Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2020-03-26 · Civilinė byla Nr. e2-4543-476/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
e2-4543-476/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00094-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Ieškovas
O. J.
Civilinė byla Nr. e2-4543-476/2020Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00094-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.3.;3.2.7.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 26 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė O. J. prašo takyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje leisti jai išvežti V. J. ir A. J. laikinai gyventi i? Didžiają Britaniją be atsakovo K. J. sutikimo; įpareigoti ieškove? užtikrinti, kad nepilnamete?s V. J. ir A. J., bu?tu? išklausytos Raseinių rajono apylinke?s teisme arba apklaustos vaikų apsaugos teisių specialistų – psichologų ir pateikta byloje išvada; laikinai padidinti 2017 m. rugpjūčio 16 d. Reisinių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, kas me?nesi? periodine?mis išmokomis mokamą kiekvienam vaikui po 300 Eur, priteista? suma? kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s nustatyta tvarka, atsižvelgiant i? infliacija? ir mokant šias le?šas i? ieškove?s O. J. banko sa?skaita?, Nr. (duomenys neskelbtini) banke, iki me?nesio, už kuri? teikiamas išlaikymas, 15 dienos, įpareigojant atsakovą griežtai laikytis nustatyto mokėjimo termino; laikinai pakeisti 2017 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą tokia? laikina? atsakovo K. J., bendravimo tvarka? su dukromis V. J. ir A. J.: 1) te?vas bendrauja su dukromis visuomet atsižvelgdamas i? dukrų interesus, mokyklini? ir popamokini? užimtuma?, kasdiene? dienotvarke?, sveikatos bu?kle?, vaikų norus ir galimybes; 2) te?vas bendrauja su dukromis telekomunikacine?mis ryšio priemone?mis ieškovei O. J. neribojant šio bendravimo ir ieškovei nedalyvaujant; 3) te?vas turi teise? bendrauti su dukra D. Britanijoje, apie savo atvykima? praneše?s ieškovei raštu, el. paštu, SMS žinute ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemone?mis (Viber, Skype) prieš 5 dienas. Te?vas pasiima ir gra?žina dukras šaliu? susitartoje vietoje D.Britanijoje sutartu laiku; konkretu? laika? ir vieta? šalys suderina ne ve?liau kaip prieš 24 val. Te?vas, atvyke?s i? D. Britaniją, turi teise? bendrauti su dukromis ne mažiau kaip 3 val. per diena?, ne mažiau kaip 3 dienas iš eile?s, nedalyvaujant motinai, nebent šalys susitaria kitaip; 4) te?vas bendrauja su dukromis Lietuvoje dukros mokykliniu? atostogu? metu; konkrec?ias vaikų perdavimo te?vui ir gra?žinimo motinai detales šalys suderina tarpusavyje raštu, el. paštu, SMS žinute ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemone?mis (Viber, Skype) likus ne mažiau kaip 14 dienu? iki planuojamo atostogu? bendravimo pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo ir jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tokiais atvejais, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduodamas dar nepareiškus ieškinio, teismas turi ypač atidžiai vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Tai, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, savaime nereiškia besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog proporcingumo principas reikalauja taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtų pakankamos užtikrinti byloje pareikštus reikalavimus ir neapsunkintų proceso dalyvio, kurio atžvilgiu yra taikomos, labiau negu būtina būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslui pasiekti.

Įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Paduodamas tokį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.

Pagrindas CK 3.65 straipsnyje numatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai.

Dėl prašymo leisti išsivežti dukras laikinai gyventi į užsienį.

