Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2009-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-998-166-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-11-13
Bylos Nr.
1A-998-166-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Virginija Švediene, Vladas Nikitinas
Kaltinamasis
J. T., E. S.
Nukentėjusysis
D. S.
Pranešejas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-998/2009

Teisejas Eugenijus Maciulaitis Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.4.8.2.; 2.1.7.4.;

2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.4.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS

2009 m. lapkricio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teiseju Virginijos Švedienes, Vlado Nikitino,sekretoriaujant Pauliui Voleikai,dalyvaujant išteisintiesiems J. T., E. S.,nukentejusiajam D. S.,

teismo posedyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinejusi nukentejusiojo D. S. apeliacini skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. ir E. S. del kaltinimo padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 dalyje, išteisinti, jiems nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentejusiojo D. S. civilinis ieškinys del turtines ir neturtines žalos atlyginimo paliktas nenagrinetu.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

J. T. ir E. S. buvo kaltinami tuo, kad jie, 2009-02-04, apie 00.10 val., Varenoje, prie Dzuku ir Sporto gatviu sankryžos sužalojo nukentejusiji D. S., stumdydami ji bei suduodami smugius kojomis ir rankomis, tuo padarydami jam nežymu sveikatos sutrikdyma, t.y. buvo kaltinami padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis nukentejusysis D. S. prašo panaikinti Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi, kuriuo: 1) J. T. ir E. S. pripažinti kaltais, padarius nusikaltima, numatyta BK 140 str. l d., ir paskirti jiems sankcijoje numatyta bausme; 2) patenkinti jo pareikšta civilini ieškini ir priteisti iš J. T. ir E. S. solidariai jo naudai 259 Lt turtinei žalai ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad tiek skunde privataus kaltinimo tvarka, tiek bylos nagrinejimo teisme metu jis yra pateikes išsamu ir nuoseklu paaiškinima del 2009-02-04 nakties metu ivykusio incidento, kurio metu jis buvo užpultas E. S. bei J. T.. Apelianto manymu, teismas jo duotus parodymus ištyre neišsamiai ir ivertino neobjektyviai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog susidariusia situacija gatveje jis ivertino neadekvaciai, o sužalojimus patyre del savo paties nepamatuotu veiksmu. Apelianto manymu, teismas klaidingai ivertino tai, jog 1.139 promiliu girtumas galejo tureti lemiamos itakos vertinant konflikto situacija, kadangi jo neblaivumas pripažintinas lengvu, kurio busenoje jis nebuvo prarades nuovokos, suvoke ir adekvaciai vertino kaltinamuju veiksnius jo atžvilgiu. Teigia, kad jo duoti parodymai iš esmes atitinka byloje apklaustu liudytoju parodymus, taciau teismas vadovavosi kaltinamuju parodymais, kurie kitu irodymu kontekste vertintini kritiškai.

Skunde taip pat nurodoma, jog del susidurimo su praeiviu J. L. apeliantas dave nuoseklius parodymus. Tiek E. S. ir J. T., tiek J. L. patvirtino, kad realaus pavojaus jo veiksmuose J. L. atžvilgiu nebuvo, konflikto tarp ju nebuvo kiles, o neatsargaus susidurimo gatveje situacija negali buti vertinama kaip pavojinga kito asmens atžvilgiu. Be to, liudytoja A. D. teisme patvirtino, kad anapus jos kiemo tvoros, ji mate du stovincius vaikinus, kuriu vienas pasake man „ateik cia". Todel apelianto manymu, tai irodo, jog kaltinamieji buvo nusiteike prieš ji. Nors byloje nera užfiksuota, taciau atvažiavus policijai, kaltinamuju šalia tvoros jau nebebuvo, kadangi išgirde moters žodžius, kad policija iškviesta, jie iš karto pasišalino. Todel apelianto manymu, iš kaltinamuju elgesio darytina išvada, jog pastarieji suvoke savo kalte del ivykusio incidento bei savo agresyvaus elgesio su juo.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde prašo atkreipti demesi i tai, jog teismas vertindamas jo, kaltinamuju ir liudytoju parodymus nesilaike rungimosi principo, kadangi kaltinamuju parodymus byloje ivertino kaip turincius didesne irodomaja galia negu jo, kaip nukentejusiojo ar liudytoju parodymus. Be to, apeliantas nurodo, jog sutinkamai su BPK 28 str. 3 d., 83 str. 4 d. nuostatomis, nukentejusysis bei liudytojai turi prisiekti už melagingu parodymu davima. Tuo tarpu kaltinamiesiems baudžiamoji atsakomybe už melagingus parodymus neatsirado, kadangi jie teismui neprisieke. Todel apelianto manymu, teismas irodymus vertino neišsamiai, šališkai, bei nesivadovaudamas istatymu.

