Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui V. G.

atsakovo atstovei adv. padėjėjai E. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Kresko“ ieškinį atsakovui G. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-09-18 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB ,,Pirmas administratorių biuras“, nutartis įsiteisėjo 2014-11-27 (b.l. 8-10). Minėtoje nutartyje keliant įmonei bankroto bylą teismo remtasi įmonės balansu už 2013 ir 2014 metus. Nutartyje konstatuota, kad 2013 metų ataskaitiniu laikotarpiu įmonė nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų turėjo už 389 687 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 451 468 Lt, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 512 468 Lt, ilgalaikio turto įmonė turėjo už 58 886 Lt. Įmonė per 2013 m. patyrė 178 398 Lt nuostolių. Byloje taip pat buvo vertinamas įmonės tarpinis balansas už 2014 metus (nuo 2014-01-01 iki 2014-07-30), iš kurio teismas darė išvadą, kad įmonė turi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 207 898 Lt sumai, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 356 558 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 356 558 Lt, įmonės ilgalaikis turtas sudaro 49 945 Lt. Remiantis atsakovo pateiktais sąrašais, padelsti įmonės įsipareigojimai, kurių reikalavimo terminai suėję, sudaro 334 025,13 Lt, debitoriniai įsiskolinimai sudaro 89 574,69 Lt. Taigi, minėtoje teismo nutartyje konstatuota, kad įmonė buvo nemoki jau 2013-2014 metais. Pažymėtina ir tai, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės nemokumas yra tos įmonės ekonominė būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar pajėgi su jais atsiskaityti. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jos ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimas įmonei nesutampa su faktinės įmonės nemokumo padėties atsiradimu, t.y. įmonės ekonominis nemokumas visada atsiranda anksčiau, negu ši būklė iškeliant bankroto bylą pripažįstama teisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013). Bylos duomenys sudaro pagrindą teigti, kad jau iki ginčijamų sutarčių sudarymo 2013-11-22, ieškovas turėjo nemokumo požymių bei kitų kreditorių, kurių kreditorinių reikalavimų mokėjimo terminai buvo suėję, taigi ginčijami sandoriai buvo sudaryti, kai ieškovo turtinė padėtis buvo sunki, t.y. įmonė faktiškai buvo nemoki. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nemokumą ginčo sandorio sudarymo metu (CPK 178 str.). Todėl teismas remiasi nustatyta prejudicine aplinkybe ir papildomai neanalizuoja atsakovo argumentų dėl ieškovo įmonės mokumo 2013 m. (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).

Ieškovas ginčija Tarpusavio skolų užskaitymo sutartį, prašydamas sandorį panaikinti CK 6.66 str. pagrindu. Atsakovas ieškinio nepripažįsta ginčijamais pagrindais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismas analizuoja šalių pateiktus faktinius duomenis ir teisinius argumentus.

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Byloje sandoris ginčijamas actio Pauliana pagrindu siekiant apginti visų BUAB „Kresko” kreditorių interesus, todėl reikia išsiaiškinti ar yra sąlygų viseto ginčijamam įskaitymo sandoriui nuginčyti CK 6.66 str. pagrindu (LAT 2006 10 16 d. nutartis Nr. 3K-3521/2006, LAT 2009 04 28 d. nutartis 3K-3-105/2009). Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, jog nagrinėjant ieškinį pagal CK 6.66 str., pareikštą ginant kreditoriaus teises, būtina aiškintis ar yra visos šios aplinkybės: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 3) sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeis kreditoriaus teises, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (LAT 2006 01 11 d. nutartis Nr. 3K-3-17/2006, 2002 02 04 d. LAT nutartis Nr. 3K-3-221/2002).

Bankroto administratorius, patikrinęs per paskutinius 36 mėn. sudarytus ieškovo sandorius, nustatė, kad ieškovas pardavė atsakovui prekių 239 213,59 Lt sumai pagal išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. KRE/2013/054, o 2013-11-22 Tarpusavio skolų užskaitymo sutartimi Nr. 001 užskaitytos ieškovo ir atsakovo skolos 230 335,14 Lt sumai, po atitinkamo tarpusavio užskaitymo atsakovas G. M. liko skolingas ieškovui 6 478,45 Lt.

Teismo vertinimu, ieškovo pateikti rašytinai įrodymai patvirtina, kad yra visos sąlygos ieškinyje nurodytam sandoriui pripažinti negaliojančiu.

Nagrinėjamoje byloje įmonės bankroto administratorius visų bankrutuojančios įmonės kreditorių vardu turi teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį, jis gina visų kreditorių vardu sudarytą sandorį, kuris tikėtina pažeidžia kreditorių interesus. Tai reiškia, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę.

Ieškovas teigia, jog mokėjimo ir įskaitymo atlikimo metu ieškovas buvo nemokus bei turėjo kitų kreditorių, kuriems buvo įsipareigojęs, tačiau, nesilaikydamas Civiliniame kodekse įtvirtintų mokėjimo eilės tvarkos nuostatų suteikė pranašumą kreditoriui – atsakovui G. M..

