškėlimo stadijoje neišsiaiškino tokių priemonių taikymo būtinumą pagrindžiančių objektyvių prielaidų egzistavimo, nepagrindė jų reikalingumo faktinių duomenų pagrindu, nesivadovavo ekonomiškumo, šalių procesinių teisių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros užtikrinimo principais. Dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalis, kuria paskirtas atsakovo Žvirblonių žemės ūkio bendrovės laikinasis turto administratorius, naikintina, o ieškovo UAB „Agrokoncerno grūdai“ 2008 m. liepos 31 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Žvirblonių žemės ūkio bendrovės laikinojo turto administratoriaus paskyrimo - atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, panaikinant jos dalį dėl Žvirblonių žemės ūkio bendrovės laikinojo turto administratoriaus paskyrimo ir įpareigojimo vykdyti visus laikinojo turto administratoriaus nurodymus. Šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ 2008 m. liepos 31 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Pakruojo rajono Žvirblonių žemės ūkio bendrovės laikinojo turto administratoriaus paskyrimo - atmesti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą siųsti proceso dalyviams, Juridinių asmenų registrui (VĮ „Registrų centras“) bei turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai).