Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-04-19 · Civilinė byla Nr. 2S-283-154/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-19
Bylos Nr.
2S-283-154/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05914
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Pareiškėjas
R. P.
Kategorijos
  • 113.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2S-283-154/2012

Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05914—2011-5 Procesinio sprendimo kategorija 113.4.;122.4.;128.11.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 19 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-721-841/2012 pagal pareiškėjo R. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. Bložei, antstolėms Eurikai Rulienei, Vaivai Šimkienei dėl antstolių veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

P. R. P. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti areštą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai „Swedbank“, AB, ir įpareigoti antstolį Arturą Bložę grąžinti jam 5197,88 Lt, pervestus iš Garantinio fondo.

Nurodė, kad antstoliai areštavo jo sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, į kurią darbdavys pervesdavo atlyginimą ir komandiruotpinigius. Pažymėjo, kad 2011-06-28 antstolis A. Bložė areštavo 5223,53 Lt pinigines lėšas, pervestas iš Garantinio fondo, ir 5197,88 Lt nurašė nuo sąskaitos. Teigė, kad apie tai sužinojo tik 2011-08-12, 2011-08-16 raštu kreipėsi į antstolį A. Bložę, prašydamas grąžinti areštuotas lėšas, o 2011-09-06 nuvyko pas jį, tačiau 5197,88 Lt nebuvo grąžinti. Teismo posėdžio metu sutiko, kad antstolis grąžintų dalį lėšų, išskaičiuodamas 20 proc. skolai padengti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Įpareigojo antstolį Arturą Bložę grąžinti 4158,31 Lt pervestų iš Garantinio fondo į pareiškėjo sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB. Likusią skundo dalį atmetė.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria antstolis Arturas Bložė įpareigotas grąžinti pareiškėjui R. P. 4158,31 Lt, pervestų iš Garantinio fondo į pareiškėjo sąskaitą „Swedbank“, AB, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad byloje bei vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad dėl vykdymo veiksmų pareiškėjas negalėjo įsidarbinti ar buvo atleistas iš darbo. Nurodė, kad visais atvejais pareiškėjas atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d., t. y. darbuotojo pareiškimu, į bylą nepateikta duomenų, kad pareiškėjui į sąskaitą buvo pervesti komandiruotpinigiai ir kad jie buvo areštuoti. Pažymėjo, kad banko sąskaitoje įregistravus apribojimą – areštą, klientas gali naudotis interneto banku, prisijungti, žiūrėti išrašą, likutį, tik negali atlikti operacijų. Todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę matyti, kad į jo sąskaitą 2011-08-28 buvo pervestos lėšos iš Garantinio fondo bei galėjo per kuo trumpiausią terminą informuoti antstolį apie negalimumą iš tų lėšų išieškoti, tačiau to nepadarė. Konstatavo, kad antstolis, laikydamasis sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, areštavęs sąskaitoje lėšas, 2011-06-28 patekus lėšoms į depozitinę sąskaitą ir praėjus nustatytam 20 dienų laikotarpiui, 2011-07-18 patvarkymu paskirstė ir pervedė lėšas išieškotojams, t. y. veikė pagal teisės aktų reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjo skundą patenkinti – pripažinti antstolių veiksmus neteisėtais ir panaikinti areštą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai „Swedbank“, AB, įpareigoti antstolį Arturą Bložę grąžinti jam 4158,31 Lt neteisėtai paimtų lėšų.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad Civilinio proceso kodekse nėra straipsnio, leidžiančio areštuoti sąskaitą, esančią kredito įstaigoje, kad remiantis CPK 689 straipsniu galima areštuoti lėšas, esančias sąskaitoje. Tuo tarpu antstoliai A. Bložė, E. Rulienė, V. Šimkienė areštavo sąskaitą, o bankui išsiuntė potvarkius areštuoti pinigines lėšas, esančias sąskaitoje, nors sąskaitoje lėšų nėra. Tuo buvo pažeistas CPK 689 str., numatantis piniginių lėšų, esančių kredito įstaigoje, arešto tvarką. Pirmosios instancijos teismas to neaiškino ir nesprendė.

2. Nesupranta, kokių duomenų ar įrodymų reikėjo pirmosios instancijos teismui, kad jei į areštuotą sąskaitą bus pervedami komandiruočių pinigai, jie tuoj pat bus areštuoti. Teigia, kad sąskaitos areštas pareiškėjui atima galimybę įsidarbinti tarptautinių pervežimų vairuotoju pagal turimą profesiją.

3. Nesupranta, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad antstolis A. Bložė 2011 m. lapkričio 17 d. areštavo ne sąskaitą, o sąskaitoje esančias lėšas, jei 2010-11-17 sąskaitoje lėšų nebuvo, o iš „Swedbank“, AB, pateiktos informacijos matyti, kad sąskaitai įregistruotas apribojimas – areštas. Byloje nėra antstolio patvarkymo patikrinti (kaip numato CPK 689 str.) ar yra pareiškėjo vardu esančioje sąskaitoje piniginių lėšų, taip pat banko atsakymo, kad sąskaitoje yra lėšų, kurias galima areštuoti 19 119,91 Lt sumai.

4. Teigia, kad nėra norminio akto, įpareigojančio ir numatančio terminą, per kurį pareiškėjas ar „Garantinis fondas“ turi informuoti antstolį apie negalimas išieškoti lėšas. Priešingai, pagal CPK 690 str. antstolis pats nustato turto priklausomybę bei apribojimus jam.

5. Teigia, kad pareiškėjas SMS žinutės paslaugos neatsisakė, byloje nepateiktas raštiškas šios paslaugos atsisakymas, tačiau bet kokiu atveju ši paslauga pareiškėjui neteikiama, todėl argumentas negali būti laikomas melagingu.

6. Pirmosios instancijos teismas galimybę, buvo ji pareiškėjui ar ne, informuoti antstolį apie negalimumą išieškoti piniginių lėšų, laiko leidimu antstoliui pažeidinėti įstatymus. Jei antstolis A. Bložė būtų nepažeidęs CPK 689 straipsnio ir būtų išsiuntęs potvarkio areštuoti pinigines lėšas kopiją, nereikėtų svarstyti apie galimybes informuoti apie negalimumą išieškoti.

7. 2011 m. liepos 18 d. pavaduojančios antstolės E. Rulienės potvarkis nepatvirtintas teisėjo rezoliucija, kaip to reikalauja CPK 756 str. 2 punktas, todėl jis negalėjo būti įrodymu.

Žemesnės instancijos teismas

8. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad išieškojimas buvo vykdomas iš lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas, t. y. nesilaikoma CPK 739 str. reikalavimų, tuo pačiu pripažino antstolio veiksmus teisėtais.

9. 2011 m. birželio 28 d. areštuotos ir pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą lėšos yra areštuotos lėšos, o ne išieškotos lėšos, ir joms negali būti taikomi „Sprendimų vykdymo instrukcijos“ 67.2 punkto reikalavimai.

10. Nutartyje rašoma, kad pagal CPK 689 str. antstolis, priėmęs patvarkymą areštuoti lėšas, patvarkymo kopiją siunčia skolininkui, antstolis tokio patvarkymo kopijos pareiškėjui neatsiuntė, tačiau šį pažeidimą pirmosios instancijos teismas laiko teisėtu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. Bložė prašo atskirąjį skundą atmesti, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui skirti baudą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas teigdamas, kad antstolis jo neinformavo apie piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB, areštą klaidina teismą bei pateikia melagingą informaciją. Iš vykdomosiose bylose esančių dokumentų matyti, kad skolininkas apie šį antstolio atliktą procesinį veiksmą buvo informuotas tinkamai, tačiau 2010 m. lapkričio mėn. 17 d. patvarkymo areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą per įstatymų nustatytą terminą neskundė, taip pat teismo neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti.

2. Pareiškėjo nurodytas motyvas, kad antstolis pažeidžia jo konstitucinę teisę į darbą iš vis neturi būti vertinamas, kadangi yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Skolininkui pateikus dokumentus, įrodančius į kurią sąskaitą bus pervedamas darbo užmokestis, šiai sąskaitai taikomi apribojimai panaikinami. Taigi, antstolio taikomos priverstinės skolos išieškojimo priemonės, skolininkui tinkamai nevykdant teisėtų ir pagrįstų antstolio reikalavimų, jokiu būdu negali pažeisti skolininko konstitucinės teisės į darbą bei teisės gauti atlyginimą.

3. Vadovaujantis iki 2011-11-18 galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2005 spalio 27 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 67.2 punktu, jeigu iš skolininko išieškota piniginė suma vienam ieškotojui, o esant keliems tos pačios eilės išieškotojams - kiekvienam šių išieškotojų tenkanti suma viršija 200 litų, antstolis ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą išmoka išieškotas pinigines lėšas išieškotojams. 5197,88 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą buvo gauti 2011-06-28. Vadovaujantis minėtu Sprendimų vykdymo instrukcijos straipsniu bei tuo, kad skolininkas per įstatyme nustatytą terminą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iš nurašytų lėšų skolos išieškojimas nėra galimas, gautos lėšos 2011-07-18 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu buvo paskirstytos ir pervestos ieškovams. Skolininkas R. P. dokumentus, patvirtinančius kokios lėšos jam buvo pervestos į banko sąskaitą, antstoliui pateikė tik 2011-08-16, t. y. praėjus 49 dienoms nuo piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Be to, bankui nurašant pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos, antstolis nėra informuojamas kokios tai yra lėšos bei kas jas pervedė skolininkui.

4. Pareiškėjo minima aplinkybė, kad išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas turi būti patvirtintas teisėjo rezoliucija yra nepagrįsta, nes LR CPK 756 str. 2 p., kuriuo remiasi pareiškėjas, nebegalioja nuo 2009-04-01. Taip pat pareiškėjo argumentas, kad vadovaujantis LR CPK 690 str. antstolis pats nustato turto priklausomybę bei taikomus apribojimus, taip pat yra nepagrįstas, kadangi ši įstatymo nuostata yra taikoma, nukreipiant išieškojimą į nekilnojamą turtą bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, o ne į pinigines lėšas kredito įstaigose.

5. Nurodo, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus, sąmoningai teismui nurodo klaidingą bei melagingą informaciją, taip siekdamas kitiems proceso dalyviams sudaryti nepatogumų ir išlaidų. Mano, kad už tokį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skolininkui turėtų būti skiriama bauda (LR CPK 42 str. 5 d., 95 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojoje byloje sprendžiami klausimai dėl antstolio veiksmų, atliktų iki 2011 m. spalio 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatomis, galiojusiomis iki 2011 m. spalio 1 d.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

LR CPK 689 str. 1 d. nurodyta, jog nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui pasiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Iš vykdomosios bylos Nr. 41-2414/2007 medžiagos matyti, kad vykdydamas 2000-10-19 vykdomąjį raštą Nr. 2³-437/2000 dėl 412,10 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. P. individualios įmonės kreditoriui Valstybei; 2004-04-20 vykdomąjį raštą Nr. 2-0812-11/2004 dėl 15956,72 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. P. individualios įmonės kreditoriui AB „Šiaulių bankas“; 2007-08-20 vykdomąjį raštą Nr. L2-4583-326/2007 dėl 1063,96 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. P. individualios įmonės kreditoriui Viešosios policijos Šiaulių apsaugos skyriui (vykdomosios bylos Nr. 41-2414/2007 b. l. 63, 64, 65), antstolis Arturas Bložė 2010 m. lapkričio 17 d. priėmė patvarkymą Nr. BLO041366 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuris buvo išsiųstas „Swedbank“, AB, ir skolininkui R. P., kaip individualios įmonės savininkui (vykdomosios bylos Nr. 41-2414/2007 b. l. 69, 70). Nors minėtas antstolio patvarkymas skolininkui nebuvo įteiktas gavus pranešimą, kad skolininkas nurodytu adresu nebegyvena, tačiau iš skolininko R. P. 2011-01-19 prašymo, adresuoto antstoliui, matyti, kad 2010 m. lapkričio 17 d. patvarkymą areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB, skolininkas gavo 2011-02-19, antstoliui jį išsiuntus skolininko prašyme nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 41-2414/2007 b. l. 71, 74, 75).

Visos šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad antstolis vykdydamas išieškojimą, įvykdė LR CPK 689 str. reikalavimus ir teisėtai areštavo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti reikalingas lėšas, esančias „Swedbank“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atidaryta skolininko R. P. vardu. Be to, byloje esantis 2010-11-11 antstolio užklausimas, adresuotas kredito įstaigoms, patvirtina, kad skolininkas buvo atidaręs sąskaitą „Swedbank“, AB (vykdomosios bylos Nr. 41-2414/2007 b. l. 66-67). Todėl niekuo nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad antstolis 2010 m. lapkričio 17 d. patvarkymu areštavo skolininko sąskaitą, o ne joje esančias pinigines lėšas, ir tuo, neva, buvo pažeisti LR CPK 689 str. reikalavimai.

Kaip matyti iš 2010 m. lapkričio 17 d. patvarkymo, antstolis areštavo 19119,91 Lt sumą, esančią skolininko vardu „Swedbank“, AB, atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto antstolio patvarkymo skolininkas LR CPK 510 str., 512 str. nustatyta tvarka neskundė. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 689 str. 3 d., 5 d. nuostatomis, antstoliui areštuojant banko sąskaitoje esančias skolininko pinigines lėšas ir nurodant arešto mastą, reikiamos sumos piniginių lėšų sąskaitoje tuo momentu gali ir nebūti, svarbu, kad areštuotų skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma nebūtų didesnė, nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2012-02-09 rašto Nr. (10.8) A2-564 matyti, kad 2011-06-28 mokėjimo pavedimu Nr. 06281019, Danske Bank A/S Lietuvos filiale, iš Garantinio fondo skirtą 5223,53 Lt sumą (tame tarpe 2023,53 Lt – išmoka dėl neišmokėto darbo užmokesčio; 800,00 Lt – piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas; 1600,00 Lt – išeitinė išmoka; 800,00 Lt – apmokėjimas už prastovas) administratorius pervedė į bankrutavusios (duomenys neskelbtini) darbuotojo R. P. sąskaitą (77-78 b. l.), ko pasėkoje 2011 m. liepos 18 d. antstolis Arturas Bložė priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo (vykdomosios bylos Nr. 41-2414/2007 b. l. 79). Duomenų, kad skolininkas R. P. iki 2011 m. liepos 18 d. patvarkymo priėmimo dienos būtų informavęs antstolį, jog iš minėtų lėšų išieškojimas nėra galimas, byloje nėra, nors tokia skolininko pareiga pateikti informaciją yra numatyta LR CPK 645 str. 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad bankrutavusios (duomenys neskelbtini) administratoriui 2011-06-28 pervedus į skolininko R. P. sąskaitą 5223,53 Lt sumą, pastarasis tik 2011-08-16 kreipėsi į antstolį su prašymu grąžinti priklausančią atlyginimų dalį, t. y. kreipėsi į antstolį praėjus beveik mėnesiui nuo 2011-07-18 patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo priėmimo dienos (46, 47 b. l.). Nagrinėjamu atveju bylai reikšmės neturi aplinkybė, ar skolininkas naudojosi ar ne mobilaus banko paslauga, nes pasitikrinti apie banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas įmanoma ir kitais būdais, vienas iš jų – tiesiogiai pasidomėti kredito įstaigoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, skųsdamas antstolio veiksmus, remiasi LR CPK 739 str., kuriame yra įtvirtintas sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Tačiau nei viename minėto straipsnio punkte nėra įvardinta, kad nebūtų galimas išieškojimas iš skolininko gautos sumos, kurią sudaro išmoka dėl neišmokėto darbo užmokesčio, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir apmokėjimas už prastovas.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolis, 2011 m. liepos 18 d. patvarkymu paskirstydamas ir pervesdamas lėšas išieškotojams, veikė pagal teisės aktų reikalavimus.

Pripažintini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai,kad antstoliui areštavus „Swedbank“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias skolininko R. P. pinigines lėšas, skolininkui buvo atimta galimybė įsidarbinti tarptautinių pervežimų vairuotoju pagal turimą profesiją, nes, neva, tokiu būdu būtų areštuotos ir darbdavių į skolininko sąskaitą pervedamos piniginės lėšos – komandiruotpinigiai.

Kaip teisingai nurodyta antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą, skolininkui pateikus dokumentus, įrodančius į kurią sąskaitą bus pervedamas darbo užmokestis, šiai sąskaitai taikomi apribojimai panaikinami. Tačiau kaip matyti tiek iš vykdomųjų bylų, tiek iš nagrinėjamos bylos medžiagos, skolininkas R. P. nėra kreipesis į antstolį su tokiu prašymu. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad į skolininko vardu atidarytą „Swedbank“, AB, esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pervesti komandiruotpinigiai, ar į ją būtų pervedamas skolininko gaunamas darbo užmokestis.

Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas turi būti patvirtintas teisėjo rezoliucija yra nepagrįsta, nes LR CPK 756 str. 2 punktas, kuriuo remiasi apeliantas, nuo 2009-04-01 nebegalioja.

Pareiškėjo argumentas, kad vadovaujantis LR CPK 690 str., antstolis pats nustato turto priklausomybę bei taikomus apribojimus, taip pat yra nepagrįstas, nes ši įstatymo nuostata yra taikoma, nukreipiant išieškojimą į nekilnojamą turtą bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, o ne į pinigines lėšas kredito įstaigose.

Dėl išdėstyto, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl prašymo skirti apeliantui baudą.

Pateikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą antstolis Arturas Bložė prašo apeliantui R. P. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą.

LR CPK 95 str. įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas; 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Aiškiai nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė asmens suvokimo pusė, t. y. būtina nustatyti, ar apeliantas suvokė arba turėjo suvokti, jog jo skundas dėl antstolių veiksmų yra nepagrįstas, o skundo reikalavimai neteisėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesąžiningumu negali būti laikomas skundo padavimas, jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti, antraip baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą – skundo padavimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nepakanka duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl skirti pareiškėjui R. P. baudą atsisakytina (LR CPK 95 str., 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 95 str., 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą.

Atsisakyti skirti pareiškėjui R. P. baudą.

Teisėja Danutė Matiukienė