Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-12-09 · Civilinė byla Nr. 2-16535-713/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
2-16535-713/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Liubševičiūtė
Ieškovas
Bankrutuojančios uždarosios bendrovės „Bikopa“
Atsakovas
R. M.
Civilinė byla Nr. 2-16535-713/2013; Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12650-2013-0; Procesinio dokumento kategorijos: 27.7; 44.2; 126.8; 116.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m.gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, Žvinklei Jūratei, dalyvaujant ieškovės Bankrutuojančios uždarosios bendrovės „Bikopa“ atstovui administratoriui M. S., atsakovui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Bikopa“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo, ir, nustatė :

Aprašomoji dalis

Šalies argumentai

ieškovė BUAB „Bikopa“ ieškiniu (3-5, 17-18 b.l.) prašė priteisti iš atsakovo R. M. 2260,00 Lt žalos atlyginimo.

Ieškovės BUAB „Bikopa“ administratorius M. S. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Ieškinyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2012-03-12 nutartimi ieškovei UAB „Bikopa" iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė M. S.. Teismas konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonė yra nemoki, jos turtas pareiškimo padavimo dieną sudaro 138 470,00 Lt, iš kurio - 133 720,00 Lt gautinos sumos, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 320 167,00 Lt. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 291 941,00 Lt. Įsiskolinimai įmonės darbuotojams už 2012 m. sausio mėnesį yra 5 497,14 Lt. Bendrovė 2011 m. patyrė 91 456,00 Lt nuostolį, nekilnojamojo turto neturi. Įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su įmonės kreditoriais, galimybių atkurti įmonės mokumą nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2012-08-23 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia. BUAB Bikopa" kreditorius, turintis didžiausią finansinį reikalavimą yra UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics". 2010-11-12 pranešimu minėtas kreditorius pateikė pretenziją ieškovui, kuria nurodė UAB „Bikopa" sumokėti 175 363,28 Lt skolą iki 2011-01-15. 2010 m. gruodžio 31 dienos balanso duomenimis UAB „Bikopa" mokėtinos sumos sudarė 317 907,00 Lt, o turtas - 324 954 Lt, todėl, ieškovės nuomone, bendrovė 2011 m. sausio mėnesį jau buvo nemoki. Atsakovas nesilaikė savo pareigos, numatytos ĮBĮ 8 str. 1 d., kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Dėl pavėluoto kreipimosi iškelti bankroto bylą UAB „Bikopa“, kreditoriai patyrė 2 260,00 Lt žalą. BUAB „Bikopa" ir jos kreditorių patirta žala pasireiškė tuo, kad atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, padidėjo įmonės skolų kreditoriams apimtis (pasyvas) ir taip pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis, o dėl išaugusių įmonės skolų sumažėjo kreditorių galimybė gauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Bendrovė tapo nemokia laikotarpyje nuo 2011-01-15 iki 2012-02-28, kuomet R. M. kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendra patirta žala per minėtą laikotarpį pagal 2010 metų balansą sudaro 2 260,00 Lt, kuriuos ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškinį (30-31 b.l.) ir teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad bendrovė galėjo iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Didžiausią finansinį reikalavimą turintis BUAB „Bikopa" kreditorius UAB „Van-Merksteijn Fencing SystemsBaltics" 2010-11-12 pateikė įmonei pretenziją, kurioje nurodė galutinę atsiskaitymo datą ir savo valią dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė UAB „Bikopa", siekdama įrodyti, kad ketinimai įvykdyti įsipareigojimus kreditoriaus naudai yra rimti ir pagrįsti, periodiškai vykdė mokėjimus laikotarpyje nuo 2010-11-17 iki 2011-04-27 ir sumokėjo iš viso 70600,00 Lt. Įmonė viešai neskelbė arba kitaip nepranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Todėl laikotarpiu, kai buvo vykdoma įmonės veikla ir iš dalies atsiskaitoma su kreditoriais, atsakovas, kaip bendrovės vadovas, neturėjo pagrindo inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimo. 2011-01-15 suėjus 2010-11-12 pateiktoje pretenzijoje nustatytam skolos grąžinimo terminui, 2012 m. pradžioje UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltics" inicijavo teisminį procesą dėl skolos priteisimo bei išieškojimo priverstine tvarka. Dėl šios aplinkybės atsakovas kaip bendrovės vadovas 2012m. vasario 28 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei UAB „Bikopa". Ieškovo apskaičiuota 2 260,00 Lt žala yra nedidelė. Nurodo, kad įmonei nevykdant veiklos ir 2011-01-15 įmonės vadovui inicijavus bankroto bylos iškėlimą, kreditoriui UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltics" nebūtų dalimis grąžinta 30 600,00 Lt (įmokų suma po 2011-01-15), ir gautos naudos praradimas (30 600,00 Lt) būtų neproporcingai didelis lyginant su ieškovės atstovo apskaičiuota 2 260,00 Lt žala. Paaiškino, kad daliniais mokėjimais atsakovas siekė sumažinti esamą skolą, kreditorius nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o inicijavo teisminį skolos išieškojimo procesą. Atsakovo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2012 m. vasario 28 d. buvo savalaikis ir nepažeidė LR ĮB įstatymo 8 str. 1 d. ir kitų įstatymų imperatyvių nuostatų.

Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatyta, kad 2006-10-11 įsteigta UAB Bikopa“, kurios steigėja ir vienintelė akcininkė buvo R. M.; bendrovės įstatinis kapitalas -10 000,00 Lt, kurį sudaro 100 vnt. 100,00 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų; atsakovas R. M. nuo 2008-12-06 buvo UAB „Bikopa“ direktorės R. M. pavaduotojas, o nuo 2011-04-21 paskirtas direktoriumi, šias aplinkybes patvirtina byloje esantis Išrašas iš juridinių asmenų registro, Visų akcijų vienintelio savininko sprendimas, atsakovo darbo sutartis (20, 21-22, 23-24 b.l.). Iš byloje pateiktų duomenų už 2010 m. matyti, kad UAB „Bikopa“ mokėtinos sumos sudarė 310907,00 Lt, o turtas 324 954,00 Lt; pateiktas balansas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 (kuris apima ir 2010 m. ), patvirtina, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 317 907,00 Lt, o ieškovės turimas turtas – 324 954,00 Lt (10, 17-18 b.l.); iš 2012 m. balanso (11-13 b.l.) matyti, jog finansiniais metais, t. y. 2012 m., įmonės finansinė padėtis tik blogėjo, ieškovė turėjo 181 697,00 Lt turto, o mokėtinos sumos sudarė 320 167,00 Lt, iš kurių 291 941,00 Lt pradelsti įsipareigojimai; atsakovas ieškiniu, kuris registruotas Kauno apygardos teisme 2012-02-28, pripažino, jog ieškinio padavimo dieną pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, turtas sudarė 138 470,00 Lt, iš kurių trumpalaikis turtas: per vienerius metus gautinos sumos 133 720,00 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 320 167,00 Lt. Bendrovė nekilnojamo turto neturi. (25-26 b.l.).; bendrovės komercinė veikla 2011, 2012 m. buvo nuostolinga (14, 25 b.l.). b.l.).

Kauno apygardos teismo byloje Nr. B2-1686-390/2012 (6-7 b.l.; Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) nustatyta, jog UAB „Bikopa“ bankroto byla iškelta 2012-03-12, o nutartis, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priimta 2012-08-23. Kauno apygardos teismas, iškėlęs bankroto bylą, 2012-06-06 nutartimi patvirtino ir kreditorinius reikalavimus UAB Van Merksteijn Fencing Systems Baltics – 177 815,37 Lt; G. Adulio individualiai įmonei „Eurolaikas“ – 48 913,32 Lt; VMI prie LR FM 9 433,77 Lt; VSDFV Kauno skyriui-15 142,13 Lt; UAB „Metalo prekyba“ -29 832,19 Lt ir kitiems kreditoriams.

Iš UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics-Armila“ 2010-11-12 pretenzijos UAB „Bikopa“ matyti, kad įsiskolinimas už įsigytas prekes sudaro 175 363,28 Lt, kreditorius nurodė galutinį atsiskaitymo terminą - 2011-01-15 (8 b.l.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrovė periodiškai vykdė mokėjimus pagrindiniam kreditoriui: 2010-11-17 - 20 000,00 Lt, 2010-12-31 - 20 000,00 Lt, 2011-02-03 - 20 000,00Lt, 2011-03-21 - 5 000,00 Lt, 2011-04-05 - 3 100,00 Lt, 2011-04-27 2 500,00 Lt. Periodinius atsiskaitymus su kreditoriais patvirtina byloje esantys sąskaitų išrašai (32-45 b.l.). Atsakovas pripažino, kad ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, kreipėsi tuomet, kai sužinojo, jog pagrindinis kreditorius UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics-Armila“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 173 348,37 Lt skolos priteisimo. Kreditoriaus ieškinys 2012-03-09 sprendimu už akių buvo patenkintas (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1620-260/2012, LITEKO duomenys).

Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumu laikoma įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Apibendrinant šiuos išanalizuotus pateiktus į bylą įrodymus, darytina išvada, kad jau 2011-01-15 dienai įmonė faktiškai buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai pagrindiniam kreditoriui UAB UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics-Armila“ ir kitiems kreditoriams sudarė 291 941,00 Lt, kurių įmonė nebuvo pajėgi padengti savo turtu. Įvertinus viešai paskelbtus įmonės balanso duomenis, galima neabejotinai teigti, jog bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas teigia, kad tikėjosi stabilizuoti padėtį, vesdamas derybas su kreditoriais, stengdamasis atitolinti skolos mokėjimą, turėjo kitų objektų ir klientų, atsakovui neatrodė, kad gali kilti grėsmė įmonės nemokumui, tik pagrindiniam kreditoriui pareikalavus iki 2011-2011-01-15 atsakovas suprato, kad skolos negalės atiduoti (152-153 b.l.). Atsakovas pripažino, kad rizikuodamas bandė atsiskaitinėti su kreditoriais. Lyginant su 2010 m. įmonės nuostoliai padidėjo. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad atsakovo vykdoma veikla tuo metu jau nesuteikė pagrindo tikėtis, kad jis pajėgs subalansuoti esamą situaciją. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, jog ir pats atsakovas nusprendė iškelti įmonei bankroto bylą. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Kai juridinis asmuo negali vykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Taigi, juridinio asmens dalyvio atsakomybei už juridinio asmens neįvykdytas prievoles atsirasti reikalinga - nesąžiningi, t. y. neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009 yra konstatavusi, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, todėl, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Nagrinėjamu atveju, atsakovas suprato, kad jo veikla yra nuostolinga, tačiau ir toliau rizikavo, didino įmonės nemokumą, todėl jo veiksmai laikytini neteisėtais ir kaltais, lėmusiais žalos (nuostolių) atsiradimą). BUAB „Bikopa“ ir jos kreditorių patirta žala pasireiškė tuo, kad atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, padidėjo įmonės skolų kreditoriams apimtis ir taip pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis, o dėl išaugusių įmonės skolų sumažėjo kreditorių galimybė gauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Teismui pripažinus vadovo veiksmus neteisėtais, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė savo veiksmų kaltės. Be to, pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota ir tai, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių ? interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos: priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus - atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Įmonių bankroto įstatymas numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės administracijos vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d., 8 str. 1 d.). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Todėl įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas. Taigi, galima daryti išvadą, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda ne vien tik dėl (ne)padarytų veiksmų, esant teisinio nemokumo sąlygoms, bet ir esant faktiniam nemokumui. Padarytos žalos faktas ir dydis yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Žalos faktą ir dydį, kaip ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, turėjo įrodyti ieškovė. Ieškovė įrodė, kad įmonės vadovo pareigas laikotarpyje nuo 2008-12-01 iki 2012-02-28 atliko atsakovas R. M.; įmonė tapo nemokia 2011-01-15; atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2012-02-28, kreditorių patirta žala sudaro 2 260,00 Lt (mokėtina ir įsipareigojimų suma pareiškimo kelti bankroto bylą duomenimis 320 167,00 Lt – 317 907,00 Lt mokėtinų ir įsipareigojimų suma pagal balansą už 2010 m.). Ieškinį BUAB „Bikopa“ bankroto administratorius pareiškė vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu, kreditoriai pritarė ieškinio pareiškimui 2013-04-30 posėdžio metu. Įrodymai dėl šios aplinkybės byloje nepateikti, tačiau atsakovas jos ir neginčijo. Ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis). Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteistina 72,00 Lt žyminio mokesčio ir 12,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos, kadangi skolininkai privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 ir 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti BUAB „Bikopa“, į.k.300606378, iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2260,00 Lt (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt litų) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme –2013-08-02 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 12,00 Lt (dvylika litų) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė