Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja susituokė su B. S.. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai suteiktas būstas, esantis (duomenys neskelbtini); būstą suteikė Aištiškių kolūkio administracija, tačiau perduodamas būstą kolūkis neformino dokumentų, neperdavė jokių būsto skyrimo, ar būsto kadastrinių dokumentų. Pareiškėjos sutuoktinis B. S. mirė 2(duomenys neskelbtini) Pareiškėja Z. S. yra neįgali, darbingumo lygis 55 procentai. Maždaug nuo 1988 m. liepos 1 d., iki šio laiko, pareiškėja oficialiai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, valdo ir naudojasi gyvenimui statiniais esančiais (duomenys neskelbtini), kurį sudaro gyvenamasis namas su priestatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (susidedantis iš dviejų tambūrų, dviejų kambarių, virtuvės, pagalbinės patalpos), ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai dienai nekilnojamas turtas oficialaus savininko neturi, nepriklauso valstybei ar savivaldybei ir tai matyti iš 2022-11-07 valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos, kurioje nurodoma kad turtui nustatyti nauji kadastro duomenys, tačiau niekas nepateikęs prašymo dėl daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo konkretaus savininko vardu. Nekilnojamas turtas kuriame gyvena pareiškėja remontuojamas, mokami mokesčiai už komunalinius patarnavimus (mokesčiai mokami tik už elektrą, nes kitos komunalinės paslaugos nėra teikiamos). 2022-09-01 paslaugų sutarties Nr. 0901 pagrindu, 2022-09-22 pareiškėja atliko nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus. Statiniai yra prižiūrėti, skolų susijusių su nekilnojamojo turto priežiūra ir išlaikymu pareiškėja neturi.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2022 m. lapkričio 22 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ar prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Pagal CK 4.69 straipsnio nuostatas, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pagal CK 4.70 straipsnio 1 dalį, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį, daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja Z. S. susituokė su B. S.. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) pareiškėjai suteiktas būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); būstą suteikė Aištiškių kolūkio administracija. Perduodamas būstą kolūkis neformino dokumentų, neperdavė jokių būsto skyrimo, ar būsto kadastrinių dokumentų. Nurodo, jog maždaug nuo 1988 m. liepos 1 d., iki šio laiko, pareiškėja oficialiai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, valdo ir naudojasi gyvenimui statiniais esančiais (duomenys neskelbtini). Pareiškėja niekada nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į minėtą turtą.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjai įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjos sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013). Nagrinėjamu atveju ginčo turtas buvo pastatytas 1955-1956 metais, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas pastatytas 1955-1956 metais, tad jis turėtų priklausyti valstybei. Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Iš 2022 m. lapkričio 7 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos Nr. 33311215, nurodyta, kad minėtam turtui nustatyti nauji kadastro duomenys, tačiau prašymas dėl daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo į aukščiau minėtus nekilnojamuosius daiktus nepateiktas. Minėtas dokumentas nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini), niekam nepriklauso. Pareiškėja turėtų pateikti nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio būtų matyti, jog nekilnojamasis turtas nepriklauso Valstybei, savivaldybei ar kitam asmeniui.

Dar vienas svarbus aspektas tokio pobūdžio bylose, jog pareiškėja turėtų sąžiningai ir nepertraukiamai valdyti turtą ne trumpiau kaip dešimt metų. Pareiškėja nurodo, jog maždaug nuo 1988 m. liepos 1 d., iki šio laiko oficialiai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, valdo ir naudojasi gyvenimui statiniais esančiais (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas, kuriame gyvena pareiškėja, remontuojamas, mokami mokesčiai už komunalinius patarnavimus (mokesčiai mokami tik už elektrą, nes kitos komunalinės paslaugos nėra teikiamos). 2022-09-01 paslaugų sutarties Nr. 0901 pagrindu, 2022-09-22 pareiškėja atliko nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus. Statiniai yra prižiūrėti, skolų susijusių su nekilnojamojo turto priežiūra ir išlaikymu pareiškėja neturi.

Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė 2022 m. rugsėjo 1 d. paslaugų sutartį dėl statinio adreso suteikimo ir nekilojamojo turto kadastrinių matavimų atlikimo bei pateikė 2022 m. rugsėjo 22 d. nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą. 2022 m. lapkričio 4 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos Akmenynų seniūnijos pažymoje nustatyta, jog pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat pateikė 2022 m. balandžio, gegužės, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių mokėjimo kvitus už komunalinius mokesčius, tai yra elektros tiekimo paslaugą, tačiau nepateikė jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvada apie pareiškėjos nepertraukiamą turto valdymą ne mažesniam nei dešimties metų laikotarpiui, tai yra, visi pateikti dokumentai yra šių metų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teismas sprendžia, jog pareiškėja neįrodė visų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų, suteikiančių galimybę įgyti nuosavybės teisę į statinį įgyjamosios senaties būdu, todėl, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas atmestinas (CPK 185 straipsnis, 533 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 3 dalimi, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Z. S. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.