Telšių apylinkės teismo nutarimas

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. ( duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaikų interesams, tai yra 2012 m. gruodžio 4 d. apie 22.27 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,70 promilių girtumas), konflikto su žmona G. M. vartojo necenzūrinius žodžius girdint nepilnamečiams vaikams E. M., gim. 1996-05-03, ir G. M., gim. 1997-06-21, kurie išsigando, patyrė emocinį stresą, tokiais veiksmais neužtikrinto vaikams ramų poilsį bei saugia aplinką, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M. teisme savo kaltės dėl jam inkriminuoto ATPK pažeidimo nepripažino, prašė administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teigė, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, o tiesiog atvyko į namus išsiaiškinti su sutuoktine turto pasidalijimo klausimų, nes yra pradėtas jų santuokos nutraukimo procesas. Sutuoktinei pradėjus reikšti nepasitenkinimą, tarp jų kilo žodinis konfliktas, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Konfliktinę situaciją išprovokavo jo sutuoktinė G. M., kuri taip pat jį užgauliojo necenzūriniais žodžiais nepilnamečių vaikų akivaizdoje.

Motyvuojamoji dalis

J. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą yra įrodyta 2012 m. gruodžio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2012-12-12 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2012-12-12 tyrėjo M. B. tarnybiniu pranešimu, liudytojų G. M., G. M., E. M., K. M. paaiškinimais, duotais teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamo J. M. paaiškinimu.

Liudytojos G. M. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio tėvas J. M. gyvena atskirai ir kai į namus atvyksta konfliktuoja su mama. Konfliktai dažniausiai kyla aiškinantis turto dalijimosi klausimus, nes tėvai nutarė išsituokti. 2012-12-04 tėvas atėjo vėlai vakare, jis buvo neblaivus. Namuose buvo ji su broliu Eriku ir mama. Mama prašė nenuteikinėti juos prieš ją. Tėvas triukšmavo, todėl mama pakvietė policijos pareigūnus. Tėvas ėmė jiems su broliu kalbėti, kad jie turėtų būti su juo, o ne su ubage motina. Tėvas ir mama barėsi, tėvas keikėsi necenzūriniais žodžiais, ji su broliu tuos keiksmažodžius girdėjo. Tėvas buvo mama net pastūmęs. Pažymėjo, kad tėvų konfliktas buvo nemalonus, ji jautėsi sutrikusi, išsigandusi.

Liudytoju apklaustas E. M. davė analogiškus parodymus. Nurodė, kad tėvas atėjo vakare, pradėjo naudoti psichologinį spaudimą jo ir sesers atžvilgiu, klausė su kuo jie po jų su motina skyrybų norėtų gyventi: ar su ubage motina, ar su ,,pinigais“. Mama pradėjo priekaištauti dėl tokios jo kalbos, prasidėjo žodinis konfliktas, kuriuo metu tėvas vartojo necenzūrinius žodžius motinos atžvilgiu. Konfliktas vyko jo ir sesers akivaizdoje, neužilgo grįžo ir brolis Karolis. Kažkokiu momentu tėvas buvo net pastūmęs mamą. Iki tėvai pradėjo kalbėti apie skyrybas, tėvas nebūdavo agresyvus, alkoholį vartojo tik per šventes, todėl tą vakarą dėl tėvo tokio elgesio jis buvo išsigandęs.

Liudytojas K. M. teisme parodė, kad 2012-12-04 jis grįžo į namus po 22 val., nes mama parašė jau SMS žinutę, jog yra į namus atvykęs tėvas. Tėvas jau nuo 2012 m., rugsėjo mėnesio kartu su jais negyvena, atvažiuoja kartais. Jis mamos žinutę suprato kaip palaikymo prašymą, todėl iš karto parėjo į namus. Tokį jo šios žinutės suvokimą lėmė tai, jog paskutiniu metu, tėvui parėjus į namus, tarp jo ir mamos kildavo konfliktai. Kai jis parėjo, tėvas su mama barėsi, jie aiškinosi turto pasidalijimo klausimus. Tėvas keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo pastūmęs mamą. Namuose tuo metu buvę brolis ir sesuo buvo sutrikę.

Liudytoja G. M. teisme parodė, kad jos sutuoktinis kurį laiką gyvena atskirai, bet namuose apsilanko. Kai jis atvyksta namuose kyla konfliktai, dažniausiai dėl turtinių klausimų, nes jie yra nutarę išsituokti. Be to, jis nuteikia vaikus prieš ją, ragina eiti gyventi su juo. 2012-12-04 jai paskambino kaimynė, pasakė, jog yra atvykęs jos sutuoktinis ir jis garaže vartoja alkoholinius gėrimus su jos vyru bei įvairiais necenzūriniais žodžiais kolioja ją. Ji suprato, kad vyras, parėjęs į namus vėl jai priekaištaus dėl visokių nebūtų dalykų. Vyras atėjo apie 22 val., pradėjo aiškinti, jog jį yra ubagė, nieko šiame name neturi, visi daiktai yra jo, aiškinosi su vaikais su kurio iš tėvų jie norėtų gyventi. Kilo žodinis konfliktas, jo metu vyras vartojo necenzūrinius žodžius, ją pastūmė. Visą tai matė jų nepilnamečiai vaikai. Ji net buvo parašiusi SMS žinutė pilnamečiui sūnui Karoliui, prašė sugrįžti į namus, nes bijojo, kad vyras daugiau neįsisiautėtų. Vyrui nesiraminant, ji iškvietė policijos pareigūnus.

Šių liudytojų parodymai apie tai, jog J. M. savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius, stumdėsi yra nuoseklūs, neprieštaringi, detalūs, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Liudytojų duoti parodymai neabejotinai laikytini kaltinančiais įrodymai J. M. atžvilgiu. Policijos tyrėjo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad J. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. sudėties, tačiau jo veiksmuose yra administracinio pažeidimo numatyto ATPK 181 str. požymiai ir tai patvirtina, kad policijai buvo pranešta apie netinkamą J. M. elgesį įvykio metu

ATPK 181 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams ir užtraukia įspėjimą tėvams.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 str. 2 d. numatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 str. aprašyto teisės pažeidimo sudėtį.

J. M. teigimu, jokių prieš vaikus nukreiptų veiksmų jis neatliko, o tiesiog, nors ir pakeltu tonu, siekė išsiaiškinti su sutuoktine dėl savo turto, kas negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 181 str. Jo teigimu, vaikai yra pakankamai didelį, kad teisingai suprastų konflikto priežastį, be to, jie tuo metu dar nemiegojo, jų poilsis tikrai nebuvo sutrikdytas.

Abi konflikto pusės konflikto neginčija, iš esmės nurodo vienodas konflikto kilimo priežastis ir eigą. Ši konfliktinė situacija vyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Nors J. M. ir neigia savo kaltę, tačiau ją patvirtina aukščiau nurodyti įrodymai. Nėra jokio pagrindo laikyti, kad jo žmona be jokio pagrindo kreiptųsi į policiją, ji ir jų vaikai duotų melagingus parodymus, nesant tam jokių motyvų.

Remiantis byloje esančiais duomenimis, konstatuotina, kad J. M. veiksmai pasireiškė jo kaip tėvo piktnaudžiavimu savo valdžia, jo elgesys (stumdymasis, necenzūriniai žodžiai, sukėlę vaikams išgąstį ), demonstravimas vaikams netinkamų konfliktų sprendimų būdus, netinkamos pasaulėžiūros formavimas laikytini priešingu vaiko interesams ir sudaro ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 str.).

J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (LR ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 181 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti J. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui.

Teisėja Nadežda Kiubienė