- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- I3-1477-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04000-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos, Lietuvos kariumenė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 52 ir 69 straipsniais, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 44 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, 2019 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-1374 atleido pareiškėją iš Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ vadovybės žvalgybos kuopos I tolimosios žvalgybos būrio III žvalgybos skyriaus vado pareigų nuo 2019 m. spalio 24 d. (b. l. 18).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-1374 „Dėl drausminės nuobaudos gr. G. B. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją iš naujo svarstyti klausimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo; 3) priteisti pareiškėjui tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-8).
2.1. Paaiškino, kad nesutinka su paskirta drausmine nuobauda, ji yra per griežta, prašo ją sušvelninti ir grąžinti į tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Tarnybinį patikrinimą atlikęs ir tarnybinio patikrinimo išvadą surašęs karininkas neišsamiai gilinosi į drausmės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, neatsižvelgė į reikšmingus faktus, juos vertino neobjektyviai, todėl neteisėtai ir nepagrįstai pasiūlė už drausmės pažeidimą skirti drausminę nuobaudą - atleidimą iš profesinės karo tarnybos. Be to, karininkas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir surašydamas išvadą padarytiems veiksmams (administraciniams nusižengimams) davė papildomą teisinį vertinimą, nors tam įgaliojimų neturėjo, nes pareiškėjo veiksmams teisinis įvertinimas duotas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 29 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-820-416/2019. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad drausminę atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad drausmės pažeidimą padarė būdamas neblaivus, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta, nes Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 29 d. teismo nutarime nurodyta, jog administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus, todėl pripažinus šią aplinkybę sunkinančia ir dėl padaryto drausminio nusižengimo, už tą pačią veiką yra baudžiamas du kartus.
2.2. Teigia, kad vertinant jo atliktus veiksmus, skiriant drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, kad informacija apie įvykį informavimo priemonėse nebuvo platinama, nebuvo išviešinta visuomenės informavimo priemonėse, jo padarytas drausminis pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, jis buvo atsitiktinio pobūdžio, padarytas ne piktybiškai, o jo padarymą sąlygojo tai, kad būdamas neblaivus norėjo padėti moteriai, prieš kurią buvo smurtaujama, iki to laiko kokio nors teisės pažeidimo nebuvo padaręs, nesuprato policijos pareigūnų reikalavimų, charakterizuojamas teigiamai, paskutinės atestacijos metu buvo įvertintas labai gerai, per tarnybos laiką tik vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dėl padaryto drausmės pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi.
2.3. Mano, kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant kariuomenės drausmės statuto 28 straipsnyje numatytus vieno mėnesio terminus. Mano, kad dėl padaryto drausmės pažeidimo tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas baigėsi 2019 m. rugsėjo 16 d., tačiau tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT- 18 surašyta ir tarnybinis patikrinimas baigtas 2019 m. rugsėjo 26 d.
2.4. Teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovė, Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti (b. l. 24-28). Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2019 m. liepos 14 d. pareiškėjas įvykdė administracinius nusižengimus, nes pareiškėjas nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų nurodymų ar reikalavimų, savo veiksmais įvykdė statutinių valstybės tarnautojų garbės ir orumo pažeminimą, kurį įvykdė vartodamas necenzūrinius žodžius, gestus, elgėsi įžeidžiančiai, įžūliai, provokuojančiai policijos pareigūnų atžvilgiu. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. nutarimu pareiškėją pripažino kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje.
3.1. Atsižvelgus į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, į Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarimą, tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta išvada, kad pareiškėjo veiksmai vertintini kaip kario vardo pažeminimas ir KAS institucijos diskreditavimas, kai pareiškėjas įvykdė statutinių valstybės tarnautojų garbės ir orumo pažeminimą, nesilaikė teisėtų nurodymų. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka kario statusui, būdo savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju, akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro krašto apsaugos sistemos atstovas (karys), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja. Todėl pareiškėjas, padarydamas administracinius nusižengimus ne tarnybos metu, akivaizdžiai pažemino kario vardą ir kartu diskreditavo krašto apsaugos instituciją, tuo padarydamas šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau - Drausmės statutas) 69 straipsnyje.
3.3. Mano, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog pareiškėjas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ar reikalavimų, t. y. sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, trankė automobilį, pareikalavus nusiraminti pareiškėjas pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, gestus, elgėsi įžeidžiančiai, įžūliai ir provokuojančiai policijos pareigūnų atžvilgiu, būdamas neblaivus, t. y. savo veiksmais žemino policijos pareigūnų garbę ir orumą. Pareiškėjas policijos komisariate pagal jo tarnybinį pažymėjimą buvo identifikuotas kaip profesinės karo tarnybos karys. Pagal visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, bendražmogiškąsias moralės nuostatas ir egzistuojantį daugumos visuomenės narių požiūrį į gėrį, blogį bei galiojančias teisės normas, asmens nepaklusimas teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, kaip ir jų garbės ir orumo pažeminimas vykdant pareigas, nepriklausomai nuo neblaivumo laipsnio, priskirtinas vienų destruktyviausių veikų visuomenei, o tokia veika, kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijos vardui ir nustatytai karo tarnybos tvarkai, Lietuvos kariuomenėje neturi būti toleruojama.
Šalies argumentai
3.4. Teigia, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, kad skiriant drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jo asmenybes savybes, teigiamą charakteristiką, tačiau Ministerijos vertinimu ši aplinkybė nešalina pareiškėjo atsakomybės, nekeičia jam paskirtos drausminės nuobaudos vertinimo. Marijampolės apylinkės teismas byloje dėl administracinių nusižengimų pareiškėjo veiksmus vertino tik atsakomybės už tokius pažeidimus kontekste, o pareigūno vardo pažeminimo ar krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl nesutinka su pareiškėju, kad už tą pačią veiką jis baudžiamas du kartus.
3.5. Atkreipė dėmesį, kad LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (LVAT 2019-03-28 Nr. eA-3795- 1062/2019), todėl pareiškėjo teiginiai, kad aptariamas įvykis nebuvo paviešintas visuomenės informavimo priemonėse, jis buvo atsitiktinio pobūdžio, šiai bylai neturi reikšmės. Pareiškėjas savo skunde nenurodo konkrečių ABTĮ pagrindų dėl kurių turėtų būti panaikintas skundžiamas ministro įsakymas, todėl įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą ir pateiktus atsiliepime argumentus nėra pagrindo panaikinti skundžiamą įsakymą.
Atsiliepimas
3.6. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 56-69). Palaiko atsakovės poziciją, mano, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro priimtas įsakymas - skirti drausminę nuobaudą ir atleisti pareiškėją iš PKT, yra priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjo veiką, surinkus visus būtinus įrodymus, įgyvendinus įstatymo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui suteiktus įgaliojimus, todėl skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Tarnybinio patikrinimo pabaigimą vėlesniu nei nustatyta terminu vertina formaliu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimu, kuris negali lemti ginčijamo įsakymo neteisėtumo. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. P-1374, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, su juo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, pareiškėjas išleistas į atsargą, jam skirta atlikti tarnybą rezerve, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 15 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl administracinio teisės pažeidimo“ Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Žvalgybos kuopos būrio vadas ltn. M. J. informavo MPB „Geležinis vilkas“ vadą, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 14 d. 6 val. 30 min. Vilkaviškio rajone, būdamas neblaivus (2,44 promilės +-1,7%) nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams sustoti, todėl buvo sulaikytas panaudojant fizinę jėgą bei spec. priemones. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusižengimų, numatytų LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje, rekomendavo inicijuoti tarnybinį patikrinimą, perduoti vesti Žvalgybos kuopos taktinės žmogiškosios žvalgybos būrio vadui ltn. V. L. (b. l. 11).
5.2. 2019 m. liepos 17 d. MPB „Geležinis vilkas“ vado nurodymu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, jis buvo pratęstas ir baigtas 2019 m. rugsėjo 26 d. patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą. Vykdydamas MPB „Geležinis Vilkas“ vado 2019 m. rugsėjo 2 d. užduotį Nr. 73931879, paskirtą kompiuterinėje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (DokVIS), ltn. V. M. papildomai įvertino, papildė prieš tai atliktą ltn. V. L. 2019 m. liepos 17 d. užduotį Nr. 72679614, paskirtą kompiuterinėje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (DokVIS), dėl pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 14 d. įvykdė administracinius nusižengimus, nes nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų (policijos pareigūnų) nurodymų ar reikalavimų, savo veiksmais įvykdė statutinių valstybės tarnautojų garbės ir orumo pažeminimą, kurį įvykdė vartodamas necenzūrinius žodžius, gestus, elgėsi įžeidžiančiai, įžūliai, provokuojančiai policijos pareigūnų atžvilgiu (b. l. 15-16).
5.3. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu 2019 m. liepos 18 d. paaiškinime teigė, kad 2019 m. liepos 14 d., apie 4.00 val., Marijampolėje, prie baro „Mary J“, pamatė, jog prieš mot. lyties atstovę, kurios pats asmeniškai nepažinojo, buvo naudojama fizinė jėga bei smurtaujama. Norėdamas jai padėti, susigrūmė su asmeniu, kuris prieš moterį naudojo fizinę jėgą, pamatęs, kad atvažiavo policijos pareigūnai nusprendė bėgti, nes buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Tą patį vakarą, 4.30 val., pareiškėją sulaikė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) statutiniai valstybės tarnautojai, t. y., policijos pareigūnai. Po sulaikymo buvo pasodintas į policijos automobilį, kuriame agresyviai, nepagarbiai elgėsi policijos pareigūnų atžvilgiu. Nuvežus į Marijampolės VPK, jam buvo nustatytas 2,44 promilės girtumas (+-1,7%) (b. l. 12).
5.4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. nutarimu nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 14 d. , apie 4.30 val. Gedimino g. 17, Marijampolėje, atvykus policijos pareigūnams, vykdantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, pradėjo bėgti nuo policijos pareigūnų, jam buvo duotos komandos sustoti ir vykdyti reikalavimus, tačiau jis į juos nereagavo, todėl prieš jį panaudota fizinė prievarta bei spec. priemonės antrankiai. Taip pat pareiškėjas, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, pradėjo trankyti automobilį, jo buvo pareikalauta nusiraminti tuomet pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu. Pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus būdamas neblaivus, prisipažino, gailėjosi. Teismas pareiškėją pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas) ir 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu) (b. l. 13).
5.5. 2019 m. rugsėjo 26 d. ltn. V. M. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-18 „Dėl gr. G. B. administracinio teisės pažeidimo“ (toliau - tarnybinio patikrinimo išvada), atsižvelgęs į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, į Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarimą, nustatė, kad pareiškėjas, padarydamas administracinį nusižengimą ne tarnybos metu, akivaizdžiai pažemino kario vardą ir kartu diskreditavo krašto apsaugos instituciją, tuo padarydamas šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau - Drausmės statutas) 69 straipsnyje ir pasiūlė pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos (b. l. 15-16, 32-51).
5.6. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 52 ir 69 straipsniais, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 44 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, 2019 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-1374 atleido pareiškėją iš Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ vadovybės žvalgybos kuopos I tolimosios žvalgybos būrio II žvalgybos skyriaus vado pareigų; nutraukė 2019 m. spalio 25 d. profesinės karo tarnybos sutartį, išleido pareiškėją iš profesinės karo tarnybos į atsargą; skyrė atlikti tarnybą rezerve; nurodė grąžinti mokymo išlaidas 3 722,83 Eur (b. l. 18).
6. Pareiškėjas nesutinka su paskirta griežčiausia drausmine nuobauda, mano, kad išvadą surašęs pareigūnas neįsigilino į drausmės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, jas vertino neobjektyviai, tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant kariuomenės drausmės statute numatytus terminus.
7. Atsakovė teigia priešingai – pareiškėjo kaltės forma yra tyčia, kario kaltė dėl teisės pažeidimų neginčytinai įrodyta tiek teisme, tiek prisipažįstant pačiam kariui, sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad drausmės pažeidimą padarė būdamas neblaivus.
8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos kariuomenės drausmės statutas (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (toliau – ir Prievolės įstatymas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir Tarnybos įstatymas).
8.1. Statuto 69 straipsnyje nurodyta, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.
8.2. Pagal Statuto 52 straipsnį Krašto apsaugos ministras turi teisę skirti šias drausmines nuobaudas: 1) skiria papeikimą atsargos kariams; 2) atima teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą atsargos arba dimisijos kariams; 3) pažemina atsargos kario laipsnį atsargos kariams; 4) sumažina tarnybinį atlyginimą generolams (admirolams); 5) pažemina kario laipsnį vyresniesiems karininkams iki pulkininko leitenanto (komandoro) imtinai; 6) atleidžia iš tarnybos, išskyrus kariuomenės vadą ir jo pavaduotoją – lauko pajėgų vadą.
8.3. Tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punktu nustatyta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro kompetencija išleisti privalomosios karo tarnybos (toliau – ir PKT) karius į atsargą. Kaip ir Tarnybos įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi numatyta, kad teisę nutraukti PKT sutartį 38 straipsnyje nustatytais pagrindais turi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti Lietuvos kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigūnai. Drausmės statuto 52 straipsniu suteikta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui teisė skirti 31 straipsnyje nustatytas drausmines nuobaudas, įskaitant atleidimą iš tarnybos, visiems 8 straipsnyje nustatytiems drausminės atsakomybės subjektams, t. y. drausminėn atsakomybėn traukiamus PKT karius (pareiškėjas), išskyrus nuobaudą pažeminti kario laipsnį pulkininkams (jūrų kapitonams) ir generolams (admirolams) ir nuobaudą atleisti iš tarnybos Lietuvos kariuomenės vadą.
8.4. Tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta nuostata, kad Profesinė karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys gali būti atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų, pagal to paties įstatymo 44 straipsnio 2 dalį karys, su kuriuo Profesinė karo tarnybos sutartis nutraukiama Tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju, privalo atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas numato skyrimą atlikti tarnybą rezerve parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.
8.5. Vertinant paminėtų Tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir Statuto 69 straipsnio nuostatas, darytina išvada kad administraciniam sprendimui, kuriuo neigiamai įvertinamas konkretus karys, būtina tokia juridinių faktų sudėtis: 1) veika (veikimas ar neveikimas), kuriuo pažeidžiamas kuris nors teisės aktas; 2) veikos padarymo vieta ir laikas (tarnybos, o taip pat ir ne tarnybos vietoje ir laiku); 3) kario vardo pažeminimas, padarant teisės pažeidimą (Tarnybos įstatymas); 4) kario vardo pažeminimas ir KAS institucijų diskreditacija (Statutas) bet kuria veika, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama (Statuto 69 str.).
9. Iš bylos duomenų nustatyta, su tuo sutinka ir pareiškėjas, kad 2019 m. liepos 29 d. Marijampolės apylinkės teismas nutarimu teisingai jį pripažino kaltu, sunkinančiomis aplinkybėmis (buvus neblaiviu) padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas), bei pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu) straipsnyje. Iš Išvados medžiagos aiškiai matyti, kad pareiškėjui griežčiausia nuobauda buvo paskirta už kario vardą žeminančią veiką, krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką.
10. Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją karo tarnybą, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei, be kita ko, būti doras ir garbingas Lietuvos karys (Tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1-2 dalyse). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad karys tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu savo elgesiu, drausme, kultūra turi stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą ir karius (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 ir kt.). Tad karinį laipsnį turinčio pareiškėjo elgesys, ne tik nevykdant teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ar reikalavimų, bet ir žeminant jų garbę ir orumą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu, kai pareiškėjas tų pačių policijos pareigūnų buvo atpažintas kaip karys (pareiškėjas identifikuotas kariu apžiūros metu radus jo tarnybinį kario pažymėjimą), o ir karinio vieneto (Sausumos pajėgų) budėtojas (to pasekoje ir karinio vieneto vadas) buvo informuotas policijos pareigūnų apie jų sulaikytą ir dėl kokių priežasčių pareiškėją, visiškai pagrįstai buvo pripažintas kario vardo žeminimu ir krašto apsaugos sistemos institucijos diskreditavimu, nes tokiu elgesiu pareiškėjas akivaizdžiai menkino kario ir institucijos autoritetą kitų asmenų akivaizdoje.
11. Privalomoji karinė tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, pagrįsta specialia ištikimybe valstybei. Kariuomenės organizavimas, atsižvelgiant į jos paskirtį bei funkcijas, yra pagrįstas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytą tvarką, kad ji garantuotų tinkamą kariuomenės mokymą ir parengtį bei įgyvendinti jai paskirtus uždavinius. Karys privalo vykdyti žodžiu ir raštu duodamus vado įsakymus. Taip pat jis savo elgesį privalo grįsti PKT sutartimi ir profesinio parengimo žiniomis. Tuo tarpu kario elgesys, neatitinkantis teisės aktuose ir visuomenėje nustatytų standartų, neabejotinai sukelia esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms ar nustatytai karo tarnybos tvarkai, taip pat ir pakirsdamas visuomenės pasitikėjimą krašto apsaugos sistema.
12. Lietuvos kariuomenė yra viešoji institucija, suinteresuota, kad joje tarnaujantys visi kariai tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu laikytųsi karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būtų pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisimintų, kad pagal jų elgesį gali būti sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, elgtųsi tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų bei privatų gyvenimą tvarkytųsi taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir kario reputacija. Tokie reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-561 patvirtintame Lietuvos karių etikos kodekse. Šių reikalavimų laikymasis Lietuvos kariams yra privalomas, o už jų nesilaikymą jie gali būti traukiami atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Teismas nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad informacija apie įvykį informavimo priemonėse nebuvo platinama, jo padarytas drausminis pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė. Išvadoje konstatuota, šią aplinkybę nurodo pats pareiškėjas savo paaiškinime, teiktame tarnybinio tyrimo metu, kad Marijampolės VPK policijos pareigūnai apie įvykį pranešė Sausumos pajėgų budėtojui, o policijos pareigūnai pareiškėją informavo, jog apie įvykį jau pranešė kariuomenei. Tuo tarpu pareiškėjas papildomai apie įvykį kariuomenės budėtojui ir tiesioginiam vadui nepranešė. Tokiu būdu neabejotinai pareiškėjo - kario, atstovaujančio krašto apsaugos sistemos instituciją - Lietuvos kariuomenę, priešinga teisei veika, gavus karinio vieneto vadui informaciją, kaip su administracine byla tiesiogiai susijusiems asmenims sužinojus, kad pareiškėjas yra privalomos karinės tarnybos karys, tapo visuotinai žinoma.
14. Statuto 5 straipsnio 3 dalyje apibrėžta šiurkštaus drausmės pažeidimo sąvoka, nurodant, kad tai yra Statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią Statutas numato drausminę nuobaudą. Statuto II dalies I skyriuje išdėstytos atskiros šiurkščių drausmės pažeidimų rūšys. Sistemiškai įvertinus tiek Statuto 5 straipsnio 3 dalį bei Statuto 66-93 straipsnius darytina išvada, kad šiurkščiais drausmės pažeidimais laikytinos tokios veikos, kurios pagal savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsnį akivaizdžiai daro esminę žalą krašto apsaugos sistemos institucijoms arba krašto apsaugos tvarkai. Teismų praktikoje esmine žala krašto apsaugos sistemos institucijai ar krašto apsaugos tvarkai pripažįstami tokie atvejai, kai kariai tarnybos ir ne tarnybos metu atlieka tokius veiksmus, kurie akivaizdžiai iššaukia neigiamą visuomenės bei tarnybos draugų reakciją, diskredituoja kario vardą, sukelia pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei ar padaro didelę materialinę žalą. Tokiomis veikomis laikyti karių veiksmai, kai jie būna neblaivūs tarnybos pareigų atlikimo metu, kėsinasi į kitų asmenų sveikatą ir gyvybę, savanaudiškai naudoja kariuomenės turtą, padaro nusikalstamas veikas ar rimtus administracinius nusižengimus. Iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad pareiškėjas konflikto su piliečiu M. D. metu buvo neblaivus, sumuštas M. D. buvo pristatytas į Marijampolės ligoninę, jam suteikta medicininė pagalba. Teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad su M. D. susitaikė, tačiau tai nepaneigia jo veikos pavojingumo ir netinkamumo.
15. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant kariuomenės drausmės statute numatytus terminus. Iš bylos duomenų matyti, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2019 m. liepos 17 d. MPB „Geležinis vilkas“ vado nurodymu, kuris 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo pratęstas ir baigtas 2019 m. rugsėjo 26 d. patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą. Teismo vertinimu formalus termino praleidimas negali lemti ginčijamo Įsakymo neteisėtumo.
16. Pareiškėjo manymu, paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda nebuvo motyvuota, nenustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, pareiškėjas gailisi, turėjo būti atsižvelgta į jo teigiamą charakteristiką, paskutinės atestacijos metu įvertintas labai gerai, per tarnybos laiką tik kartą baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi.
17. Teismas pažymi, kad dėl pareiškėjo tarnybos Lietuvos kariuomenėje nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Lietuvos kariuomenėje pareiškėjas tarnybą pradėjo 2010 m. spalio 26 d. buvo paskirtas į Žvalgybos kuopą. Numatytas užduotis atlieka labai gerai ir laiku, yra motyvuotas, sugeba aiškiai išreikšti savo mintis, yra komunikabilus bei draugiškas, padeda savo būrio ir skyriaus draugams. Pareiškėjas tarnyboje buvo skatintas MPB GV vado padėka bei karių fizinio parengtumo testo ženklu „Už gerą fizinį parengtumą“. Paskutinės atestacijos metu karys įvertintas „Labai gerai“. Gen. mjr. V. R. 2017 m. vasario mėn. dėl buvimo neblaiviu tarnybos vietoje kariui skyrė drausminę nuobaudą. Šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, neigiamų charakterio savybių nepastebėta (b. l. 14-16). Teismo vertinimu, pareiškėjo charakteristika nešalina pareiškėjo atsakomybės, nekeičia jam paskirtos drausminės nuobaudos vertinimo, nes pareiškėjo padaryta neteisėta veika buvo tokio pobūdžio ir netinkamumo, kad jo darbo vertinimas nekeičia pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšies.
18. Vadinasi pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, Statuto 30 straipsnio 2 dalimi nustatytą drausminės nuobaudos paskirtį – auklėti ir sulaikyti karius nuo drausmės pažeidimų (1 p.), nubausti karį, padariusį drausmės pažeidimą (2 p.). Pareiškėjo nurodoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, bei pareiškėjo karo tarnybos teigiami rezultatai, tačiau pareiškėjo pažeidimas įrodytas Marijampolės apylinkės teismo nutarimu, padarytas esant neblaiviam, be to, teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad susitaikė su piliečiu M. D., kurį buvo sumušęs konflikto metu, t. y. savo veiksmais akivaizdžiai pažemino kario vardą ir kartu diskreditavo krašto apaugos instituciją, tuo padarydamas šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 69 straipsnyje. Neteisėtos veikos motyvai nepaneigia padaryto pažeidimo sunkumo, kad tai yra šiurkštus drausmės pažeidimas, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad paskirta nuobauda yra teisinga, jos keisti nėra pagrindo.
19. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (atleidimas iš tarnybos, profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimas) yra pagrįsta ir proporcinga pareiškėjo padarytam tarnybiniam pažeidimu, skundžiamas Ministerijos 2019 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. P-1374 yra teisėtas bei pagrįstas, pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
20. Teismui konstatavus, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją iš naujo svarstyti klausimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo bei priteisti pareiškėjui tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
21. Teismui atmetus pareiškėjo skundą nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų.
22. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.