Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjęs nuteistojo V. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Kybartų pataisos namuose komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 23 d. nutarimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014-08-27 Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams. Bausmės pradžia: 2014-08-27, bausmės pabaiga: 2016-05-18.

2015-07-23 nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-10-01nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015-07-23 nutarimą taikyti V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad iš esamų duomenų apie nuteistąjį V. S. nėra pagrindo daryti išvadą, kad, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo V. S. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo V. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo, dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu režimo reikalavimų nepažeidė, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirbo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 87 balai ( b. l. 11). Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

V. S. charakterizuojančios aplinkybės,– tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi, dirbo, 1 kartą paskatintas, svarstymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, nelaikytinos prioritetinėmis prieš kitas aplinkybes, rodančias nuteistojo negebėjimą pilnai prisiimti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, suvokti bausmės atlikimo teigiamą įtaką. Psichologinės tarnybos išvadoje nuteistasis apibūdinamas kaip nesugebantis paaiškinti savo veiksmų, neapsvarstantis galimų jo pasekmių, asmuo. Situaciją analizuoja ir vertina paviršutiniškai, dėl savo problemų kaltina aplinką ir aplinkinius, savo elgesio priežasčių negeba giliau išanalizuoti. Negeba kelti ir siekti prasmingų tikslų, orientuojasi į gyvenimą čia ir dabar, t.y. linkęs gyventi šia diena. Vertybių sistemoje vyrauja asocialios vertybės, linkęs gyventi asocialų gyvenimą, pasiduoda asocialių draugų įtakai. Laisvėje taip pat nuolatos rinkdavosi nusikalstamo elgesio riziką padidinančias situacijas. Nors ir sutinka, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs, tačiau šios problemos svarbą menkina, priklausomybės nepripažįsta, sumenkina alkoholio poveikį atsirandančioms problemoms.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti vertinama ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, tačiau ir iki to, kai jis dar turėjo galimybę nebūti varžomas, todėl yra pagrindas atsižvelgti ir į aplinkybes, susijusias su jo elgesiu iki bausmės atlikimo. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad V. S. praeityje teistas net 10 kartų, lygtinio paleidimo institutas jam buvo taikytas 4 kartus, du kartus jis lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, kad neduoda teismui pagrįstai manyti, kad nuteistasis yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals.

Taigi, nors šiuo metu V. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau tai tik formalus pagrindas, kuris leidžia taikyti lygtinį paleidimą. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad neatliktos bausmės dalis nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Tai, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo ankstesni teistumai, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nuteistojo asmenybės ypatumai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją nuteistojo V. S. skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad ją pirmosios instancijos teismas priėmė 2014 m. spalio 1 d. Iš medžiagoje esamų duomenų matyti, kad nutartis priimta 2015 m. spalio 1 d. Apeliacinės instancijos teismo nuomone apylinkės teismas padarė rašybos klaidą, kuri turi būti ištaisyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį.

Ištaisyti rašybos klaidą ir nustatyti, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nutartį priėmė 2015 m. spalio 1 d.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.