Apeliantas taip pat nurodo, jog remiantis jo ir liudytoju parodymais, kurie iš esmes prieštarauja bei paneigia kaltinamuju parodymus, darytina išvada, jog kaltinamieji jo atžvilgiu pavartodami smurtinius veiksmus, sukele jam nežymu sveikatos sutrikdyma. Ši aplinkybe byloje yra patvirtinta 2009-02-09 Teismo medicinos instituto specialisto išvada, jo, kaip nukentejusiojo, bei liudytojos A. D. parodymais. Mano, jog iš esmes liudytojo E. N. ir J. L. parodymai vertintini kaip šališki, nes E. N. yra kaltinamuju draugas, o J. L. kaltinamaji E. S. netiesiogiai pažista per jo seneli

Teismo posedyje nukentejusysis prašo apeliacini skunda patenkinti. Išteisintieji prašo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentejusiojo D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje del E. S. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., yra nepagristas ir neteisetas, todel naikintinas, priimant apkaltinamaji nuosprendi (LR BPK 329 str. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, netinkamai juos ivertino ir padare nepagrista išvada, kad E. S. nepadare nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. numatyta, kad irodymais laikytini istatymu nustatyta tvarka, teisetais budais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas ivertina irodymus pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasi istatymu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dispozicija šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra žmogaus mušimas ar kitoks smurtavimas, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas arba asmuo nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Fizinio skausmo sukelimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 str. 1 d. – tai neteisetas tycinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukeles nežymu žmogaus sužalojima arba trumpa susargdinima. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizini skausma ar kitokias fizines kancias.

E. S. ir J. T. buvo kaltinami tuo, kad 2009-02-04, apie 00.10 val., Varenoje, prie Dzuku ir Sporto gatviu sankryžos ji sužalojo J. T. ir E. S., stumdydami ji bei suduodami smugius kojomis ir rankomis, tuo padarydami jam nežymu sveikatos sutrikdyma, o butent: 2009 metu vasario 3 dienos nakti, apie 23.30 val., jis išejo iš kavines ,,Oaze“, esancios šalia geležinkelio stoties. Netoli kavines, automobiliu stovejimo aikšteleje, stovejo automobilis, iš kurio išlipo J. T. ir E. S., paklause ar jis turis rukyti. Atsakes, kad neturi. Tuomet jie pasipiktino, bet neprisikabino. Jis pasuko link savo namu, esanciu Z. V. gatveje. Antra karta juos pamate pravažiuojant pro šali ties Sporto ir Dzuku gatviu sankryža. Staiga sustojo, iššoko iš mašinos ir užsipuole: E. S. ji pastume, su ranka smoge i galva, spyre su koja i dešini kluba, abu pradejo ji stumdyti, gasdino. Jis norejes su jais susišneketi, bet iš ju veiksmu ir kalbu suprates, jog jie nori ji sumušti. Bande gintis. Besigindamas, galejo jiems suduoti keleta smugiu. Jie buvo dviese prieš ji viena. Atsisukus gynybai i viena, kitas už nugaros vis bandydavo jam ispirti. J. T. incidento metu jam sudave eile smugiu rankomis i galva ir viršutine kuno dali.

E. S. viso proceso eigoje savo kalte neige. Jis parode, kad 2009-02-04, apie 24.00 val., jis kartu su savo draugu J. T. ir E. N., kuris vairavo savo automobili „O. K.“, prie kavines „Oaze“ D. S. nebuvo sutikes. Bevažiuojant Dzuku gatve, pamate D. S. ir vyriški, prie kurio gatveje prisikabino ir kuri stumde neblaivus D. S.. Ta vyriški jis žino iš matymo, nes gyvena gretimame name, yra geležinkelietis, su pastaruoju bendrauja jo senelis. Pamates tokia situacija, siekdamas padeti i beda pakliuvusiam žmogui, liepe savo draugui sustoti. Išlipes paklause D. S. kodel kabinejiesi prie žmoniu. Tada D. S. puole i jo puse, mojavo rankomis, suprato, kad D. S. ruošiasi su juo muštis. Išlipus iš automobilio J. T., D. S. nusimete nuo saves rubus, budamas iki puses nuogas, rekdamas, vis mojuodamas rankomis, akivaizdžiai demonstravo nora susimušti. Netrukus pradejo begti, peršoko tvora, išdaužes langa, iejo i gyvenamojo namo veranda. Mate, kaip ten iš vidaus iejo moteris.

J. T. parode, kad 2009-02-04, apie 24.00 val., jis kartu su savo draugu E. S. ir E. N. buvo užsuke i kavine „Oaze“, prie kurios sutiko D. S., pasisveikino su juo. Bevažiuojant Dzuku gatve, pamate D. S., kuris kabinejosi prie jiems nepažistamo vyriškio, neleido jam praeiti šaligatviu, ji pastume. Visi nutare, kad tam žmogui reikia padeti. E. S. išlipus iš automobilio, D. S. puole pastaraji, mojavo rankomis, nuo saves nusimete rubus, ir budamas iki puses nuogas, kažka rekdamas, vis mojuodamas rankomis, puole ir ji. Mate, jog Denisas girtas. Iš tokio jo elgesio pamane, kad jis nori su jais muštis. Smugiu D. S. jam, kaip ir jis pastarajam, nesudave. Po to jis pradejo begti, peršoko per netoliese buvusia tvora, nugriuvo. Jo rubai liko guleti ant žemes. Išgirdo trankomas namo duris, dužtanti langa, mate, kaip D. S. atsidare duris ir iejo i namo vidu. Mano, kad skunda i teisma D. S. tikslu pasipelnyti. Susižalojo jis, greiciausiai, šokdamas per tvora ir išdauždamas langa.

Kaip matyti iš liudytojo J. L. parodymu, kad eidamas Dzuku gatve šaligatviu iš priekio pamate ateinanti jaunuoli, iš jo veido ir judesiu suprato, jog jis yra neblaivus. Artedamas, vaikinas metesi i kairia šaligatvio puse ir praeidamas peciu samoningai ji užkabino. Suprato, kad jis savo elgesiu provokuoja konflikta. Paejes keleta žingsniu, atsisuko i ji. Tuo paciu momentu netoli nuo jo sustojo automobilis, iš kurio išlipe du vaikinai pradejo kažka aiškintis su tuo neblaiviu jaunuoliu. Jis, noredamas nepaveluoti i darba, nuejo savo kryptimi, nors tie vaikinai ji ir kviete prieiti prie ju.

Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi prieštaringais ir nepatikimais kaltinamuju parodymais. Teiseju kolegija kaltinamuju E. S. ir J. T. parodymus vertina kritiškai kaip sieki išvengti baudžiamosios atsakomybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamuju parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nenuoseklus ir prieštaringi. Kaip matyti iš nutarimo del atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima, J. T. paaiškino, kad D. S. eidamas prasilenke su praeiviu, atsitrenke i jo peti bei tam praeiviui spyre ir pabego. Gi E. S. paaiškino, jog bevažiuojant Dzuku gatve pamate kaip D. S. su kažkuo mušasi. Atkreiptinas demesys i tai, kad liudytojas J. L. buvo apklaustas E. S. iniciatyva. Tokie E. S. ir J. T. paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja liudytojo J. L. parodymams. Ši aplinkybe rodo, kad E. S. ir J. T. be jokio pagrindo sieke sukelti konflikta ir jau išlanksto buvo neigiamai nusiteike D. S. atžvilgiu.

