Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-242-627/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
1-242-627/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
R. R.
Nukentėjusysis
G. M., Š. A.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-242-627/2013(Proceso numeris1-88-1-00550-2013-4 )Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.;1.2.28.4.; 2.3.6.4. (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 18 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant prokurorui L. Ž., kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui V. G., nukentėjusiajai G. M., nukentėjusiajam Š. A., įstatyminei atstovei V. A.,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. R., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-05-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. - laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. 2012-05-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; 2) 2012-10-08 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 145 str. 1 d. – 60 parų areštu, 3) 2013-09-09 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140str.1d.,145str.1d. – 1 metais laisvės atėmimu( nuosprendis neįsiteisėjęs) teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294str.2d.,140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. R., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiam, o būtent: jis, 2013 m. gegužės 15 d., apie 20.15 val., Ukmergės r., Šventupės k., A. V. g. 6-1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas J. K. bute, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tariamą teisę, t.y. veikdamas N. K. interesais – siekdamas nubausti nepilnametį Š. A., dėl N. K. priklausančio dviračio vagystės bei savavališko naudojimosi dviračiu, versdamas Š. A. prisipažinti dėl dviračio vagystės bei atsiprašyti, panaudodamas Š. A. atžvilgiu psichinę bei fizinę prievartą padarė didelės žalos asmens teisėms , t. y. 2 kartus ranka suduodamas Š. A. į veidą ir 1 kartą suduodamas ranką į kairę mentį, sukėlė nukentėjusiajam Š. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. R. sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2013-06-06 apie 13.00 val. bute, adresu(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,58 promilės), tyčia 1 kartą spyrė koja sugyventinei G. M. į galvą dėl ko ji atsitrenkė į sieną t.y. tokiu būdu sukėlė G. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. R. grasino nužudyti žmogų, o būtent: jis, 2013-07-04 15 val. 40 min., adresu Ukmergės r., Vidiškių sen., Šventupės k., A. V. g. 6-15, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išlaužęs balkono duris, pateko į sugyventinei G. M. priklausantį butą, kur jos atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais t.y. vartodamas prieš G. M. psichologinį smurtą, sakydamas ,, Suka dabar tave užmušiu“, grasino nužudyti, po ko nukentėjusiajai G. M. išsigandus ir pabėgus, jis apvertė vaikišką vežimėlį, išmesdamas ant grindų ten buvusią dukrą S. R., gim 2013-05-23, tokiu būdu G. M. sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Savavaldžiavimas Š. A. atžvilgiu

K. R. R. parodė, kad 2013-05-15 sutiko Š. A. ir jį pakvietė į N. K. butą. Bute jis aiškinosi kodėl Š. A. paėmė N. K. sūnaus dviratį. Privertė Š. A. atsiprašyti ir jam du kartus sudavė į veidą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. R. prisipažinimo jo kaltė pilnutinai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis Š. A. parodė kad, 2013-05-15 21,00 val. R. R. jį suėmęs už džemperio nutempė į butą, kur gyvena N. K., bei aiškinosi kam jis (Š. A.) paėmė dviratį priklausantį N. K. sūnui. R. R. Š. A. pasisodino svetainėje ant kėdės ir ėmė kaltinti dėl kažkokių dviračių vagystės. R. R. sudavė 2 kartus į smakrą, lūpą, nosį ir kairįjį paakį, be to vieną kartą kumščiu sudavė į kairįjį petį. Š. A., ištino nosis bei lūpa. R. radzivanas tuomet Š. A. nuvedė į tualetą ir liepė nusiplauti kraują bei nesakyti tėvams, kas jį sumušė.

Įstatyminė atstovė V. A. parodė kad, 2013-05-15 grįžus sūnui Š. A. į namus matė, kad jis yra sumuštas. Sūnui bėgo kraujas iš lupos ir buvo sumušta akis. Š. A. jai pasakė, kad jį sumušė R. R..

2013-05-16 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 149/13(14) nurodyta, kad Š. A. padarytos kraujosruvos kairiame viršutiniame voke, nosies viršutinėje lūpoje ir kairės menties srityje. Sužalojimai padaryti 1 paros laikotarpyje iki apžiūros. (atlikta 2013-05-16) Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Š. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas( b.l. 35).

Kadangi byloje nustatyta ir įrodyta, kad R. R. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiam, jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 294str.2d. požymius.

Fizinio skausmo sukėlimas G. M.

R. R. parodė, kad 2013-06-06 13,00 val. buvo girtas ir neatsimena dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir sugyventinės G. M.. Šio žodinio konflikto metu jis su koja pastūmė į petį sėdinčią G. M., po ko ji atsitrenkė į sieną.

Be kaltinamojo R. R. prisipažinimo jo kaltė pilnutinai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad nusikaltimas prieš G. M. padarytas (duomenys neskelbtini) (b.l.36,37-38).

Nukentėjusioji G. M. parodė kad 2013-06-06, 13. 00 val. būnant namuose, girtas R. R. pradėjo kabinėtis ir konflikto metu įrėmė prie lango sėdinčiai G. M. koją į galvą ir stipriai pastūmė dėl ko G. M. pakaušiu atsitrenkė į sieną.

2013-06-06 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, jog G. M. atvykusiam policijom pareigūnui nurodė, kad jai spirta vieną kartą su koja į galvą( b.l. 42-43).

Kadangi byloje nustatyta ir įrodyta, kad R. R. sukėlė žmogui fizinį skausmą, jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140str.1d. požymius.

Grasinimas nužudyti

Kaltinamasis R. R. neprisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir parodė, kad 2013-07-04 buvo prie G. M. buto balkono durų, tačiau jų nelaužė ir į vidų nepateko. Neapvertė vežimėlio su paties dukra-kūdikiu. Minėtą dieną vyko žodinis konfliktas jam būnant lauke tarp jo ir G. M. ir po ko jis išėjo namo.

