Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Alytaus PN iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atvyko 2017 m. balandžio 11 d., todėl ginčui nagrinėti aktualus laikotarpis yra nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. vasario 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

7. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, teismo vertinimu, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, bei Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktika.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į šias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. – į 16 būrį, 5 miegamąjį, kurio plotas 45,10 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui patalpoje teko 3,75 kv. m (45,10/12) ploto; nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. – į 16 būrį, 3 miegamąjį, kurio plotas 44,41 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui patalpoje teko 3,70 kv. m (44,41/12) ploto; nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. birželio 18 d. – į 22 būrį, 7 miegamąjį, kurio plotas 22,21 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui patalpoje teko 2,77 kv. m (22,21/8) ploto; nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. birželio 21 d. – į 12 būrį (bendrabutis Nr. 1, kurio pareiškėjas neskundžia); nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. birželio 22 d., nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. liepos 23 d., nuo 2018 m. m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. – į 20 būrį, (bendrabutis Nr. 1, kurio pareiškėjas neskundžia); nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. liepos 20 d., nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. – į kamerų tipo patalpas Nr. 30, kurių plotas 11,07 kv. m, jose įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui patalpoje teko 3,69 kv. m (11,07/3) ploto; nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. – į 9 būrį, 7 miegamąjį, kurio plotas 35,83 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui patalpoje teko 3,98 kv. m (35,83/9) ploto; nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. vasario 4 d. – į 9 būrį, 8 miegamąjį, kurio plotas 35,83 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui patalpoje teko 4,47 kv. m (35,83/8) ploto; (b. l. 9, 22, 15, 16-19).

10. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, teismas sprendė, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. birželio 18 d. teko 2,77 kv. m (22,21/8) ploto, t. y. 69 paras trūko 0,33 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose.

11. Teismo vertinimu, šiuo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, turi būti atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.

12. Pareiškėjas neturtinę žalą siejo su pastato būkle (pastatas avarinis). Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose.

13. Spręsdamas dėl pastato, kuriame ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę, būklės, teismas vertino, tuometinės Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. parengtą aktą ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309. 2008 m. vasario mėn. buvo nustatyta, jog atlikus 2-ojo bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi esantys WC vamzdynai pažeisti stipriai korozijos, estetinė išvaizda labai bloga. Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.). Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas. Analogišką išvadą apie bendrabučio Nr. 2 kapitalinio remonto būtinumo davė ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimą atlikęs Visuomenės sveikatos centras.

14. Teismas sprendė, kad aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtino pareiškėjo skunde nurodytą teiginį, jog bausmės atlikimo sąlygos iš dalies buvo netinkamos ir tai nulėmė bloga bendrabučio Nr. 2 patalpų, kuriose jis ginčo laikotarpiu atliko bausmę, būklė.

15. Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog patalpose dėl nepakankamos ventiliacijos buvo drėgna ir veisėsi pelėsis. Teismas pažymėjo, jog pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punktą – ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidaromus langus. Tai patvirtino Visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 bei 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. PA-9545 užfiksuoti patikrinimo rezultatai. Teismas vertino, kad toks patalpų vėdinimo būdas atitiko Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų apie nešvarias patalpas ir jose besiveisiantį pelėsį, teismas vadovavosi Higienos normos HN 134:2015 37 punktu, kuris nurodė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 bei 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. PA-9545 nurodė, jog Alytaus PN bausmę atliekantys nuteistieji aprūpinami reikiamomis valymo priemonėmis. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklausė nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiškėją, valingos veiklos. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus, taip pašalinant drėgmės perteklių patalpose, bei susitvarkyti savo gyvenamąsias patalpas. Teismo vertinimu, patalpose, kurias reguliariai vėdina, tinkamai prižiūri ir tvarko jose gyvenantys asmenys, nebūtų sąlygų perteklinei drėgmei kauptis ir pelėsiui veistis. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, nešvarių patalpų ir jose besiveisiančio pelėsio atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, kad 16 būryje sanitarinio mazgo patalpoje tualetai buvo netinkamai atitverti, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo pateikta foto nuotrauka patvirtino, jog sanitariniuose mazguose buvo įrengtos unitazus vieną nuo kito skiriančios sienelės ir durys. Įvertinęs nustatytas aplinkybes (kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis ir durimis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgdamas į vėliausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nebuvo prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms, pripažinti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentą dėl netinkamo tualetų įrengimo atmetė, kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 69 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus 3,1 kv. m plotas bendrabučio tipo patalpose, visą ginčo laikotarpį buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose (bloga bendrabučio Nr. 2 būklė, netinkamai vykdoma kenkėjų kontrolė).

22. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindė patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, orumo pažeminimu, reputacijos pablogėjimu. Pareiškėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylą nepateikė. Teismo nuomone, byloje nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

23. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas teigė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

24. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Byloje nebuvo nustatyta, kad pataisos įstaigoje būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Ribota erdvė sąlyginai galėjo būti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve. Tačiau teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose, 69 paras jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (trūko 0,33 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose). Be to, buvo nustatyti ir kiti pažeidimai (bloga bendrabučio Nr. 2 būklė, netinkamai vykdoma kenkėjų kontrolė), todėl teismas konstatavo, jog tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 15 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma – 50 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. birželio 18 d. teko tik 2,77 kv. m (22,21/8) ploto, t. y. 69 paras trūko 0,33 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose. Šios aplinkybės atsakovo atstovas neneigia, taigi teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.