Be to, atkreiptinas demesys i liudytojo E. N. parodymus, kurie taip pat prieštarauja liudytojo J. L. parodymams ir vertintini kritiškai. Liudytojas E. N. parode, kad važinedami po Varena Dzuku gatveje pamate, kad D. S., eidamas šaligatviu, prasilenkdamas su vyriškiu, kuri samoningai ji užkabino savo peciu, pastume, tokiu budu akivaizdžiai provokuodamas incidenta. Jie sustojo, noredami užstoti ši žmogu, padeti jam išvengti blogu pasekmiu. D. S., mojuodamas rankomis, nedelsiant puole E. S., ir, kaip jam pasirode, sudave pastarajam viena smugi ranka. Neaišku, iš kokiu aplinkybiu ir D. S. gestu arba veiksmu E. N., E. S. ir J. T. nusprende, kad i beda pakliuvusiam praeiviui reikia padeti. Tokie E. N. parodymai vertintini kritiškai kaip sieki padeti savo draugams išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Nukentejusysis D. S. viso proceso metu nuosekliai teige, kad 2009-02-04, apie 00.10 val., eidamas prie Dzuku gatve pamate geležinkelieti, susidure peciais ir nuejo toliau kiekvienas savo keliu. Tada pravažiuojant pro šali automobilis staiga sustojo, iš mašinos iššoko E. S. ir J. T.. E. S. ji pastume, su ranka smoge i galva, spyre su koja i dešini kluba, abu pradejo ji stumdyti, gasdino. Jis norejes su jais susišneketi, bet iš ju veiksmu ir kalbu suprates, jog jie nori ji sumušti. Bande gintis. Besigindamas, galejo jiems suduoti keleta smugiu.

Pažymetina, kad iš nutarimo del atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima matyti, kad apklausiant D. S. jis patikslino ivykio aplinkybes nurodytas savo pareiškime ir paaiškino, kad tarp E. S., J. T. ir jo prasidejo žodinis konfliktas, tada jis su E. S. pradejo muštis. E. S. trenke jam pirma, o tada jis trenke pastarajam. Tai matydamas pribego ir J. T..

Jokiu duomenu paneigianciu tokius nukentejusiojo parodymus teiseju kolegija nenustate. Nera jokiu duomenu, kad pats nukentejusysis butu susižalojes galva ir koja. Nera pagrindo tiketi E. S. iškelta versija, kad pamates nukentejusiji priekabiaujanti prie praeivio norejo pastarajam padeti ir ramiai išsiaiškinti su D. S., jokiu smugiu nukentejusiajam jis nesudave, tokie jo paaiškinimai prieštarauja nukentejusiojo D. S., liudytoju J. L., A. D. parodymams. Pažymetina ir tai, kad E. S. duodamas paaiškinimus, nera susaistytas priesaika. Jo neigimas padarius nusikalstama veika prieštarauja byloje surinktiems, teismo patikrintiems irodymams ir vertintinas kaip bandymas išvengti atsakomybes.

Teiseju kolegija neturi pagrindo abejoti nukentejusiojo D. S. parodymais del E. S. suduotu smugiu i galva ir i koja, kurie yra nuoseklus ir iš esmes atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes. D. S. gana išsamiai parode ivykio aplinkybes, nustatytu sužalojimu padarymo mechanizma, o jo parodymus del E. S. smugiu sudavimo aplinkybiu patvirtina ir kiti aptarti byloje esantys duomenys.

Nors liudytoja A. D. nemate, kaip E. S. ir J. T. vijosi nukentejusiji ir kaip E. S. sudave nukentejusiajam smugius, taciau jos parodymai apie tai, kad D. S. prašesi pagalbos, kadangi ji užpuole, tik patvirtina nukentejusiojo parodymus, kad jis gynesi E. S. ir J. T.. Liudytoja A. D. parode, kad ivykio nakti ji prabudo nuo reksmo „padekit, iškvieskit policija“. Atsikelusi, per langa pamate lauke begiojanti, iki puses nuoga vyriški, girdejo dužtanti langa. Vienas iš kitoje tvoros puseje stovejusiu vaikinu jam sake: „ateik cia“. Ji paskambino i policija ir praneše apie incidenta. Mate vaikino kraujuojancia dešine ranka, daugiau sužalojimu nepastebejo, jis buvo išsigandes, jai atrode, kad vaikinas buvo blaivus.

Be to, nukentejusiojo parodymu patikimuma apie E. S. suduotus smugius D. S. i galva ir i kojos sriti, irodo ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. G 101/09 (06) nustatyti sužalojimai ir ju padarymo budas pilnai atitinka nukentejusiojo nurodytas aplinkybes. Iš 2009-02-09 specialisto išvados matyti, jog D. S. pjautine žaizda dešines plaštakos delniniame paviršiuje pirmo delnakaulio projekcijoje padaryta aštraus daikto poveikyje. Paviršinis odos ibrežimas kaires plaštakos delniniame paviršiuje antrojo delnakaulio projekcijoje padaryta kieto, turincio ribota paviršiu, daikto poveikyje. Poodine kraujosruva dešinio klubo sanario išoriniame paviršiuje, dešines plaštakos pirmo piršto bei kairio momens sumušimas galejo buti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galejo buti padaryti galimai prie nurodytu aplinkybiu ir laiko. Byloje nera duomenu, kad smugius i galva ir i koja D. S. butu sudaves kas kitas, nei E. S., del jam padarytu visu kuno sužalojimu D. S. buvo suteikta medicinine pagalba, po to jis kreipesi del sužalojimu ir sveikatos sutrikdymo masto nustatymo.

Taigi, kaip matyti iš išteisintuju parodymu, kad ju iškelta versija apie tai, kad D. S. kabinejosi prie praeivio, neleido žmogui praeiti pro šali, ji pastume, todel jie nutare padeti i beda pakliuvusiam žmogui. Pagal liudytojo E. N. parodymus, norejo padeti praeiviui išvengti blogu pasekmiu, paneigia visu pirma paties liudytojo J. L. parodymai. Pažymetina, kad J. L. ir D. S. einant šaligatviu tik užsikabine peciais prasilenke, jie netgi nebuvo sustoje ir nuejo savais keliais, jokio konflikto nei žodinio, nei fizinio tarp ju nebuvo. Be to, J. L. neparode, jog butu išsigandines tokios situacijos ir butu prašesis kažkieno pagalbos.

Ivertinus E. S. ir J. T. bei liudytojo J. L. parodymu, teiseju kolegija konstatuoja, kad tokia situacija gelbeti ir padeti i beda pakliuvusiam žmogui, kaip teige E. S. ir J. T., nebuvo susidariusi, todel visa tai rodo, kad E. S. ir J. T. ieškodami iš anksto preteksto prisikabinti prie D. S. ir pamate, jog D. S. praeivi užkabino savo peciu, patys išteisintieji samoningai sukele tokia konfliktine situacija.

Teiseju kolegija ištyrus aplinkybiu visuma ir liudytojo J. L. parodymus, daro išvada, kad realaus pavojaus D. S. jo veiksmuose J. L. atžvilgiu nebuvo, konflikto tarp ju nebuvo kiles, užsikabine peciais jie nuejo savo keliais, D. S. konflikto neprovokavo, jokiu veiksmu J. L. nesieme, todel toks neatsargaus susidurimo gatveje situacija negali buti vertinama kaip pavojinga kito asmens atžvilgiu. Ivertinus bylos aplinkybes akivaizdu, kad D. S. veiksmai nebuvo priešiški J. L. atžvilgiu, nebuvo kiles realus pavojus ar gresme praeiviui. Be to, tokia situacija negali buti vertinama E. S. ir J. T. pareiga gelbeti i beda patekusi praeivi. Todel visa tai rodo, jog paciu E. S. ir J. T. veiksmai nukentejusiojo atžvilgiu buvo neadekvatus, siekiant be pagrindo sukelti konflikta su nukentejusiuoju D. S..

Teiseju kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. S. ta vakara išgerto alkoholio poveikyje, jau buvo agresyviai nusiteikes dar iki konflikto su kaltinamaisiais J. T. bei E. S.. Neaišku kuo remiantis pirmosios instancijos teismas ivertino jog D. S. girtumas galejo tureti lemiamos itakos vertinant konflikto situacija. Kaip teigia pats nukentejusysis, alkoholio apsvaigimo busenoje jis nebuvo prarades nuovokos, suvoke ir adekvaciai vertino kaltinamuju veiksmus jo atžvilgiu. Priešingai negu nurodoma nuosprendyje, butent E. S. ir J. T. veiksmai nukentejusiojo atžvilgiu buvo neadekvatus, siekiant be pagrindo sukelti konflikta su nukentejusiuoju D. S.. Be to, nukentejusiojo duoti parodymai iš esmes atitinka byloje apklaustu liudytoju J. L. ir A. D. parodymus. Tuo tarpu E. S. ir J. T. parodymai yra prieštaringi ir nepatvirtinti jokiais objektyviais irodymais.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymejo, kad apklausos metu nukentejusysis, ivairiai interpretuodamas incidento aplinkybes, vienu momentu nurode, kad galva ir kluba jis pilnai galejo susižaloti ir pats, šokdamas per tvora, nes griuvo, užkliuves už kažkokio gauburio. Teiseju kolegija tokia pirmosios instancijos teismo išvada laiko visiškai nepagrista. Apeliacines instancijos teismas išanalizaves bylos medžiaga bei nukentejusiojo D. S. parodymus teisiamajame posedyje, tokiu nukentejusiojo parodymu apie tai, kad galva ir kluba jis pilnai galejo susižaloti ir pats, šokdamas per tvora, byloje nera užfiksuota. Iš 2009-04-23 teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad nukentejusysis parode, jog begdamas nugriuvo. 2009-03-04 skunde nukentejusysis nurode, kad begdamas užkliuvo už sniego kruvos, nugriuvo, bet greitai atsikele. Taigi tokiu parodymu, kad galva ir kluba jis pilnai galejo susižaloti ir pats, byloje nera.

Teiseju kolegija taip pat nesutinka su teismo išvada, jog nukentejusiojo D. S. parodymai, duoti teisiamojo posedžio metu, buvo nenuoseklus, neišsamus, prieštaringi, neretai klaidinantys teisma. Nors byloje nebuvo nustatyta kiek konkreciai E. S. ir J. T. sudave nukentejusiajam smugius, taciau tiek iš bylos medžiagos, tiek iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad tuos „lemtingus“ smugius i galva ir i koja nukentejusiajam D. S. sudave butent E. S., ka patvirtina ir teismo specialisto išvada. Kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nukentejusiojo parodymais, kurie yra nuoseklus nuo pat tyrimo pradžios, iš esmes atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes. Be to, kolegija nesutinka šioje dalyje su teismo interpretavimu del nukentejusiojo prieštaringu parodymu. Nuo pat tyrimo pradžios nukentejusysis tvirtino, kad pirmas ji užpuole E. S. ir smugius i galva ir koja sudave jam butent E. S.. Šiu parodymu nukentejusysis nekeite, o kiekvienos apklausos metu ivykio aplinkybes papildydavo. Pažymetina, kad minetame 2009-02-24 nutarime pareigunas taip pat pažymejo, jog bendraujant su D. S. pastarasis tik patikslino ivykio aplinkybes. Todel nors pirmosios instancijos teismo manymu, nukentejusiojo parodymai buvo prieštaringi, taciau kolegija pažymi, kad nukentejusiojo parodymai tiek skunde, tiek teisme del esminiu ivykio aplinkybiu – del E. S. užpuolimo ir smugiu sudavimo i galva ir koja yra nuoseklus, t. y. D. S. nurodo, kad butent E. S. sudave jam smugius i galva ir koja. Todel tai, kad nukentejusiajam buvo suduotas vienas ar keli smugiai rankomis ir kojomis i ivairias kuno vietas – parodymu esmes del konkreciai E. S. smugiu sudavimo i galva ir koja nekeicia. Tai, jog nukentejusysis gynesi nuo smugiu sudavimo ir prašesi liudytojos A. D. iškviesti policija ir kreipesi i teismo medicinos ekspertus del kuno sužalojimo laipsnio nustatymo, o specialisto išvadoje yra nurodyti požymiai, budingi sumušimui bukais daiktais, patvirtina smugiu sudavimo fakta.

Kadangi nukentejusysis viso proceso metu negali nurodyti del J. T. konkreciai suduotu smugiu, todel byloje nera nustatyta, kad J. T. butu sudaves nukentejusiajam „lemiamus“ smugius i galva ir koja. Todel J. T. pagristai išteisintas del jam inkriminuoto nusikalstamos veikos padarymo.

Be to, teismo nuosprendyje nurodyta, kad D. S., budamas neblaivus, daugiau ar mažiau suvokdamas kalte del savo tam tikra prasme chuliganišku veiksmu nepažistamo žmogaus atžvilgiu, pamates pastarojo pagalbon atskubejusius vaikinus, vienas iš kuriu, jo manymu, „pastoviai ji persekioja ir ieško konfliktu“, išsigando ir norom nenorom „stojo i poza“, ruošdamasis su jais kovoti – muštis. Netrukus suprates, jog šis iššukis jam gali negerai baigtis, emesi begti, šauktis pagalbos, šoko per tvora, griuvo, išdauže gyvenamojo namo duru langa ir tokiu budu susižalojo. Neabejotina ir tai, kad tokia „nevyriška“, kaip ir baime pagrista šio konflikto baigtis, negalejo nukentejusiajam (fiziškai stipriam ir jo žodžiais tariant sportiškam) jau kita diena ar po kurio laiko nesukelti noro irodyti savo tiesa ir jokiu budu nelikti šioje situacijoje „nuskriaustuoju“. Teiseju kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo aplinkybiu interpretavimu visiškai nesutinka ir laiko, kad tokie deklaratyvus ir niekuo nepagristi teismo pamastymai negali buti vertinami ir laikytini objektyviu, nešališku ir išsamiu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Teismas gali remtis tik nustatytomis faktinemis bylos aplinkybemis, o ne teismo pamastymais kaip nukentejusysis ivertino savo fizines jegas, išsigando ir norom nenorom „stojo i poza“, spresti apie kažkokia „nevyriška“ konflikto baigti, kuri pasak teismo negalejo fiziškai stipriam ir sportiškam nukentejusiajam jau kita diena ar po kurio laiko nesukelti noro irodyti savo tiesa ir jokiu budu nelikti šioje situacijoje „nuskriaustuoju“. Teisejo vidinis isitikinimas susiformuoja jam paciam kruopšciai išnagrinejus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunama informacija, palyginus ja su informacija, gaunama iš kitu šaltiniu. Tokie teisejo pasisakymai del nukentejusiojo D. S. elgesio susidariusioje situacijoje gali buti vertinami tik kaip paties teisejo apibudinimas ir samprotavimai.

Del bausmes skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 54 str. itvirtina bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausiu teiseto, pagristo ir teisingo nubaudimo garantiju. Skirdamas bausme, teismas vadovaujasi bausmes paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmes paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ir apriboti asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausme butu adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo igyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

LR BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes, o, skirdamas laisves atemimo bausme, privalo motyvuoti savo sprendima. Už veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padaryma numatyti viešieji darbai, laisves apribojimas, areštas ir laisves atemimas iki vieneriu metu.

Skiriant bausme kaltinamajam E. S. teismas atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo pobudi ir laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nebuvima. E. S. padare nesunku nusikaltima (BK 11str. 3 d.), anksciau neteistas, mokosi, baustas administracine tvarka (b. l. 36). Ivertinus išdestytu aplinkybiu visuma, E. S. skirtinas laisves apribojimas 3 menesiams, ipareigojant per ši laikotarpi nuo 23.00 val. iki 6 val. buti namuose.

Del civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentejusysis D. S. pareiške 59,5 Lt civilini ieškini turines žalos ir 10 000 Lt neturtines žalos atlyginti. Nukentejusysis nurode, kad jo turtine žala sudaro 23 Lt teismo specialisto išvada ir 36,5 Lt keliones išlaidos i Alytu. Taciau nukentejusysis teismui nepateike jokiu dokumentu, patvirtinanciu nukentejusiojo turetas išlaidas (kvitai, keliones bilietai). Kadangi civilinis ieškinys del turtines žalos atlyginimo nepagristas jokiais rašytiniais irodymais, todel atmestinas.

Neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta fizini, dvasini skausma ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisinga pinigine kompensacija už padaryta skriauda (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Atlygintinos neturtines žalos ribu (minimumo ar maksimumo) istatymas nenustato, ivertinti neturtine žala palikta teismui, tai konkretaus fakto klausimas. Spresdamas ši klausima teismas vadovaujasi neturtines žalos piniginio ivertinimo kriterijais, atsižvelgdamas i sužalojimo aplinkybes, pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, kitas bylos aplinkybes bei sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymetina, kad del nusikaltimo padaryta neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, taciau nustatant jos dydi, turi buti atsižvelgta i jos pasekmes, padarytos turtines žalos dydi, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Teiseju kolegija sutinka, kad nukentejusysis D. S. del kaltinamojo E. S. kaltes patyre fizini skausma, emocinius išgyvenimus, pažeminima, jaute skausma galvoje, ir ties dešinio klubo sanariu. Besibelsdamas i duris pagalbos i stiklus supjauste dešines plaštakos delnini paviršiu, buvo susiuta žaizda. Atsižvelgiant i nukentejusiajam padarytu sužalojimu laipsni, i ir i tai, kad po ivykio pasekmes nera skaudžios, sveikata nesiskundžia, jokiu operaciju nenumatyta, bei atsižvelgiant i teismu praktika šios kategorijos bylose, bei vadovaudamasi sažiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, kolegija konstatuoja, kad nukentejusiajam D. S. prašoma 10 000 Lt suma yra per didele, todel ieškinys dalyje del neturtines žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nukentejusiojo naudai neturtines žalos atlyginimui iš kaltinamojo E. S. priteistina 1000 litu.

Del proceso išlaidu

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažines kaltinamaji kaltu, teismas priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentejusysis pateike 200 Lt pinigu priemimo kvita už skundo privataus kaltinimo tvarka parengima (b.l. 9-10). Todel šios išlaidos yra priteistinos iš E. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Varenos rajono apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nuosprendi dalyje del E. S. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir priimti nauja nuosprendi:

E. S. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu 3 menesiams, ipareigojant per ši laikotarpi nuo 23.00 val. iki 6 val. buti namuose.

Priteisti iš E. S. nukentejusiojo D. S. naudai 1000 Lt (viena tukstanti litu) neturtines žalos atlyginimo.

Priteisti iš E. S. 200 (septynis šimtus) litu D. S. advokato paslaugoms apmoketi.

Kitoje dalyje nuosprendi palikti nepakeista.

Nuosprendis galutinis ir neskundžiamas.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisejai Virginija ŠvedieneVladas Nikitinas