Ieškovo ginčijami sandoriai (mokėjimas vienam kreditoriui, ignoruojant kitus) neabejotinai pažeidžia kreditorių, negavusių iš ieškovo prievolių įvykdymo, teises, kadangi suteikė išskirtinę privilegiją vienam iš kreditorių, t.y. atsakovui. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, jog 2014 09 18 Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria iškelta ieškovo bankroto byla, konstatuota, kad 2013 ir 2014 m. UAB „Kresko“ buvo nemoki. Nutartyje nurodyta, jog jau už 2013 metus ieškovo per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 130 754 Eur (451 468 Lt), o ilgalaikio turto turėjo tik už 17 054,56 Eur (5 8886 Lt). Tad ieškovo nemokumo aplinkybę ieškovo atstovas įrodė (CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).

Ieškovo teigimu, šalys neturėjo pareigos sudaryti tarpusavio skolos užskaitymo sandorį nei pagal įstatymus, nei teismo sprendimu, nei iš vienašališko įsipareigojimo. Teismas šiuos ieškovo argumentus laiko teisiškai pagrįstais, nes nėra nustatyta, kad šalys privalėjo sudaryti tokį sandorį. Skola kreditoriui negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovas turėjo atsiskaityti su atsakovu, ignoruodamas kitus kreditorius. Byloje nustatyta, jog sandorių sudarymo metu UAB „Kresko“ vadovas (direktorius) buvo atsakovas G. M.. Jis buvo ir ieškovo įmonės akcininkas. Tai patvirtina į bylą pateiktas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija. Akivaizdu, kad atsakovas žinojo, kad tuo metu, kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai, UAB „Kresko“ turtiniai įsipareigojimai viršijo turtą, žinojo ir apie kitus kreditorius, kuriems neįvykdytų prievolių turėjo UAB „Kresko“, atsiskaitydamas su atsakovu, tačiau įvykdė ieškovo ginčijamus mokėjimus. Ginčijamas sandoris sudarytas 2013-11-22 d., įmonė jau iki šio laikotarpio jau turėjo didelių pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, ką patvirtina ir byloje esantis kreditorių sąrašas (b.l. 11-12). Pagal ieškovo pateiktus įrodymus UAB „Kresko“ jau iki 2013-11-22 turėjo pradelstų įvykdyti turtinių prievolių kreditoriams – UAB „Arstama“, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, UAB „Statonė“, UAB „Tifoja“, UAB „Aromas“, UAB „Areiva“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kt. Pažymėtina, kad visų šių kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015-01-22 nutartimi (b.l. 11-12). Pagal Turto arešto registro duomenis jau nuo 2013-04-18 ieškovui buvo registruojami turto areštai dėl nevykdomų prievolių, nes kreditoriai buvo kreipęsi į teismus dėl priverstinio skolos išieškojimo. Taigi, būdamas nemokumo situacijoje, nesant galimybės patenkinti visų savo kreditorių reikalavimų, ginčijamu sandoriu su atsakovu ieškovas UAB „Kresko“ patenkino tik kreditoriaus G. M. reikalavimus, tokiu būdu pirmenybę suteikė atsiskaitymui su pasirinktu kreditoriumi ir sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimų patenkinimą. Tokie veiksmai yra vertinami kaip kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimas, kurie suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013). Ieškovas pateikė teismui į bylą įrodymus apie tai, kokie kreditoriai turėjo pirmenybės teisę bei jų reikalavimų atsiradimo teisinį pagrindą (b.l. 45-46). Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.930¹ str. 2 d. atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Įstatyme įtvirtinta taisyklė, pagal kurią atsiskaitymas su tolesnės eilės kreditoriais galimas tik visiškai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais. Minimu atveju, ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus, jo turto atžvilgiu buvo taikomi areštai (b.l. 13-22), pradėtos vykdomosios bylos, ieškovas neturėjo pakankamai lėšų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimas įvykdyti vienu metu, todėl turėjo prievolę laikytis CK 6.930¹ str. nustatytos mokėjimo eilės tvarkos, tačiau šios įstatyme nustatytos pareigos nevykdė.

CK 6.67 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys laikomos nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimas giminaitis. Atsakovo veiksmai, taikant CK 6.67 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą prezumpciją, kurios atsakovas nenuginčijo, yra nesąžiningi.

Esant visoms actio Paulina instituto taikymo sąlygoms, 2013-11-22 Tarpusavio skolų užskaitymo sutartis Nr. 001 pripažintina negaliojančia remiantis CK 1.80 str. (nuo jų sudarymo momento) (CK 1.95 str., 6.61 str.). Byloje taikytina restitucija ir priteistina ieškovui iš atsakovo 66 709,68 Eur (CK 1.80 str. 2-4 d., 6.145 str. 1 d., CK 6.38 str., 6.59 str., 6.256 str.). Pažymėtina, kad pripažinus Įskaitymo sandorį negaliojančiu, atsakovas G. M. turėdamas galiojantį kreditorinį reikalavimą BUAB „Kresko“ EUR) sumai, turi teisę atitinkamai pareikšti savo kreditorinį reikalavimą IBĮ nustatyta tvarka.

Pagal CPK 83 str. 1 d. 8 p. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl visiškai patenkinus ieškinį, žyminis mokestis- 1623 Eur priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia ieškovo UAB „Kresko“, į. k. 302578116, ir atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2013-11-22 Tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 001.

Taikyti restituciją, grąžinti šalis į ankstesnę padėtį ir priteisti ieškovui BUAB „Kresko“, į. k. 302578116, iš atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 66 709,68 Eur sumą.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas- 1623 Eur. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.