Nors R. R. neprisipažinimo dėl padaryto nusikaltimo jo kaltė pilnutinai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji G. M. parodė kad 2013-07-04 apie 13.30 val. būdama namuose išgirdo, jog R. R. daužosi į buto duris ir reikalauja įleisti. G. M. R. R. neįleido ir liepė dingti. R R. R. įlipo į balkoną, Balkono durų viršus buvo praviras. R. R. buvo agresyviai nusiteikęs, rėkė „nu suka dabar tave užmušiu“ ir pradėjo trankyti balkono duris. G. M. suprato, kad R. R. arba išlauš duris arba sudaužys stiklą, todėl ji su dukra D. Z. išbėgo į lauką. Kambaryje liko vežimėlyje gulinti 1 mėnesio amžiaus dukra Smiltė. Bėgdama G. M. girdėjo didelį garsą, suprato, kad R. R. išlaužė balkono duris. Būdama lauke G. M. iškvietė policiją. Po kiek laiko grįžusi į namus pamatė, kad vežimėlis apvertas, o D. Z. laikė ant rankų Smiltę ir pasakė, kad vežimėlį rado apverstą ir Smiltė iš jo buvo iškritusi.

Akistatos metu tarp G. M. ir R. R., pastaroji patvirtino savo duotus parodymus( b.l. 55).

Liudytoja D. Z. parodė, kad R. R. įlipo į balkoną ir spyrė į duris. Jos su mama išbėgo iš buto. Grįžusios rado apverstą sesės vežimėlį.

Liudytoja T. A. parodė kad 2013 Liepos mėnesį būdama namuose išgirdo smarkų trenksmą. Nuėjusi į balkoną nuėjo pažiūrėti į G. M. balkoną, nes ten nuolat G. M. su R. R. triukšmauja. Ji nieko nepamatė, po to grįžo į virtuvę ir per langą matė lauke verkiančią D. Z., šalia jos stovėjo R. R.. T. A. girdėjo, kaip Dominyka sušuko „ką tu padarei“ , o R. R. pasisuko ir bėgdamas už namo sušuko „va dabar pamatysi kas bus“ T. A. nematė kaip R. R. pateko į G. M. butą, girdėjo tik lūžio (traškesio) garsą, girdėjo triukšmą balkone, o po to G. M. bute girdėjo bildesį.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. R. neprisipažino dėl padaryto nusikaltimo, aptarti įrodymai patvirtina, kad jis grasino nužudyti žmogų sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikaltimo įvykdymo nepaneigia ir nukentėjusiosios G. M. palankesni kaltinamajam parodymai teismo posėdyje. Teismo posėdyje nukentėjusioji G. M. nurodė, kad nebuvo tikra, kad R. R. gali nužudyti, o labiausiai bijojusi kaltinamojo smurto, nes nenorėjo viešumoje pasirodyti su kraujosruvomis veide. Įvykių seka leidžia teigti, kad tiek G. M., tiek jos dukrai buvo iškilęs realus pavojus, nes pati nukentėjusioji pripažino, kad R. R. išgėręs būdavo neprognozuodamas, imdavosi smurto.

Lietuvos A. T., formuodamas teismų praktiką pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Taip pat, sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Kaip nustatyta byloje iš surinktų įrodymų, R. R. ne kartą buvo baustas administracine tvarka, yra teistas pagal LR BK 145 str. 1 dėl grasinimo nužudyti G. M., vėl ėmėsi smurto ir grasinimų nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu, todėl nukentėjusioji G. M. pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo.

Tokiu būdu teisme iš surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis R. R. grasino nužudyti žmogų sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 145str.1d. požymius.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Skiriant bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

K. R. R. padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą(LR BK 11str.4d.). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ( dėl nusikaltimų pagal LR BK 294str.2d.,140str.1d.) laikytina tai, kad dėl padarytų nusikaltimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. R. R. teistas, turi neišnykusį teistumą. R. R. teistas 2013-09-09 Ukmergės rajono apylinkės teismo dėl grasinimo nužudyti (nuosprendis neįsiteisėjęs), administracine tvarka baustas 23 kartus. R. R. padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, yra nulemti susiformavusių neigiamų jo dorovinių ir vertybinių nuostatų, nes jis būdamas baustas administracine tvarka areštu pagal LR (duomenys neskelbtini) str. dėl to, kad įžeidinėjo ir koliojo G. M., teistas pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti G. M. vėl ėmėsi smurto ir grasinimų nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu. Be to, BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, R. R. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kuris jo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus, nes kitos bausmės rūšys nepasiekė bausmės tikslų.

Kaltinamasis R. R. ne kartą teistas už smurtinus nusikaltimus ir teistumai neišnykę, 2013 09 09 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo R. R. nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, neįsiteisėjęs. R. R. eilą kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus. Esant minėtoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. R., būdamas laisvėje, gali slėptis nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus(LR (duomenys neskelbtini) str. 1d. 2 ir 3p.). Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti LR (duomenys neskelbtini). numatytų tikslų. Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 303, 304, 305, 307, 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 294str.2d.,140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes:

pagal LR BK 294str.2d. – vienerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimą;

pagal LR BK 140 str. 1 d. – šešis mėnesius laisvės atėmimą;

pagal LR BK 145 str. 1 d. – devynis mėnesius laisvės atėmimą.

LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimą , bausmę atliekant pataisos namuose.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą. Bausmės pradžią R. R. skaičiuoti nuo 2013-10-18, tačiau į bausmės atlikimo laiką įskaityti jo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: nuo 2013-07-05 iki 2013-10-18.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o R. R. nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

T. E. Pašilis