Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1649-859/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-28
Bylos Nr.
1-1649-859/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Civilinis ieškovas
R. M.
Kaltinamasis
K. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1649-859/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07613-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Radvilei Juodviršytei, Tomai Daučiūnaitei, Ramintai Braškienei,valstybinį kaltinimą palaikant prokurorei Kristinai Rekertienei,

dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M. bei jo atstovei advokatei Jūrarei Matonienei,

kaltinamajam K. V. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, iš kaltinamojo žodžių – su (duomenys neskelbtini), susijusį su (duomenys neskelbtini), neteistas (toliau – ir Kaltinamasis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. K. V. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė asmeniui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo:

- jis, 2024 m. vasario 26 d., apie 18.15 val., būdamas garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju R. M. metu, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą: pastūmė, sudavė smūgį į krūtinės sritį, nuo ko R. M. nukrito ant žemės, nukritusiam ant žemės R. M. sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių metaliniu strypu, koja į kojų sritį, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė R. M. šiuos sužalojimus: poodinę kraujosruvą nugaros kairėje pusėje, odos įbrėžimą dešinės plaštakos 2-me piršte, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje šlaunyje, atitinkančius nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

2. Kaltinamasis K. V. teisiamajame posėdyje:

2.1. 2025 m. rugpjūčio 7 d. – sutiko duoti parodymus, kaltės nepripažino ir paaiškino, kad žino nukentėjusiojo vardą pavardę, jis darė porą automobilio remonto darbų, lygtais adresu (duomenys neskelbtini). Darė automobilį „Alfa Romeo (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) metų. Pradžioj viskas buvo tvarkoj. Atsiskaitymas buvo dalimis, nes turėjo tam tikrų problemų, bet viską iki galo sumokėjo, atsiskaitė pilnai. Nukentėjusysis jam skambino, sakė pasiimti automobilį, nes neturi kur laikyti. Automobilis nebuvo sutvarkytas, buvo nuimta pakaba, sukrautos dalys ir paliktas ant vežimėlio. Skambino 2 kartus, klausė kada pasiims automobilį, o jis atsakė, kad nežino, kai ištaikys momentą, kur turės laikyti, tada pasiims, tiesiog neturėjo kur laikyti. Viskas buvo po atsiskaitymo. Jis net jokios sąskaitos faktūros iš jo negavo, nukentėjusysis nuslėpė mokesčius. Buvo žodinis susitarimas, kad pasiims automobilį, kai galės. Jei nukentėjusiajam trukdytų, tai jis paskambintų savivaldybei, pasakytų, kad trukdo, atvažiuotų tralas ir išvežtų automobilį į saugojimo aikštelę. Automobilis stovėjo prie jo serviso, nežino, kieno ten nuosavybė. Galėjo iškviesti savivaldybę, galėjo išvežti į aikštelę. Buvo išnuomotos patalpos, atvažiavo išsivežti automobilį. Teritorija nebuvo aptverta. Jis buvo pamiršęs net, nukentėjusysis sakė, kad rakteliai yra pas jį. Be jokios sutarties buvo viskas, jis oficialiai nepasiėmė automobilio, nuslėpė mokesčius. Praėjo 4 mėn. iki to momento, kai pasiėmė automobilį, po to mašiną paėmė su tralu. Rado automobilį ant vežimėlio su ratukais, tralas pasiėmė automobilį ir išvažiavo. Čia jis vienas nukentėjęs yra. Atvažiavo vakare, atrodo, ketvirtadienį. Ten yra važiavęs apie 20 kartų. Vežė automobilį, ratlankius nudažyti. Pastatė mašiną prie šito piliečio (teismo pastaba – nukentėjusiojo) vietos. Pasisveikino su juo, o jis pradėjo rėkti. Jam atrodė, kad jis buvo apsvaigęs tuo metu, kaltino jį, kad nesumokėjo už paslaugas 200 eurų. Sakė eina ieškoti sąskaitų, bet jų nerado, nes nebuvo jokios sutarties. Šūkavo, keikėsi smarkiai, jis jį perspėjo, kad užsičiauptų, nes blogai baigsis. Dar buvo jo klientas. Jis atvežė ratus, net ne pas jį atvažiavo, labai ramiai su juo kalbėjo, sakė jam nenusišnekėk, „asile, aš tau viską sumokėjau“. Nukentėjusysis jam sakė „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, dar baisiau sakė iš tiesų. Nekonfliktavo, kai jis pradėjo rėkti, jis užrėkė, jis krūptelėjo, 5 min užtilo. Užrėkė „tu (duomenys neskelbtini) apsiramink“. Nukentėjusysis bandė liestis, jį tampyti, [Kaltinamasis] trinktelėjo kumščiu į krūtinės sritį. Jis dar laikėsi, sakė laikykis atstumo, nukentėjusysis paskambino jų bendrai buhalterei, nes turi bendrą. Jis bandė išsiaiškinti, jis jį (teismo pastaba – Kaltinamasis nukentėjusįjį) įstūmė, jis ant užpakalio nukrito, įčiuožė į boksą. Nukentėjusysis atsistojo, (teismo pastaba – Kaltinamasis) suprato, kad ieško su kuo jam (teismo pastaba – Kaltinamajam) trenkti. Jis (teismo pastaba – Kaltinamasis) atsidarė duris, galvojo, kuo apsigins, bet pas jį buvo tik ratlankiai. Jis (teismo pastaba – Kaltinamasis) jam trenkė per kojas, jam protas įsijungė, kad jeigu jį paleis, jis nueis vėl kažką pasiims ir jį užpuls. Jis visada stovėjo virš jo, neleido jam keltis. Atėjo jo darbuotojas, tik nežino, ar šitas (teismo pastaba – liudytojas A. B.). Jis apsigynė, savo vyrišką poziciją atstovėjo, nuvažiavo į ligoninę. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) atsistojo ir pabėgo. Skambino į greitąją, jie sakė niekur nevažiuoti, jie atvažiuos pas jį. Atvažiavo greitoji ir policija. Perdavė policijai tą strypą ir tik perduodant pamatė, kad ten prie jo buvo privirintas varžtas ir jeigu būtų su juo jam (teismo pastaba – Kaltinamajam) pataikęs, būtų labai liūdnos pasekmės. Tyrėja juokėsi, kas čia vyksta. Viską padarė besigindamas. Paaiškino, kad iškart atsistojo, pradėjo lakstyti po servisą, ieškojo su kuo trenkti jam. Jis keikėsi ant jo, nesilaikė distancijos, jis (teismo pastaba – Kaltinamasis) jam sakė laikytis atokiau. Nukentėjusysis jam trinktelėjo į krūtinę, norėjo išprovokuoti. Jis buvo daug kartų perspėtas, įžeidinėjo jį. Nukentėjusysis buvo 2 kartus nukritęs ant žemės, turėjo telefoną rankose. Su strypu vieną kartą pataikė į koją, kitą į ranką. Jis jį pervertė, išplėšė tą strypą iš jo rankų, pas jį net liko žymės ant rankų, nuo to plėšimo. Strypas metalinis. Davė jam paragauti, ką jis jam davė. Muštynėse viskas vyksta labai greitai. Tiksliai neatsakys, jam praskėlė galvą, jam smegenys dirbo tik tam, kad jo stipriai nesužaloti „paragauti daviau“ tai jam savo to strypo. Nukentėjusysis bandė stotis, jis (teismo pastaba – Kaltinamasis) jam neleido, kad vėl neužpultų, sudavė į koją. Neprisimena, kur kitas smūgis buvo. Jis atbėgo, tris kartus užsimojo, (teismo pastaba – Kaltinamasis) išvengė smūgio ir 4 kartą, kai jis priartėjo, pataikė jam (teismo pastaba – Kaltinamajam) į kaktą. Po smūgio, jis jį įrėmė į savo automobilį, pervertė per nugarą ir numetė ant žemės. Viskas vyko lauke, iki 5 m. nuo įėjimo. Galimai jis padarė sužalojimus nukentėjusiajam. Automobilis buvo jo kolegos, jis užsakė darbus, išrinkti pakabą automobilio, su apmokėjimu suderino viskas paslaugas, bendrai apie 600 eurų. Jis pasakė, kad liko 200 eurų skola, nes jis dalimis mokėjo. Kilo grėsmė, kad bus užpultas, manė, kad jis vėl jį puls.

2.2. 2025 m. spalio 9 d., po liudytojų ir nukentėjusiojo apklausos, papildomai paaiškino, kad 4 cm užsiūta žaizda negalėjo atsirasti nuo timptelėjimo. Nesutinka su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kad sužalojimas jo (teismo pastaba – Kaltinamojo) galvoje atsirado jam mėginant išplėšti metalinį strypą.

3. Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju davė tokius parodymus:

3.1. 2024 m. balandžio 3 d. – kaltu neprisipažino <...> R. M. pažįsta apie 4 metus, jis (R. M.) jam remontuodavo automobilius servise, esančiame (duomenys neskelbtini). Santykiai visada buvo geri, niekada nesipyko. Iki įvykio apie 8 mėnesius jo automobilis prastovėjo serviso, kuriame dirba R., kieme, nes neturėjo kur pastatyti tą automobilį. Tačiau įvykio dieną minėto automobilio kieme jau nebuvo. 2024 m. vasario 26 d. apie 18.15 val. atvažiavo vienas minėtu adresu, tačiau ne pas R., o pas jo kaimyną, norėjo nudažyti automobilio ratlankius. Jų servisai yra šalia. Pastatė savo automobilį šalia R. serviso, nes kitur nebuvo vietų, tačiau taip, kad neužstatytų įvažiavimo. Pasisveikino su R., o R. pradėjo iš karto šaukti, kad jis jam (R.) skolingas už kažkokius darbus. Paklausė jo, už kokius darbus, tačiau R. aiškino, kad jis yra atlikęs jam remonto darbus, kurių tikrai nedarė. Jis (R.) rėkė ant jo, jis irgi neapsikentęs užrėkė, kad nusiramintų. Jis (R.) vis kvietė nueiti į šoną, tačiau jis niekur nėjo. Tuomet R. priėjęs prie jo kelis kartus kumščiu sudavė jam į krūtinės sritį. Skausmo nepajuto, bet automatiškai vieną kartą kumščiu sudavė atgal į krūtinės sritį, perspėjo, kad jis laikytųsi nuo jo distancijos. Jo smūgis nebuvo stiprus, R. nenukrito nuo jo, tik atsitraukė. Tačiau jis (R.) vis vien stumdė jį rankomis, įžeidinėjo. Jis tuomet stipriai pastūmė jį nuo savęs rankomis į krūtinę, jis (R.) įkrito į serviso vidų ant užpakalio ant betoninių grindų. Greitai pašoko ir pradėjo aplinkui dairytis, lakstyti, taip suprato, kad jis kažko ieško, atrodė, kad ieško daikto, kuriuo galėtų jam suduoti. Jis tai suprato, įspėjo jį, kad jis nebandytų nieko ieškoti. Nuėjo iki savo automobilio, stovėjusio visai šalia. R. atbėgo prie jo laikydamas rankoje metalinį strypą, kuriuo užsimojo kelis kartus jam į galvą. Jis (R.) (duomenys neskelbtini) už jį apie (duomenys neskelbtini). Jis išsisuko nuo smūgių, nepataikė. Tuomet priėjo prie R. arčiau, norėdamas atimti strypą, ir jis (R.) tuo momentu jam sudavė vieną kartą strypu į galvą, į viršugalvį. Jam labai suskaudo. Jis stvėrė už strypo, norėdamas jį atimti, sudavė R. vieną smūgį ranką, tačiau nepamena, į kurią kūno dalį, pargriovė jį ant žemės lauke, ir jau jam (R.) gulint iš rankų išrovė strypą. Tuomet pajuto, kaip jam iš galvos bėga kraujas. Atimtu strypu sudavė R. du smūgius: vieną į ranką ir vieną šlaunį. R. pradėjo šaukti, kad kažkas kviestų policiją. Kadangi jam labai skaudėjo galvą ir bėgo kraujas, jis nutarė važiuoti į ligoninę. Automatiškai su savimi paėmė iš R. atimtą strypą. Pakeliui paskambino 112. Policijos pareigūnai liepė jų palaukti, susitiko degalinėje „Circle K“ (duomenys neskelbtini). Ten ir padavė jiems iš R. atimtą metalinį strypą. Nuvažiavo į ligoninę, kur jam susiuvo žaizdą galvoje. Su R. daugiau nesimatė, nesikalbėjo. Sužinojo, kad jis parašė ant jo pareiškimą, nustebo, kadangi pats buvo užpultas. Minėtą įvykį matė R. darbuotojas, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, kurio vardo nežino ir kažkoks klientas (vyras) ir matė dar kažkokia mergina su šuniu, tačiau nesuprato, kas ji tokia. Minėto įvykio metu jis pats nukentėjo, gynėsi nuo užpuolimo, dėl to yra parašęs pareiškimą (t. 1, b. l. 74-76);

3.2. 2024 m. spalio 29 d. (papildomai apklaustas) - buvo užpultas, gynėsi nuo R. M. užpuolimo. Kilus žodiniam konfliktui, jis jį nuo savęs nustūmė abiem rankomis atrėmęs jam į krūtinę. Nuo jo pastūmimo R. nukrito ant grindų. Po ko jis (R.) atsistojęs žvalgėsi ir radęs paėmė į ranką strypą, kuriuo jam smūgiavo. Nuo dviejų smūgių jis išsisuko, tačiau nuo trečio ne. Jam strypu buvo suduota į galvą. Po smūgio jis staigiai R. prispaudė prie automobilio, R. parvertė ant žemės ir iš jo rankų ištraukė strypą. Šiuo strypu jis jam sudavė per kojas. Dar kartą nori pabrėžti, kad tai buvo gynyba nuo užpuolimo. Visas aplinkybes jis jau yra pasakojęs. Jis yra gavęs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Jis minėto sprendimo neskundė, manydamas, kad ir šis ikiteisminis tyrimas taip pat bus nutrauktas. Jis sutiko su tuo, kad tarp jo ir R. M. kilo abipusis konfliktas, tačiau jei šis ikiteisminis tyrimas bus perduodamas į teismą, tuomet jis pateiks skundą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 79-82);

3.3. 2025 m. sausio 21 d. - neturi ką papildomai nurodyti. Viską yra papasakojęs ankstesnių apklausų metu. Dar kartą nori pabrėžti, kad jis neužpuolė R. M., tai jis gynėsi nuo jo (R.) veiksmų (t. 1, b. l. 86-87).

3.4. 2024 m. balandžio 3 d. el. paštu pateikė nuotraukas, kuriose matomas sužalotas pirštas, žaizda galvoje, metalinis strypas (t. 1, b. l. 90-96).

4. Teisiamajame posėdyje 2025 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusysis R. M.:

4.1. dėl įvykio parodė, kad buvo užsakymas išimti važiuoklę ir transmisiją. Automobiliai „Alfa Romeo“ ir papildomai atvežė „Dodge Charger“, jie tuos darbus atliko, automobiliai buvo išgabenti slapta, rakteliai iki šiol yra likę pas juos. Bandė skambinti, bet žmogus neigė viską. Automobiliai stovėjo prie bokso iki 5 m. Nėra taip, kad tik jų teritorija. Kai atėjo pirmadienį į darbą pastebėjo, kad nėra automobilių. Jam skambino tralistas, kad jis (teismo pastaba – Kaltinamasis) pasirodo irgi nėra atsiskaitęs su juo. Automobilis stovėjo gal metus. Kadangi darbai nebuvo atlikti, apytiksliai apie 800 eurų. Klientas nieko nereagavo, nekontaktavo ir neatsiskaitė, per tą laiko jo nebuvo matęs. Kaltinamasis privažiavo prie pat bokso, krikšto dukra stovėjo lauke su šuniu apie 2 metrai iki bokso. Jis pradėjo rėkauti, neigė, kad yra skolingas. Sąskaita nebuvo rašyta. Ginčijosi, davė jam pirmą smūgį į krutinę. Jis iš tikrųjų nekonfliktuoja, buvo susierzinęs, jo (teismo pastaba – Kaltinamojo) nelietė. Jis trenkė ir jis nukrito ir tikrai įčiuožė į boksą giliau. Nuo vartų apie 2 metrai buvo. Tada pasiėmė telefoną, paskambino buhalterei, kad patvirtintų skolą. Nespėjo jai nieko pasakyti, kai Kaltinamasis ranka vėl jam smūgiavo į krutinę. Telefonas iš to smūgio iškrito. Nukrito šalia motociklo, kurį tvarkė prieš tai. Jis paėmė tą strypą, trenkė į nugarą. Buvo susirietęs iš skausmo. Kadangi jis buvo viršuje, jam nepavyko atimti, nes iš apačios buvo sunku. Jis (teismo pastaba – Kaltinamasis) tempė į save, jis į save, bet neišlaikė, paleido strypą. Kai jis pirmą kartą susmūgiavo, jis darbuotojui A. sakė, kad kviestų policiją. Kaltinamasis su strypu išvažiavo, nematė kur buvo krikšto dukra. Skausmą jautė kojoje, šlubavo, negalėjo paeiti. Nebuvo tokių veiksmų, kad jis jį (teismo pastaba – Kaltinamąjį) stumtų ar kitaip prieš jį veiksmus atliktų. Jis susinervino, kad paskambino. Nepastebėjo, kad Kaltinamasis buvo sužalotas, greičiausiai, kai jis buvo virš jo, jis buvo kruvinas, jo kraujas buvo. [Metalinį strypą] laikė, neišlaikė ir išslydo, galimai tada sau (Kaltinamasis) ir trenkė iš inercijos [taip susižeidė]. Strypas buvo prie motociklo, dešinėje pusėje, naudojamas paremti ratui. Buvo metras nuo strypo ir kur jis gulėjo. Jis įėjęs į vidų nebuvo, viskas vyko lauke;

4.2. Civilinį ieškinį palaiko. Paaiškino, kad striukė 167 eurai, ji suplyšo nuo trinties su žeme. Suplyšo iš išorės. Į civilinį ieškinį įeina džinsai, striukė. Čekių pateikti negali. Patyrė emocinį sukrėtimą, buvo pažeminimas prieš darbuotojus, prieš klientą, prieš krikšto dukrą, buvo fizinis skausmas, 5 dienas negalėjo eiti į darbą.

5. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07613-24 2024 m. vasario 26 d. nukentėjusysis R. M. paaiškino, kad apie 18.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), į kitas dirbtuves šalia jam priklausančių dirbtuvių „(duomenys neskelbtini)“ atvyko iš matymo pažįstamas klientas K. V. (kuris yra apie (duomenys neskelbtini) metų, vilkėjo smėlio spalvos ilgą striukę, juodas kelnes, guminius batus). K. V. priėjo prie jo dirbtuvių, jie pasisveikino vienas su kitu. Tada jis jam (K. V.) pasakė, kad jis jam yra skolingas už padarytus remonto darbus. K. V. atsakė, kad jis niekam nėra skolingas. Jis jam parodė jo remontuoto automobilio raktelius. Tada jis (K. V.) rankos kumščiu trenkė jam į krūtinės sritį. Po smūgio jis nukrito. Garaže buvusiam kolegai A. B. pasakė iškviesti policijos pareigūnus. Atsistojus dar kartą jam (K. V.) pasakė, kad jis yra skolingas jam ir jo dirbtuvių buhalterei M. K. Pradėjo skambinti minėtai buhalterei ir tuo tarpu K. V. dešinės rankos kumščiu trenkė jam (R. M.) į krūtinės sritį, ko pasakoje jam iš rankų iškrito telefonas ir nuo smūgio jis nugriuvo. Jam nugriuvus K. V. koja jam spyrė į kairės kojos čiurną, tada jis (K. V.) dešine ranka paėmė metalinį strypą ir jam gulint ant grindinio vieną kart trenkė į šlaunies išorinę sritį. Jis bandydamas apsiginti ir atimti strypą iš K. V. pastarajam trenkė į galvos sritį. K. V. iš jo atėmęs strypą ir dar kelis kart bandė jam trenkti metaliniu strypu, tačiau nepataikė. Garaže buvusiam minėtam kolegai sušuko, kad iš K. V. atimtų strypą. Tuo tarpu K. V. pasišalino nežinoma kryptimi (t. 1, b. l. 26-29).