Ieškovė O. J. prašo leisti dukras išsivežti į Didžiąją Britaniją, nes vaikams būnant Lietuvoje, ir nesuteikiant galimybės grįžti į D. Britanijoje lankomas mokyklas ir tinkamai užbaigti mokslų metus, būtų pažeista vaikų interesų pusiausvyra, pažeistos sąlygos visapusiškam ir harmoningui vaikų vystymuisi bei lavinimuisi. Tuo labiau, kad vaikai nori grįžti, vaikams ten patinka, gerai sekasi mokytis, vaikai adaptavosi labai greitai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu nutraukė santuoką sudarytą tarp O. J. ir K. J. bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1. punktą šalių nepilnamečių dukrų V. J. ir A. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tuo metu gyvenusia Lietuvoje, o pagal 2 punktą šalys susitarė dėl tėvo bendravimo su dukromis tvarkos ir dalyvavimo jų auklėjime be jokių apribojimų. Šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenumatė galimybės išsivežti dukrų gyventi į kitą šalį. Pažymėtina, kad minėtas Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl sprendimu patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis taip pat yra galiojanti ir vykdytina. Vadinasi, tiek motinai, tiek tėvui išlieka teisė matytis, bendrauti su vaikais be jokių apribojimų, o vaiko globos teisėmis pagal teismo sprendimą gali naudotis abu vaiko tėvai. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros su mama O. J. 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo išvykusios į Didžiąją Britaniją kurti naujo gyvenimo be atsakovo K. J. leidimo (sutikimo). Atsakovui sužinojus apie ieškovės išvykimą su dukromis, jis kreipėsi dėl dukrų grąžinimo į Lietuvą pagal Hagos konvenciją. Ieškovė prieš išvykdama nesusitarė su atsakovu dėl vaikų išsivežimo nuolatiniam gyvenimui į Didžiąją Britaniją, nesusitarė dėl bendravimo tvarkos ir kitų aplinkybių, taip pat nesikreipė į teismą dėl leidimo išsivežti vaikus į kitą valstybę. Tokiu būdu buvo pažeistos atsakovo K. J. kaip tėvo globos teisės ir Didžiosios Britanijos 2020 m. vasario 12 d. Aukščiausiojo teisingumo teismo šeimos skyrius nusprendė, nepilnamečiai vaikai turi būti grąžinti į Lietuvą ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 13 d. Ieškovė pažeidė Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktą ir atėmė atsakovui teisę betarpiškai ir maksimaliai bendrauti su dukromis. Tokie ieškovės veiksmai jokiu būdu negali būti pateisinami ar tuo labiau pripažįstami teisėtais, dėl ko nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių leisti ieškovei O. J. laikinai išsivežti nepilnametes dukras V. J. ir A. J. į Didžiąją Britaniją be atsakovo K. J. sutikimo.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams laikino padidinimo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną materialinį išlaikymą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

Ieškovė prašo laikinai padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu priteistą dukroms išlaikymą, priteisiant po 300 Eur.

Ieškovė O. J. prašydama pakeisti priteistą išlaikymo vaikams dydį tik nurodė galimų poreikių sumas, kurių nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovė nepateikė įrodymų kaip nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio pakito - išaugo vaikų poreikiai, ar atsirado papildomų išlaidų. Ieškovė taip pat nepateikė teismui įrodymų kaip pakito ieškovės ar atsakovo materialinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo. Teismas nenustatė, kad būtų pasikeitę nepilnamečių vaikų V. J. ir A. J. poreikiai, ar, kad skiriamo išlaikymo suma nepakankama vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, ar, kad atsirado kitos aplinkybės. Ieškovė kaip vieną iš priežasčių byloje nurodė, kad atsakovas nereguliariai teikia išlaikymą, teismo vertinimu, tai negali būti pagrindas didinti priteistą išlaikymą dukroms. Preliminariai įvertinus šalių vaikų poreikius (iš esmės nevertinant vaikų poreikių dydžio ir nesprendžiant ginčo), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš atsakovo priteista kiekvienam vaikui po 130 Eur dydžio suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų nepilnamečių vaikų V. J. ir A. J. poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismas pažymi, kad šioje bylos proceso stadijoje nėra duomenų apie vaikų specialiuosius poreikius, kurių patenkinimui patiriamos didesnės išlaidos, todėl dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai padidinti iš atsakovo K. J. priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms.

Dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių prašymų teismas nepasisako, jos bus tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės.

Ieškovei išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas iki bylos iškėlimo stadijoje, neriboja ieškovės teisės prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tolimesnio civilinės bylos proceso eigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsniu, 151 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovės O. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė