Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, R. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintame pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. S.. Pareiškėjas priėmė mirusios motinos A. S. likusį palikimą, paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo Šiaulių miesto 4-jam notarų biure. Pareiškėjui tvarkant paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, kad A. S. nėra įforminusi palikimo priėmimo, likusio po jos sutuoktinio M. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Po M. S. mirties liko palikimas – ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., teisiškai registruota A. S. vardu (kita ½ dalis buto teisiškai taip pat registruota A. S. vardu). Marijono ir A. S. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl butas, įgytas (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą, kur galioja prezumpcija kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Faktinės aplinkybės rodo, kad A. S. trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po savo sutuoktinio M. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, gyvendama palikimą sudarančio buto dalyje, būdama bendraturte, juo naudodamasi, rūpindamasi kaip savo turtu, mokėdama mokesčius, buvo deklaravusi gyvenamą vietą tuo adresu, tačiau paveldėjimo dokumentų nesutvarkė dėl svarbių priežasčių, nes matomai laikė, kad sutuoktiniai A. S. ir M. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą turtą mirties atveju buvo palikę vienas kitam, ir manė, kad paveldėjimo dokumentų tvarkyti nereikia. Duomenų, kad A. S. būtų atsisakiusi priimti likusio palikimo po M. S. mirties (duomenys neskelbtini), nėra.

Suinteresuotas asmuo R. S. sutinka su pareiškimu.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo patikslinto pareiškimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. S. (b. l. 5), kuris (duomenys neskelbtini) susituokė su A. S. (b. l. 6), nėra duomenų, kad byla dėl jo turto paveldėjimo teisės liudijimo būtų užvesta (b. l. 10-11). Santuokos metu įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuris registruotas A. S. vardu (b. l. 9). M. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą dėl įpėdinio, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, paskyrimo (b. l. 17-20), kuriame nurodyta, jog M. S. nuosavybes teise priklausantį butą ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, po jo mirties palieka sutuoktinei A. S.. Iš 2020-01-21 Testamentų registro išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų M. S. palikimo priėmimo fakto (b. l. 10-11). Pareiškėjas pažymėjo, jog A. S. po M. S. mirties rūpinosi butu. A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Pareiškėjas priėmė A. S. palikimą (b. l. 7).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Vadovaujantis pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad A. S. kaip dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkė, jame gyveno, mokėjo mokesčius, rūpinosi kaip savu. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus daryti išvadą, kad A. S. faktiškai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nevaldė ir juo nesirūpino, nėra jokio pagrindo, kadangi butas registruotas pačios A. S. vardu, testamentu buvo paliktas jai. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimui. Niekas per ilgą laiko tarpą po M. S. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad mirusiojo sutuoktinio M. S. palikimą A. S. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.