6. Teisiamajame posėdyje 2025 m. rugpjūčio 7 d. liudytojas A. B.. Parodė, kad Kaltinamasis yra buvęs klientas. Pažinojo jį keletą mėnesių, jiems pristatė keletą mašinų. Viskas vyko galimai prieš porą metų. Dirba (duomenys neskelbtini), R. M. yra jo viršininkas. Kaltinamojo vardo neatsimena, tik iš dalies matė kaip viskas vyko. Negali pasakyti, kad sužalojo. Matė, kad R. M. gulėjo ant žemės, o Kaltinamasis stovėjo virš jo rankose laikydamas metalinį strypą. Jis tuo metu dirbo prie keltuvo, garaže ir jeigu gerai prisimena, tuo metu buvo kitu klientu. Nematė kaip atvažiavo Kaltinamasis. Jų kaip minimum yra 2 servisai, boksai. Jų vartai buvo pakelti, vieni atsidaro, o kiti pasikelia. Atkreipė dėmesį, išgirdo, kad kažkas griuvo. Čia buvo viskas pačiame garaže. Berods tarp jų buvo ginčas dėl skolos. Kaltinamasis skolingas nukentėjusiajam už atliktus darbus. Kiek prisimena, buvo „Alfa Romeo“, „Dodge“. Jie buvo išardyti ir už juos nebuvo atsikaityta. Jis atsakingas už kasą. Apskritai negavo nei cento. Gal kažkada ir buvo kažkiek sumokėjęs, bet už šituos lyg nebuvo atsiskaitęs. Jie atliko savo darbą, sudarė sąmatą, pradžiai buvo žodinė sąmata. Ji nesikeitė, buvo sutarta, kai buvo viskas išardyta. Neatsimena, kad bendravo, galimai ir jis, ir R. Kiek prisimena, nuėjo iki jų ir prašė atiduoti tą strypą. Prie jų akių nebuvo jokių smūgių. Buvo policija iškviesta. Galimai iškvietė policiją. Neteko bendrauti. Asmeniškai nieko neturi prieš Kaltinamąjį.

6.1. Perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2024 m. vasario 26 d. duoti liudytojo parodymai: Ikiteisminiame tyrime liudytojas parodė, kad 2024 m. vasario 26 d. apie 18 val. atvažiavo buvęs klientas, kurio vardas K. <...>. Jis kalbėjo su klientu, kuris buvo garaže <...>, o direktorius bendravo su <...> K. R. paklausė jo, ar yra Alfa Romeo raktai. Jis (A. B.) atsakė, kad yra ir kaba ant raktų kabyklos. Ką jie šnekėjo, jis negirdėjo, tik tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Suprato, kad vyksta konfliktas, iš to, kad pradėjo rėkti vienas ant kito. Į konfliktą nekreipė dėmesio, nes bendravo su kitu klientu. Išgirdo, kad kažkas nugriuvo ir nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad ant grindų guli R., tai yra direktorius. K. virš R. stovėjo su metaliniu strypu. Jis priėjo prie K. ir pabandė paimti strypą, bet K. pakėlė strypą ir jis atsitraukė. R. pasakė skambinti policijai ir jis paskambino bendrajam pagalbos centrui 112. Po skambučio K. pasišalino <...>. Jis toliau nuėjo baiginėti savo darbo. Ar K. mušė R. jis nematė, tik girdėjo konfliktą (t. 1, b. l. 58-61).

6.2. Atsakydamas į klausimus, liudytojas paaiškino, kad jie ginčijosi ir (teismo pastaba – Nukentėjusysis) gavo nuo Kaltinamojo. Sakė jis su strypu jį pulti pradėjo, jie pasitampė ir jis nugriuvo. Jis (teismo pastaba – liudytojas) nematė jokių sužalojimų, jį tuo metu gal strypas labiau domino. Nukentėjusysis sakė, kad skaudėjo šonus. Jie apie tai per daug nebendravo. Jei nebūtų jautęs pavojaus iš Kaltinamojo, nebūtų traukęsis į šoną. Tiksliai neprisimena, bet R. M. gulėjo ant žemės, o Kaltinamasis stovėjo su strypu virš jo. R. M. yra jo (teismo pastaba – liudytojo) direktorius. Iš situacijos atrodo, kad puolė Kaltinamasis, nes pas jį strypas buvo, berods, vienoje rankoje. R. M. gulėjo ant nugaros, gal rankos šiek tiek pakeltos, buvo sąmoningas. Atrodo jis buvo kojas iškėlęs, nenorėjo, kad užsiliptų.

7. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07628-24 (pradėtame pagal Kaltinamojo pareiškimą) 2024 m. kovo 6 d. apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad yra autoserviso „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, šiame autoservise dirba apie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jo vadovas R. M. Su R. pas juos pagrinde darbiniai santykiai. Parodo, kad 2024 m. vasario 26 d. dirbo autoservise „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Apie 14-15 valandą į autoservisą atvažiavo R. kartu su savo krikšto dukra. Jie nuėjo į ofisą, į antrą aukštą, jis dirba dirbtuvėse pirmame aukšte. (duomenys neskelbtini) apie 18 valandą R. nusileido iš ofiso atsisveikinti, nes ketino išvažiuoti. Tuo metu pas jį buvo užvažiavęs klientas automobilio remontui, jie derino klausimus dėl remonto darbų, remonto kainų. Išeidinėjo pro garažo vartus, bet jis neišvažiavo. Tuo metu prie autoserviso atvažiavo buvęs klientas, kurį pažįsta iš matymo, nes jis apie 2-3 metus atgal naudojosi jų autoserviso paslaugomis, iš dalies atliko jo dviejų automobilių remonto darbus (ardymo), jį įsiminė, nes buvo pristatęs neįprastus automobilius: „Dodge charger“ ir „Alfa Romeo“ apie (duomenys neskelbtini) metų gamybos. Tarp R. ir buvusio kliento iš pradžių vyko pokalbis, kuris perėjo į žodinį konfliktą. Kaip supranta, konfliktas vyko dėl skolos, nes buvęs klientas buvo skolingas už automobilių remonto darbus. Žodinį konfliktą girdėjo tik iš dalies, kadangi tuo metu vis dar bendravo su klientu. Žodinis konfliktas perėjo į galimai veiksmus, išgirdo garsą lyg žmogui labai skauda, garsas lyg kažkas suaimanavo nuo skausmo. Tai išgirdęs, nuėjo prie dirbtuvių išėjimo, priėjo prie R. ir buvusio kliento, kurie buvo dirbtuvių viduje prie vartų. Pamatė, kad R. guli ant žemės ir buvęs klientas K. laikė metalinį strypą rankoje pakėlęs jį į viršų. Jis iškart paprašė K. atiduoti strypą, šis pradėjo strypu mosikuoti, jis atsitraukė ir K. sudavė R. du smūgius - vienas smūgis per koją, per šlaunį, o kitas smūgis buvo į R. viršutinę kūno dalį. R. visą tą laiką gulėjo ant žemės, kai tik išėjo link jų, matė, kad R. buvo ant žemės susirietęs ir prisidengęs rankomis galvą. Kai jis pradėjo trauktis nuo K., užėjo už automobilio, matė, kad R. po antro smūgio bandė priešintis, atstatė ranką ir bandė stotis nuo žemės. Tada paėmė telefoną ir pradėjo skambinti 112, nes jam tik einant link konflikto vietos R. prašė paskambinti į policiją. Mano, kad K. tai išgirdo ir pasišalino. K. sėdo į automobilį (pilkos spalvos) ir išvažiavo, dar išvažiuodamas kažką rėkė. Klientas, su kuriuo prieš tai bendravo, nežino, ar kažką matė, nes stovėjo toliau nuo konflikto vietos, už automobilio. Policija atvyko kažkur po 1 valandos. R. skundėsi, kad jam skauda kūną, bet greitosios pagalbos atsisakė. Greitoji pagalba taip ir nebuvo atvykusi. Neprisimena, ar ant K. matė kažkokių sužalojimų, labiau stebėjo, ką šis daro su strypu rankoje (t. 2, b. l. 26-29).

8. Teisiamajame posėdyje 2025 m. spalio 9 d. liudytoja I. M.:

8.1. parodė, kad Kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusysis – jos krikšto tėtis, t. y. jos dėdė. <...> Tai įvyko jos krikšto tėčio – R. M. darbe, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, jis ten direktorius. Viskas vyko pavasarį, dienos metas – maždaug po pietų. Tą diena ji buvo su šuniuku. Jos krikšto tėtis pradėjo kalbėtis su vyru, kuris yra salėje (rodo į Kaltinamąjį). Ji tą vyrą matė pirmą kartą. Su vyru kalbėjo lyg apie skolą. Pokalbis priėjo prie ginčo. Tuo metu ji nuo jų buvo gal 50 m., bet ji neskiria atstumo. Jie kalbėjo garsiu tembru, paskui buvo pakelti balsai, perėjo į fizinius smūgius. Neatsimena ar rankomis, ar kojomis smūgiavo.

8.2. Po pertraukos tęsiant apklausą, parodė, kad kiek pamena, buvo smūgių iš Kaltinamojo pusės nukentėjusiajam. Kaip smūgiavo – neatsimena, viskas vyko gal 5 min. Po to Kaltinamasis išvažiavo su mašina, tada atvyko pareigūnai. Kai viskas vyko, ji sustingo.

8.3. Perskaityti liudytojos ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-07613-24 2024 m. vasario 26 d. duoti parodymai: liudytoja parodė, kad 2024 m. vasario 26 d. apie 15 val. ji su savo krikšto tėčiu R. M. atvažiavo pas jį į darbą, adresu (duomenys neskelbtini) į garažą. Apie 18 val. pas krikšto tėtį atvažiavo vyras, kurio ji nepažįsta. Krikšto tėtis kalbėjo apie kažkokias skolas, bet ji nelabai girdėjo, ką tiksliai kalbėjo. Jie pradėjo vienas ant kito šūkauti ir vyras krikšto tėčiui trenkė. Kur trenkė ji nematė, ir su kuo trenkė irgi nematė. Po smūgio krikšto tėtis nukrito ant žemės. Nuo žemės atsikėlė, pradėjo kalbėti toliau apie skolą, sakė, kad paskambins buhalterei, bet vyras vėl trenkė krikšto tėčiui, po ko jis nukrito ant žemės. Kai krikšto tėtis nukrito, ji atsitraukė šiek tiek, kadangi labai išsigando. Pamatė, kai vyras rankose turėjo strypą ar pagalį – nežino ir girdėjo, kai krikšto tėtis šaukė, kad jam trenkė į koją (pačio smūgio nematė). Daug ko nematė, kadangi vyras užstojo jai vaizdą, bet matė, kai krikšto tėtis gulėjo ant žemės, o vyras su strypu ar pagaliu stovėjo virš jo ir kažką sakė krikšto tėčiui. Po konflikto vyras pasišalino į savo automobilį, pavažiavo šiek tiek sustojo ir kažką pradėjo grėsmingai sakyti, bet tiksliai neprisimena, ir po žodžių išvažiavo. Ji atėjo į garažą ir pamatė savo krikšto tėtį. Jis buvo jau atsistojęs nuo žemės, striukė buvo visa purvina, kraujuota, kelnės buvo purvinos. Detalių ji neprisimena, kadangi buvo labai išsigandusi (t. 1, b. l. 64-67).

8.4. Perskaičius šiuos parodymus (t. 1, b. l. 64-67), teisiamajame posėdyje liudytoja patvirtino, kad taip galėjo būti kaip buvo perskaityta. Prieš įvykį ji buvo su šuniuku, tiesiog vaikščiojo, o kai prasidėjo ginčas – ji sustingo. Konfliktas vyko prie pat garažo durų, galima sakyti. Ji buvo lauke. Kas vyko pačiame garaže nematė.

8.5. Perskaityti liudytojos I. M. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07628-24 (pradėtame pagal Kaltinamojo pareiškimą) 2024 m. kovo 8 d. duoti parodymai: liudytoja parodė, kad R. M. yra jos krikšto tėtis <...> atvyko į (duomenys neskelbtini) pas [jį] į svečius. 2024 m. vasario 26 d. apie 14-15 val. jie atvyko į šio darbovietę - (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Jie nuėjo į antrą aukštą, į ofisą, R. tvarkėsi darbinius reikalus, o ji tuo metu žaidė su šuniukais. Apie 18 val. jie jau planavo vykti namo, nusileido į apačią, kur yra autoserviso dirbtuvės. R. šiek tiek pabendravo ir atsisveikino su savo darbuotoju ir jiems jau esant prie garažo durų išėjimo, atvažiavo automobilis ((duomenys neskelbtini) spalvos, jai atrodo (duomenys neskelbtini) spalvos), iš kurio išlipo jai nepažįstamas ir prieš tai nematytas vyras. R. su juo pasisveikino ir jie pradėjo kalbėti apie kažkokią skolą. Iš pradžių jie kalbėjo ramiai, bet pokalbis perėjo į žodinį konfliktą. Pirmą kartą nepažįstamas vyras pastūmė R. į viršutinė kūno dalį, R. nenukrito, jie tęsė žodinį konfliktą. Tuomet R. pradėjo kažkam skambinti (kiek suprato iš pokalbio, jis skambino buhalterei), nepažįstamas vyras dėl šito lyg dar labiau susinervino, tada jis trenkė R. į viršutinę kūno dalį, po ko R. nukrito ant žemės. Nepažįstamas vyras pasilenkė prie R., šalia jų stovėjo motociklas ir įrankiai, nepažįstamas vyras pasiėmė iš ten kažkokį pailgą daiktą ir juo mosikavosi. Nepažįstamas asmuo pailgu daiktu mušė jos krikšto tėtį R., kadangi šis pradėjo šaukti, kad jam pateikė į koją ir savo darbuotojui rėkė, jog jis kviestų policiją. Matė, kad vyras R. sudavė nemažiau 3 smūgių, į kurias kūno dalis, neįsidėmėjo. Ji tuo metu stovėjo apie 5 metrus nuo jų. Lauke buvo tamsu. Buvo išsigandusi ir pasimetusi, šoko būsenoje, nėra buvusi prieš tai tokioje situacijoje, todėl gali tiksliai visko ir neprisiminti. R. dar gulint ant žemės, jis bandė tarsi gintis, gali būti bandė atimti pailgą daiktą iš nepažįstamo asmens rankų, bet pabrėžia, kad tiksliai nežino, kadangi nepažįstamas vyras buvo uždengęs matomumą savo nugara. Kadangi buvo įsigandusi, buvo šiek tiek paėjusi atgal nuo įvykio vietos. Kai atsisuko pamatė, kad nepažįstamas vyras sėdo atgal į automobilį ir išvažiuodamas lyg kažką grasino. Kokie buvo pasakyti žodžiai, neįsidėmėjo. Kai jis išvažiavo, ji grįžo prie garažo ir matė, kad R. buvo purvinas bei kruvinas, bet sužalojimų ant jo nematė. Maždaug apie 19-20 val. atvyko policija, o greitoji pagalba nebuvo atvažiavusi. Atvykęs policijos ekipažas paklausinėjo jų apie įvykį ir vėlai vakare jie grįžo namo į R. namus (t. 2, b. l. 22-25).

8.6. Perskaičius šiuos (t. 2, b. l. 22-25) parodymus, teisiamajame posėdyje liudytoja paaiškino, kad įvykio dinamikos neatsimena.

9. Teisiamajame posėdyje 2025 m. spalio 9 d., Kaltinamojo gynėjo advokato prašymu peržiūrėtas Body kameros įrašas, t. y. 2 vaizdo įrašas, iš pateikto diskelio Nr. paskutiniai skaičiai ...14UTC+0200.mp4. Vaizdo įraše Nukentėjusysis pasakojo apie Kaltinamąjį kaip klientą, jo sąžiningumą paslaugų teikimo srityje (0,59 min. pagal įrašo laiką). Po to, nukentėjusysis pasakojo, kad patyrė mažiausiai 3 smūgius prieš tai, po ko atstūmė Kaltinamąjį, kad fizinį smurtą patyrė ir po to, kai buvo iškeltas klausimas ir buhalterei, sudavė į koją strypu, jautė skausmą ir tada pasako, kad „aš jam irgi užvožiau“ (2:24 laikas). Toliau paėmė strypą policijos darbuotojas su pirštinėmis iš automobilio (laikas nuo 3.22 val.) ir klausia nukentėjusiojo ar su ši tuo.

10. Protokolu-pareiškimu 2024 m. vasario 26 d. R. M. praneša, kad 2024 m. vasario 26 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), garaže tarp jo ir iš matymo pažįstamo kilo konfliktas, kurio metu asmuo dukart rankos kumščiu trenkė į krūtinės sritį. Po K. V. antro smūgio jis nukrito, K. V. paėmęs metalinį strypą trenkė jam į kairės pusės šlaunies išorinę sritį, po tokių K. V. veiksmų pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 9 -12). Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07613-24.

11. Įvykio vietos apžiūros protokolu 2024 m. vasario 27 d. atlikta įvykio vietos – kiemo ir garažo, (duomenys neskelbtini) – apžiūra (t. 1, b. l. 13-23).

12. Kitų objektų apžiūros protokolu 2024 m. gegužės 30 d. apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) garso įrašas. Įrašo data 2024 m. vasario 26 d., laikas 18.20 val., trukmė 1 min 11 s. BPC darbuotoja – 112; Vyras (toliau -V.) - Sveiki. norėčiau išsikviesti ekipažą į (duomenys neskelbtini). BPC- čia į namą ar į ofisą? V- ne, čia įmonės patalpos. BPC- kas atsitiko? V- klientas su kolega susimušė. BPC- greitoji reikalinga? V - greitosios tau reikės (klausia kažkokio asmens). Asmuo atsako, kad nereikia. BPC- abudu ir klientas ir klientas vietoj? V- klientas ką tik pabėgo. BPC- gal vardą, pavardę žinot jo? V- nežinau pavardės, K. BPC- kiek metų, kaip apsirengęs? V- metų apie (duomenys neskelbtini) BPC- ką vilkėjo? V- nepasakysiu, kolegos reikia klaust. BPC- supratau, kas per įmonė Jūsų? V- (duomenys neskelbtini) BPC- kaip Jūsų vardas, pavardė? V- A. B.; BPC- gerai, informuosiu policiją (t. 1, b. l. 68-69).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 638/2024(01) nurodyta, kad R. M. padaryta poodinė kraujosruva nugaros kairėje pusėje, odos įbrėžimas dešinės plaštakos 2-me piršte, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje šlaunyje, kietu buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra, todėl neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024-02-26, neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą ribotą paviršių. R. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą (t. 1, b. l. 50-51).

14. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07613-24 nustatyta, kad policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07628-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje pagal K. V. pareiškimą dėl R. M. veiksmų jo atžvilgiu to paties įvykio metu – 2024 m. vasario 26 d. Gavus prokuroro leidimą buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-07628-24. Prie atliekamo ikiteisminio tyrimo prijungti procesiniai IT 01-1-07628-24 dokumentai (t. 1, b. l. 111-112):

14.1. 2024 m. vasario 26 d. K. V. protokole-pareiškime nurodė, kad 2024 m. vasario 26 d. apie 18 val. 15 min., adresu (duomenys neskelbtini), prie autoserviso „(duomenys neskelbtini)“ durų, žodinio konflikto metu su autoserviso „(duomenys neskelbtini)“ savininku dėl neaiškios skolos, autoserviso savininkas keletą kartų jį pastūmė, taip pat keletą kartų trenkė dešinės rankos kumščiu jam į pilvo sritį bei vieną kartą laikydamas metalinį strypą dešinėje rankoje jam trenkė į galvos sritį, ko pasekoje jam iš galvos pradėjo kraujuoti. Po tokių autoserviso savininko veiksmų jis pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 118-120). Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07628-24.

14.2. 2024 m. vasario 27 d. apklaustas liudytoju K. V. parodė, kad 2024 m. vasario 26 d. apie 18.15 val. adresu (duomenys neskelbtini) jam atvykus į autoservisą „(duomenys neskelbtini)“ šalia esančio autoserviso „(duomenys neskelbtini)“, šalia vartų buvo „(duomenys neskelbtini)“ autoserviso savininkas, prie kurio priėjo pasisveikinti, tačiau autoserviso savininkas pradėjo ant jo rėkti, jog jis slapstosi ir kad jis jam skolingas už atliktus darbus prieš trejus metus, už kuriuos jis atsiskaitė. Jis autoserviso savininką keletą kartų perspėjo, kad šis ant jo nerėktų ir kad laikytųsi atstumo nuo jo. Tada autoserviso savininkas pasiėmęs telefoną kažkam paskambino ir minėdamas jo vardą jį įžeidinėjo tokiais žodžiais, kaip „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Išgirdęs įžeidinėjimus, nukreiptus į jį, jis rankomis pastūmė autoserviso savininką ir šis nukrito ant grindinio į autoserviso pusę. Atsistojęs autoserviso savininkas pradėjo bėgioti po autoservisą ir tarsi kažko ieškoti. Supratęs, kad autoserviso savininkas ieško daikto, su kuo jam trenkti, perspėjo šį: „net nebandyk ieškoti“. Tuo tarpu, kol autoserviso savininkas ieškojo, jis taip pat atsidarė automobilio duris ir pažiūrėjo, ar turi ką nors gynybai, tačiau automobilyje nieko neturėjo. Staiga autoserviso savininkas prie jo pribėgo dešinėje rankoje laikydamas metalinį strypą ir užsimojęs bandė jam trenkti į galvą, tačiau jis pasitraukė ir autoserviso savininkas nepataikė. Autoserviso savininkas antrą kartą užsimojo dešinėje rankoje laikomu metaliniu strypu ir trenkė jam į galvos sritį, ko pasekoje jam apsvaigo galva. Bandydamas apsiginti, jis autoserviso savininką rankomis nustūmė ir prirėmė prie savo automobilio. Tada kaire ranka staiga sugriebė metalinį strypą ir bandė išplėšti autoserviso savininkui iš rankų. Dešine ranka jį numetė nuo savęs, autoserviso savininkas nugriuvo ir dešine koja spyrė šiam į sėdmenis, išplėšdamas pagaliau strypą autoserviso savininkui iš rankų. Stovėdamas virš autoserviso savininko pajuto, kad jam iš galvos teka kraujas. Pastebėjęs tai, jis autoserviso savininkui pasakė: „(duomenys neskelbtini), tu man galvą praskėlei“ ir su dešinėje rankoje laikomu metaliniu strypu du kartus trenkė jam, pirmą kartą kur trenkė, nepamena. Taip pat po pirmo smūgio prie jo priėjo autoserviso darbuotojas, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini), šis jam pasakė: „K., gal jau baik“, antrą kart trenkė autoserviso savininkui į kairės kojos šlaunį. Taip pat autoservise buvo dar kažkoks asmuo, galimai klientas, kaip asmuo atrodė, nepamena. Supratęs, kad jam iš galvos kraujas ima tekėti vis greičiau, sėdo į savo automobilį, kuris buvo pastatytas šalia minėto autoserviso vartų, ir išvažiavo į ligoninę. Išvažiavęs iškart surinko trumpąjį pagalvos numerį 112 ir pranešė apie įvykį (t. 1, b. l. 138-141).

14.3. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2024 m. vasario 27 d. K. V. pateikė metalinį strypą ir ambulatorinio apsilankymo aprašymą (t. 1, b. l. 145-148).

14.4. Kitų objektų apžiūros protokolu 2024 m. balandžio 25 d. apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame BPC darbuotojas kalbasi su skambinančiuoju – Kaltinamuoju. Kaltinamasis informuoja, kad buvo servise ir jį užpuolė darbuotojas su strypu, jam smarkiai kraujuoja galva, jis strypą pasiėmė ir automobiliu vyksta į ligoninę, BPC darbuotojo įtikinamas sustoti ir sulaukti pagalbos. Įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2024 m. vasario 26 d. 18 val. 21 min., <...> iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 6-9).

14.5. Kitų objektų apžiūros protokolu 2024 m. gegužės 30 d. apžiūrėti „Kūno“ kamerų įrašai:

14.5.1. „PSS-20240226-184030UTC+0200“ (2024 m. vasario 26 d., laikas 18:40:30 val.; įrašo trukmė 8 min. 47 sek.). Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai (toliau – policija), važiuojantys tarnybiniu automobiliu. Policijos pareigūnai išlipdami iš tarnybinio automobilio prieina prie greitosios pagalbos automobilio, kuriame sėdi vyras (toliau – vyras). Policijos pareigūnai bendrauja su vyru, aiškinasi įvykio aplinkybes. Vyras (K. V.) pasakoja apie vyriškį (toliau – vyras Nr. 2 R. M.), ėmė kabinėtis. Vyras sako, kad tai yra jo pažįstamas. Netrukus į pokalbį įsiterpia medicinos darbuotojai (toliau – darbuotoja), kuri pasako, kad pas vyrą „pramušta galva“. Vyras pasakoja, kad vyras Nr. 2 pradėjo jį stumdyti, tuomet vyras sudavė vyrui Nr. 2 į gerklę, po kiek laiko vyras pasakoja, kad vyras Nr. 2 pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, prasivardžiuoti, tuomet vyras nustūmė vyrą Nr. 2. Vėliau vyras sako, kad vyras Nr. 2 paėmė „armatūrą“, tačiau vyras atėmęs iš vyro Nr. 2 „armatūrą“ paėmė ir sudavė vyrui Nr. 2. Tada vyras Nr. 2 pasakė vyrui, kad vyras vyrui Nr. 2 „prakirto šlaunį“, tačiau vyras nurodo, jog jis „gynėsi“. Vyras prašosi važiuoti su savo automobiliu į gydymo įstaigą, sako, kad jam „galva nesvaigsta“. Policijos pareigūnai užsirašo vyro duomenis, vyras sako, kad turės pretenzijų vyrui Nr. 2. Vyras patikslina, kad vyras Nr. 2 rėkė ant jo, tuomet griebė „armatūrą“ ir paskui, vyras paguldęs ant žemės vyrą Nr. 2, vyras Nr. 2 pradėjo šaukti, jog vyras iškviestų policijos pareigūnus. Vyras sako, kad „armatūrą“ turi automobilyje. Policijos pareigūnai rankose laiko ilgą metalinį pagalį, vyras sako „pažiūrėkit, su kuo mane puolė“, „jis mane galėjo užmušt“;

14.5.2. „PSS-20240226-192114UTC+0200“ (2024 m. vasario 26 d., laikas 19:21:14 val.; įrašo trukmė 12 min. 9 sek. Vaizdo įrašas yra filmuojamas pavadinimo „PSS-20240226-184030UTC+0200“ tęsinys). Policijos pareigūnai privažiuoja prie pastatų, išlipdami eina link garažo, prie kurio matomi keli asmenys. Įspėja, jog yra daromas vaizdo ir garso įrašas. Prie policijos pareigūnų prieina vyras Nr. 2 (R. M.), kuris pasakoja, jog vyras (K. V.) yra senas klientas, kuris atveždavo (duomenys neskelbtini) automobilius (duomenys neskelbtini). Netrukus vyras Nr. 2 pasakoja, apie automobilį, kurį buvo atvežęs vyras pataisyti. Vyras Nr. 2 pasakoja, kad už atliktus darbus vyras neatsiskaitydavo. Tuomet vyras Nr. 2 pradėjo su vyru diskutuoti, jog šis jam skolingas, kilo ginčas. Ginčo metu, vyras Nr. 2 pasakoja, kad vyras susinervino, ir sudavė vyrui Nr. 2 pirmą smūgį. Tuomet, vyras Nr. 2 jam pasakė, kad vyras nesumokėjęs buhalterei. Vyras Nr. 2 pasakoja, kad ėmė skambinti buhalterei, tuomet vyras jam sudavė antrą smūgį. Netrukus vyras Nr. 2 patikslina, kad vyras jam sudavė 3 kartus, tačiau vyras, bandydamas sustabdyti konfliktą, keletą kartų stūmė vyrą. Vyras Nr. 2 nurodo, kad kilus konfliktui šalia stovėjo kitas klientas (toliau – klientas). Policijos pareigūnai tikslina vyro Nr. 2, kokie yra sužalojimai. Vyras Nr. 2 parodo kairės pusės koją ir sako, kad su „strypu užvanojo per koją“. Policija: Fizinį skausmą sukėlė? Vyras Nr. 2: Nu skauda, bet aš jam irgi gerai užvožiau. Policija: Jam jūs užvožėt gerai. Vyras Nr. 2 pasakoja, kad vyras jį buvo pasiguldęs ant žemės. Policijos pareigūnai iš tarnybinio automobilio ištraukia ilgą, metalinį pagalį. Policija: Su šitu? Vyras Nr. 2: Jo. Jis man iš tos pusės man trenkė. Vyras Nr. 2 sako, kad konfliktas įvyko viduje. Policijos pareigūnai tikslina aplinkybes, kaip pasibaigė konfliktas. Vyras Nr. 2: Jis pats pabėgo. Vyras yra daug kam skolingas. Į pokalbį įsiterpia moteris (toliau – moteris), kuri laiko du šunis. Pasakoja, jog atvyko čia, nes gavo skambutį nuo krikšto dukros, ir pasakė, kad užpuolė. Moteris sako, kad krikšto dukra jai pasakė, jog vyras pastūmė vyrą Nr. 2 ir šis nukrito, todėl išsigandusi moteris atvyko į šią vietą. Moteris įsiterpia į pokalbį ir pasakoja, kad ginčas vyko dėl vyro skolų, nors vyras teigė, jog niekam neskolingas, vyras Nr. 2 pateikė jam įrodymus, po kurių vyras susinervino ir iškėlė konfliktą. Vyras Nr. 2 pasakoja, kad į šią vietą vyras atvyko paimti ratus. Toliau vyras Nr. 2 ir moteris bendrauja su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai nueina į vidaus patalpas, vyras Nr. 2 parodo koją, į kurią jam sudavė vyras. Vyras Nr. 2 sako, kad visas konfliktas kilo čia (t. 2, b. l. 10-13).

14.6. Daiktų apžiūros protokolu 2024 m. gegužės 13 d. apžiūrėtas metalinis strypas, kuris 2024 m. vasario 27 d. pagal savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą buvo paimtas iš nukentėjusiojo K. V. Metalinis strypas apvalus, viduryje suktas, apie 67 cm ilgio, viename gale turintis savadarbį kablio formos metalo sulenkimą (t. 2, b. l. 14-19).

14.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1135/2024 (01) nurodyta, kad K. V. nustatoma viena viršugalvio muštinė žaizda, padaryta kieto buko, riboto daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. vasario 26 d.). Muštinė žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jos padarymas ir buvimas sukėlė fizinį skausmą. Identifikuoti daiktą, kuriuo buvo padaryta šios išvados pirmame punkte nurodytas sužalojimas, negalima, tačiau neatmetama galimybė, kad minėtas sužalojimas galėjo būti padarytas sudavus smūgį „metaliniu strypu“. Šios išvados pirmame punkte nurodytas sužalojimas nėra būdingas sužalojimams, padaromiems save žalojant (griūnant, atsitrenkiant, trenkiant pačiam sau), tačiau tokia galimybė kategoriškai neatmetama (t. 2, b. l. 1-3).

14.8. 2024 m. kovo 5 d. Tarnybiniame pranešime „Dėl pokalbio su buhaltere M. K.“ nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07628-24 buvo susisiekta telefono numeriu <...> atsiliepė moteris, kuri prisistatė kaip M. K., kuri dirba buhaltere. Paklausus apie 2024 m. vasario 26 d. dienos įvykius ir kas jai yra žinoma, ką ji girdėjo atsiliepus, kai jai nurodytą dieną skambino R. M., pastaroji nurodė, kad atsiliepus telefonu ji išgirdo R. M. balsą, kuris jos paklausė, ar ji netvarkė K. V. apskaitos, jai nespėjus atsakyti, ji išgirdo trenksmą, galimai telefono kritimą, po ko girdėjosi triukšmas, keiksmažodžiai, lyg kažkas dejavo ir prašė kviesti policiją. Tuomet telefono skambutis buvo nutrauktas. Tik vėliau ji sužinojo, kad įvyko konfliktas tarp K. ir R. M. K. pabrėžė, kad tiksliai negirdėjo, kas ką mušė ir kokia buvo konflikto priežastis. Didžiausia pokalbio dalis buvo tiesiog girdimas triukšmas (t. 2, b. l. 31-32).

14.9. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, įtariamuoju apklaustas R. M. savo kaltės nepripažino ir:

14.9.1. 2024 m. vasario 28 d. parodė, kad 2024 m. vasario 26 d. kartu su krikšto dukra I. M. apie 15 val. atvyko automobiliu į jo darbo vietą – autoservisą <..> Apie 18 val. jie su I. susitvarkę visus reikalus jau ruošėsi išeiti iš antro aukšto, iš darbo vietos, nusileido į pirmą aukštą, į autoserviso patalpas, atsisveikino su serviso darbuotojais ir tik išėję iš autoserviso iškart pamatė staiga prie autoserviso durų sustojusį automobilį, iš jo išlipo jam pažįstamas asmuo K., kuris anksčiau naudojosi jų autoserviso paslaugomis nemokamai, kadangi palikdavo pas juos automobilius taisyti, bet už jų remontą nesumokėdavo ir atvažiuodavo naktį su tralu juos pasiimti. Tai buvo prieš kelis metus, o už automobilių remonto darbus iki šiol nesumokėjo. Pas juos taisė ne vieną automobilį, apie jį rodė ir er (duomenys neskelbtini). Jam išlipus iš automobilio, jis šį atpažino ir pasakė: „o labas“ bei ištiesė ranką pasisveikinti. Jie pasisveikino. Tada K. pasakė: „o tu jam skolingas“. Šis atsakė, kad nieko niekam neskolingas. Pasakė K., kaip neskolingas, jeigu automobilio nėra, o rakteliai yra. Pas juos buvo likę K. paskutinio taisyto automobilio rakteliai „Alfa Romeo“. Jie turi lentą autoservise, kur pakabinti visi rakteliai, jis paėmė būtent tuos ir parodė K. Šį tai supykdė ir teigė, kad skambino jam (R. M.), norėjo pasiimti automobilį, bet tai netiesa. Jam parodžius automobilio raktelius, K. rankomis pastūmė į jo krūtinės sritį, sakydamas, iš kur čia tie rakteliai, kad jis nusišneka. Nuo šio pastūmimo jis nukrito ant žemės, gulėdamas vienam iš darbuotojų surėkė – kvieskit policiją. Tada stojosi ir sakė, kad jis skolingas ir ištraukęs telefoną skambino buhalterei, sakydamas, kad ji gali patvirtinti. Jam atsistojus, K. savo dešine ranka sudavė vieną smūgį į raktikaulį, pajautė fizinį skausmą ir vėl nukrito ant žemės. Jam bekrentant, iš rankos iškrito telefonas, o tuo metu buhalterė buvo pakėlusi telefono ragelį ir turėjo girdėti visą pokalbį. Jam iš kairės pusės buvo įrankiai, K. paėmė ten gulėjusį metalinį strypą ir pradėjo jam smūgiuoti. Jam gulint ant žemės sudavė smūgį į kairįjį šoną per šonkaulius ir kairiąją šlaunį. K. jam iš viso galimai sudavė ne mažiau 5 smūgių. Taip pat pas jį yra nubrozdinimas ant dešinės kojos kelio. Visą laiką, kol K. jam smūgiavo, jis rėkė ir prašė, kad kas nors iš jo atimtų metalinį strypą. Tai matė jo krikšto dukra, darbuotojas, klientas ir telefonu viską galėjo girdėti buhalterė, kadangi jis jai pradėjo skambinti 18.18 val. ir skambutis truko 2:30 min. Viskas truko apie kelias minutes. Kol K. jį trankė su strypu, jis bandė sugriebti strypą dešine ranka. Sugriebė strypą, kurį K. laikė rankoje ir su kuriuo jį mušė, tačiau jo neatėmė K. iš rankų, o sugriebė ir jis jam išslydo, todėl galimai atatranka strypas pataikė K. į galvą. Jis strypo rankose nelaikė, tas metalinis strypas visuomet buvo K. rankose. Po to jam dar gulint ant žemės K. pabėgo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Klientas, buvęs autoservise, taip pat kažkur dingo, galimai išvažiavo, jo duomenų jie nežino. Ant jo buvo K. kraujas, nes galimai susižeidęs ir buvęs palinkęs virš jo, šiam bėgo kraujas ir tekėjo ant jo, bet kuri kūno vietą buvo sužeista, jis nežino. Taip pat asmenys, kurie matė įvykį, irgi nepastebėjo, kuri K. kūno vieta buvo sužalota. K. jį pirmą kartą pastūmus, darbuotojas A. B. paskambino 112. K. išvažiavus, jis atsistojo, atvažiavo jo draugė ir nežinojo, ką daryti, kadangi kurį laiką neatvažiavo policija. Tada darbuotojas gavo skambutį iš policijos ir atvažiavo ekipažas. Jis į ligoninę nevažiavo. Pareigūnai ilgai pildė įvykį, grįžo namo apie 00 val. Šiandien apie 13 val. planuoja važiuoti atlikti kūno tyrimą. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių neprisipažįsta, nes K. jokių smūgių į pilvo sritį nesudavė ir su metaliniu strypu jo nemušė. Tai galėjo atsitiktinai, kaip jau papasakojo pieš tai. Apskritai K. niekaip nemušė. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 2, b. l. 36-39);

14.9.2. 2024 m. liepos 25 d. paaiškino, kad davė teisingus ir išsamius parodymus, kuriais prašo vadovautis, bet taip pat papildomai nurodo, kad 2024 m. vasario 26 d. apie 18.15 val. atvyko K. V., buvęs klientas, prie jo autoserviso <...> jie pasisveikino ir jis bandė paaiškinti, kad K. jam yra skolingas (kaip juridinis asmuo) už automobilių taisymus, kuriuos atliko jo autoservise. K. dėl to susinervino, kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. jam pastūmė rankomis į krūtinę, tada jis išsitraukė telefoną ir skambino buhalterei ir tuo metu K. jam kumščiu sudavė smūgį į krūtinę, nuo smūgio jis nukrito, smūgio nesitikėjo, todėl ir nukrito. Jam gulint ant žemės, nukrito ant nugaros, tuo metu K. staigiai puolė jį, paimdamas metalinį strypą (jis tiesiog ten gulėjo prie motociklo autoservise, skirtas pakabinti varikliui). Prieš K. suduodant jam pirmą smūgį, jis spėjo susiriesti ir atsigulti ant šono (jam atrodo, dešinio, bet gali klysti). K. metaliniu strypu smūgiavo jam į koją, nugarą, šoną, šonkaulius (yra specialisto išvada, kurioje tiksliai viskas nurodyta). Ir vienu metu, K. toliau jam smūgiuojant gulinčiam ant žemės, jis ištiesė ranką, kad atremti smūgius ir sugriebti strypą, bandant jį atimti. Jam pavyko sugriebti strypą, pasivertė ant nugaros ir pradėjo strypą tempti į save, o K. tuomet kitą strypo galą tempė į save ir vienu momentu jis neišlaikė, strypas išslydo ir pataikė K. galimai į galvos sritį, kadangi jam ištiško kraujas ir lašėjo ant jo (R. M.), kadangi K. buvo virš jo pasilenkęs. Tai nebuvo tyčiniai veiksmai, jis bandė gintis, nes gulėjo ant žemės ir bandė atremti smūgius. Visą laiką strypas buvo K. rankose, jis buvo tik jį sugriebęs, bet neatėmęs. Po to, kai strypas pataikė K. į galvos sritį, šis baigė smūgiuoti ir pasiėmęs strypą sėdo į automobilį bei išvažiavo. Nori akcentuoti, kad jis nesielgė agresyviai, buvo puolamas, jis ant žemės gulėjo ir buvo mušamas, o jo veiksmai buvo pastangos išvengti smūgių (t. 2, b. l. 44-47).

14.10. Prokuroro 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį veikus R. M. neperžengiant būtinosios ginties ribų (t. 2, b. l. 52-64).

15. Šie duomenys, su tam tikromis išimtimis, kurios bus aptartos žemiau (būtent – dėl Kaltinamojo parodymų), atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

16. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

17. Šioje byloje Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu teigė gynęsis nuo Nukentėjusiojo, veikęs būtinosios ginties ribose, pats patyrė sužalojimų nuo nukentėjusiojo.

18. Visgi, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir jų visumą, konstatuoja, kad Kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto su nukentėjusiuoju R. M. metu, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą: pastūmė, sudavė smūgį į krūtinės sritį, nuo ko R. M. nukrito ant žemės, nukritusiam ant žemės R. M. sudavė ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytą skaičių smūgių metaliniu strypu, koja į kojų sritį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas R. M. sužalojimus: poodinę kraujosruvą nugaros kairėje pusėje, odos įbrėžimą dešinės plaštakos 2-me piršte, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje šlaunyje, atitinkančius nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

19. Duodamas parodymus teisme, Kaltinamasis pripažino, kad jis pirmas trenkė Nukentėjusiajam kumščiu į krūtinės sritį, po to, kai šis pradėjo skambinti buhalterei tam, kad ši patvirtintų esamą Kaltinamojo skolą už atliktus darbus – Kaltinamasis dar kartą trenkė jam pastumdamas, dėl ko Nukentėjusysis „ant užpakalio nukrito, įčiuožė į boksą“. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminiame tyrime, taip pat paaiškino, kad supyko, jog Nukentėjusysis kalba apie kažkokią skolą, nors tokios, neva nebuvo. Buvo visiškai atsiskaitęs su Nukentėjusiuoju. Taigi ne Kaltinamasis, o būtent Nukentėjusysis šioje situacijoje turėjo gintis nuo Kaltinamojo agresijos.

20. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas būtinosios ginties institutas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Žemesnės instancijos teismas

21. Minėta, kaip ir pats pripažino, būtent Kaltinamasis pirmas iniciavo smūgių sudavimą Nukentėjusiajam, dar daugiau – taip stipriai jį nustūmė, kad šis nukrito, nors akivaizdžiai bandydamas paskambinti buhalterei nukentėjusysis nekėlė jokios grėsmės Kaltinamajam, priešingai – tik norėjo patvirtinti jam savo žodžius apie skolą. Teismo vertinimu, Kaltinamojo įsivaizdavimas apie gręsiantį pavojų, kai Nukentėjusysis, nukritęs nuo Kaltinamojo smūgių, pradėjo dairytis, kuo apsiginti – tik bandymas pateisinti savo tolesnius smurtinius veiksmus, nes nieko nelaukdamas būtent Kaltinamasis griebė metalinį strypą ir juo sudavė Nukentėjusiajam. Gindamasis nuo šių smūgių Nukentėjusysis galėjo laikytis už strypo ir, kaip nurodė apklaustas teisme – vienu momentu ar paleisdamas strypą, ar nustumdamas nuo savęs iš inercijos galėjo būti sužalotas ir Kaltinamasis. Tam neprieštarauja žaizda Kaltinamojo galvoje.

22. Tokią įvykių seką, be nukentėjusiojo R. M. teisme ir ikiteisminiame tyrime duotų parodymų (4-5 pastraipos), pagrindžia ir liudytojo A. B. parodymai duoti teisme ir ikiteisminiame tyrime (6-7 pastraipos).

Žemesnės instancijos teismas

23. Liudytojas ikiteisminiame tyrime paaiškino, kad išgirdo, jog kažkas nugriuvo ir nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad ant grindų guli R. <...>. Liudytojo teigimu, jis norėjo paimti iš K. strypą, tačiau „K. pakėlė strypą ir jis atsitraukė. R. pasakė skambinti policijai ir jis paskambino bendrajam pagalbos centrui 112. Po skambučio K. pasišalino“. Atsakydamas į klausimus, po ikiteisminiame tyrime po duotų parodymų perskaitymo, liudytojas paaiškino, kad: „Jei nebūtų jautęs pavojaus iš Kaltinamojo, nebūtų traukęsis į šoną. Tiksliai neprisimena, bet R. M. gulėjo ant žemės, o Kaltinamasis stovėjo su strypu virš jo. Iš situacijos atrodo, kad puolė Kaltinamasis, nes pas jį strypas buvo, berods, vienoje rankoje. R. M. gulėjo ant nugaros, gal rankos šiek tiek pakeltos, buvo sąmoningas. Atrodo jis buvo kojas iškėlęs, nenorėjo, kad užsiliptų“. Taigi iš karto po to, kai pirmą kartą nugriuvo, sekė Kaltinamojo aktyvūs veiksmai – priešingai negu teigia Kaltinamasis, nukentėjusysis neatsistojo ir nepuolė jo metaliniu strypu, šis jo neparvertė ant žemės antrą kartą, nes tą paneigia liudytojo parodymai, kad iš karto išgirdęs kažkokius garsus (lyg kažkas nukrito), jis nuėjo pažiūrėt ir pamatė Kaltinamąjį su strypu virš nukentėjusiojo. Dėl aptartos priežasties, Kaltinamojo parodymai aptartoje dalyje nėra patikimi, priešingai, liudytojo, atitinka ir kitus aptartus bylos įrodymus.

24. Atskirai pastebėtina, kad kitame ikiteisminiame tyrime (pradėtame pagal Kaltinamojo pareiškimą ir vėliau nutrauktame konstatavus, kad R. M. veikė neperžengdamas būtinosios ginties ribų), liudytoju apklaustas A. B. nurodė žymiai detalesnes aplinkybes, ir tai, kad matė smūgiavimo faktą, ko nepaminėjo apklaustas teisme, t. y. jog išgirdęs triukšmą, pamatė, kad „R. guli ant žemės ir buvęs klientas K. laikė metalinį strypą rankoje pakėlęs jį į viršų. Jis iškart paprašė K. atiduoti strypą, šis pradėjo strypu mosikuoti, jis atsitraukė ir K. sudavė R. du smūgius – vienas smūgis per koją, per šlaunį, o kitas smūgis buvo į R. viršutinę kūno dalį. R. visą tą laiką gulėjo ant žemės, kai tik išėjo link jų, matė, kad R. buvo ant žemės“. Visgi, įvertinus tai, kad praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas nuo įvykio, iki apklausos teisme bei tai, kad šie parodymai taip pat paneigia Kaltinamojo nurodytą įvykių seką, jie sutampa su nukentėjusiojo parodymais, liudytojos I. M. parodymais, todėl laikytini teisingais ir jais vadovaujamasi.

25. Nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms, kad jis paskambino buhalterei, dėl ko Kaltinamasis jam trenkė, ir jis nukrito ant žemės, neprieštarauja ir tarnybiniame pranešime „Dėl pokalbio su buhaltere M. K.“ užfiksuoti duomenys, kad susisiekus su buhaltere, ji patvirtino, kad įvykio dieną sulaukė Nukentėjusiojo skambučio: atsiliepusi telefonu išgirdo jo balsą, kuris jos paklausė, ar ji netvarkė K. V. apskaitos, jai nespėjus atsakyti, ji išgirdo trenksmą, galimai telefono kritimą, po ko girdėjosi triukšmas, keiksmažodžiai, lyg kažkas dejavo ir prašė kviesti policiją. Tuomet telefono skambutis buvo nutrauktas.

25.1. Konkrečiu atveju pastebėtina, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal BPK nuostatas. Konkrečiu atveju yra įtvirtintas baudžiamojo proceso veiksmas – liudytojo apklausa, kuriai neprilygsta tarnybinio pranešimo duomenys apie BPK nenumatytu būdu atliktą liudytojos apklausą. Šiai dienai BPK nereglamentuoja liudytojo apklausą telefonu.

26. Kaltinamojo smurtavimo faktą patvirtina ir liudytojos I. M. parodymai. Liudytoja (dėl (duomenys neskelbtini)) teisme negalėjo susikoncentruoti, sustingo, todėl prireikė laiko, kad ši nusiramintų dėl apėmusių emocijų. Visgi, po pertraukos pastaroji parodė, kad įvykio metu sustingo. Patvirtino, kad konfliktas prasidėjo dėl skolos. Ikiteisminiame tyrime liudytoja parodė, kad būtent Kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam, po to vėl pradėjo kalbėti apie skolą ir nukentėjusysis sakė, kad paskambins buhalterei, po ko Kaltinamasis vėl trenkė nukentėjusiajam ir šis nukrito ant žemės. Liudytoja taip pat parodė, kad kai nukentėjusysis nukrito. Ji labai išsigando, pamatė, kad „vyras rankose turėjo strypą ar pagalį – nežino ir girdėjo, kai krikšto tėtis šaukė, kad jam trenkė į koją (pačio smūgio nematė). Daug ko nematė, kadangi vyras užstojo jai vaizdą, bet matė, kai krikšto tėtis gulėjo ant žemės, o vyras su strypu ar pagaliu stovėjo virš jo ir kažką sakė krikšto tėčiui“ (nuosprendžio 8 pastraipa).

27. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolai, garso ir vaizdo įrašai bei specialisto išvada, kurioje užfiksuoti Nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, šioms išvadoms neprieštarauja ir byloje esantis prokuroro 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas, kuriuo pagal Kaltinamojo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nutrauktas nustačius, kad R. M. veikė neperžengdamas būtinosios ginties ribų (t. 2, b. l. 52-64).

28. Kaltinamojo teiginius apie grėsmę jam, nuo kurios teigė gynęsis, paneigia ne tik jau minėtas jo paties elgesys vystantis konfliktui - būtent jis pirmas trenkė nukentėjusiajam, o vėliau jam mėginant paskambinti buhalterei – vėl trenkė, dėl ko pastarasis nukrito, bet ir kitos aplinkybės. Pavyzdžiui, Kaltinamojo padėtis ir (duomenys neskelbtini) pranašumas – Kaltinamasis stovėjo, buvo virš nukentėjusiojo, kai šis po Kaltinamojo suduoto smūgio vis dar gulėjo (apie tai, kad nukentėjusysis po suduoto smūgio beskambinant buhalterei nebuvo atsikėlęs patvirtino liudytoja I. M.) – akivaizdžiai rodo, kad būtent nukentėjusysis turėjo gintis (užsidengdamas veidą, pakeldamas kojas, ką paliudijo byloje apklausti liudytojai) nuo Kaltinamojo. Pats Kaltinamasis pripažino, kad jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už nukentėjusįjį. Kaltinamojo teiginius, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis paneigia ir tolimesnis Kaltinamojo elgesys – iš karto po to, kai nukentėjusysis liudytojo paprašė iškviesti policiją, Kaltinamasis labai greitai pasišalino, kartu pasičiupo metalinį strypą, kurį vėliau perdavė policijos pareigūnams teigdamas, kad neva šiuo strypu jį puolė nukentėjusysis. Toks elgesys nėra būdingas asmeniui, kuris ginasi nuo jam gręsiančio ar įvykusio puolimo. Šioje situacijoje Kaltinamasis pats puolė Nukentėjusįjį, ir pats teigė, neva buvo puolamas po to, kai suprato, jog apie jo neteisėtus veiksmus bus pranešta policijai.

29. Atsižvelgiant į šiuo nuosprendžiu išanalizuotus bylos įrodymus bei jais nustatytas faktines įvykio aplinkybes, teismas nenustatė, kad Kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis ar peržengė būtinosios ginties ribas. Priešingai, nustatyta, kad Kaltinamasis tyčia puolė Nukentėjusįjį, šį mušė ir kitaip smurtavo, sukėlė šiam skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

30. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

31. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

32. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

33. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į Kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) amžiaus, SoDra duomenimis, paskutiniai darbiniai teisiniai santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 103-104), šiuo metu bedarbis, nuo (duomenys neskelbtini) buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 105), (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo žodžių – su (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini), susijusį su (duomenys neskelbtini), praeityje neteistas, nors jo atžvilgiu buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai (t. 1, b. l. 98-100), 2025 m. sausio 17 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, vienerių metų laikotarpiu kartą trauktas administracine tvarka keturis kartus, visus iš jų dėl su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusių administracinių nusižengimų padarymą (t. 1, b. l. 101-102). Šie duomenys rodo, kad Kaltinamasis iš esmės yra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų ir visuotinai priimtinų normų, smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taip pat patyrė sužalojimų, kuriuos pagrindžia kita šioje byloje pateikta specialisto išvada.

34. Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą laisvės apribojimo bausmę. Visgi, byloje nustatytos ir teigiamai Kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, nusikalstamą veiką padaro pirmą kartą, bylos duomenimis, iš esmės laikosi teisės aktų reikalavimų, administracine tvarka baustas už nešiurkščius administracinius nusižengimus, todėl Kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina (kiek švelnesnė nei prašė prokurorė) – 9 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

35. Prokurorė taip pat prašė Kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

36. Pagal BK 71 straipsnio 1 bei 3 dalį, teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; teismas kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.

37. Atsižvelgdamas į tai, kad Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, nukentėjusiajam padaryti ne mažiau kaip 4 trauminiai poveikiai, kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje specialisto išvadoje įvertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, Kaltinamajam tikslinga skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Spręsdamas dėl įmokos dydžio, teismas pažymi, kad nors teisiamajame posėdyje Kaltinamasis nurodė, jog su (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų apie jo finansinę padėtį, bylos duomenimis Kaltinamasis niekur nedirba, tą patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nurodydamas, kad nedirba apie (duomenys neskelbtini), iš jo taip pat prašoma priteisti civilinį ieškinį ir bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad įmokos dydis nustatytinas mažesnis negu prašė prokurorė, t. y. 25 MGL (1 250 Eur), šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio.

38. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

39. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas R. M. 2024 m. gruodžio 6 d. pareiškė 3 167 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 30-32, 39-41, 42-43, 44, 45-46). Teisiamajame posėdyje 2025 m. spalio 9 d., baigiamosiose kalbose, nukentėjusiojo atstovė advokatė paaiškino, kad prašymas grindžiamas specialisto išvada, kurioje pasisakyta, kad dėl veiksmų, kuriuos atliko Kaltinamasis, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nes ne vieną kartą jam buvo suduoti smūgiai ne tik ranka, bet ir metaliniu strypu. Daugiau kaip savaitę laiko jautė fizinį skausmą dėl patirtų sumušimų. Patyrė emocinius išgyvenimus ir skausmą. Nukentėjusysis buvo užpultas savo darbo vietoje, matant darbuotojams ir jis tai vertina kaip pažeminimą. Be to, tai įvyko jo krikšto dukros akivaizdoje. Nukentėjusiojo žiniomis, ji ne kartą (duomenys neskelbtini), labai skausmingai į tai reagavo, ką buvo galima matyti ir teisiamojo posėdžio metu. Tokie kaltinamojo veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus net tik jai, bet ir kitiems asmenims. Todėl neturtinę žalą vertina 3 000 eurų. Turtinę žalą (167 eurai) sudaro dėl sugadintų drabužių patirtos išlaidos. Civilinis ieškinys pareikštas praėjus 8 mėn. po įvykio. Pridėta foto nuotrauka, kurioje matosi, kad nukentėjusiojo drabužiai kraujuoti, ką patvirtino liudytojai, kita bylos medžiaga. Tiek striukė, tiek džinsai buvo ne tik purvini, bet ir kraujuoti. Striukę nuo kraujo dėmių išvalė, bet čekis neišliko, todėl vadovaujamasi bendra valyklų kaina – striukės valymas 27 eurai. Šviesios spalvos „(duomenys neskelbtini)“ džinsų kaina svyruoja nuo 180 iki 220 eurų, kadangi džinsai nebuvo nauji, kaina mažina 30 procentų.

40. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

41. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad būtent Kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, suduoti smūgiai į krūtinės, kojų sritis, padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva nugaros kairėje pusėje, odos įbrėžimas dešinės plaštakos 2-me piršte, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairėje šlaunyje, kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis patvirtino, kad jautė skausmą apie savaitę. Nukentėjusysis buvo sumuštas savo darbo vietoje savo kliento, matant savo darbuotojui ir giminaitei, kas, sutiktina, sukėlė papildomą nesaugumo ir pažeminimo jausmą nukentėjusiajam. Kita vertus, nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nebuvo nedarbingas (t. 2, b. l. 53), be to, ir nukentėjusysis gindamasis metaliniu strypu sužalojo Kaltinamąjį, padarydamas jam vieną viršugalvio muštinę žaizdą (t. 1, b. l. 93-94), kuri taip pat vertintina nežymiu sveikatos sutrikdymu (nuosprendžio 14.7 pastraipa), o atstovės advokatės nurodyti argumentai dėl liudytojos patirtų išgyvenimų, negali lemti didesnio neturtinės žalos dydžio, todėl neturtinės žalos dydis mažintinas, nukentėjusiajam iš Kaltinamojo priteisiant 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

42. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis dėl turtinės žalos, viešai prieinamas nurodytos firmos drabužių bei valymo kainas (t. 1, b. l. 40), tai, kad iš tiesų čekiai galėjo neišlikti, prašoma priteisti turtinė žala nėra nepagrįstai didelė, ši priteistina visa apimtimi.

43. Tokiu būdu civilinis ieškinys tenkinamas, iš Kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiant viso 1 367 Eur patirtai turtinei (167 Eur) ir neturtinei žalai (1 200 Eur) atlyginti.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

44. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

45. Minėta, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė advokatė iš kaltinamojo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 1 100 Eur, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. 1, b. l. 42, t. 2, b. l. 137). Kaip matyti, advokatė atstovavo nukentėjusįjį tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, aktyviai dalyvavo keliuose teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš Kaltinamojo visa apimtimi.

Dėl kardomųjų priemonių.

46. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 88-89), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1-5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (1 250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš K. V. nukentėjusiojo naudai 1 367 Eur turtinės (167 Eur) ir neturtinės (1 200 Eur) žalos atlyginimą.

Priteisti iš K. V. 1 100 Eur nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Išaiškinti, kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor banke LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij