- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- 1-274-932/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- V. P., J. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P. Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, šiuo metu besigydantis priklausomybių reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), po gydymosi pabaigos planuojantis apsigyventi Visagine, (duomenys neskelbtini), o iki tol gyvenęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 6 kartus,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymu,
J. T. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos (paskutiniu metu apsistojęs pas draugą Vilniuje, (duomenys neskelbtini)), teistas 10 kartų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P., veikdamas kartu su J. T., pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2013 m. gegužės 31 d., apie 02 val. 52 min., pro išdaužtą Šv. Roko ligoninei priklausančio saugomo nenaudojamo pastato, esančio Klinikų g. 2, Vilniuje, pirmame aukšte esantį langą, įsibrovė į minėtą pastatą, iš kurio pasikėsino pagrobti 1 000 Lt vertės Šv. Roko ligoninei priklausantį turtą, t. y. iš anksto, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, J. T. išsinešimui paruoštus 5 vnt. radiatorių, vieneto vertė 200 Lt, bendrai 1 000 Lt sumai, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė ne dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių, nes jį kartu su J. T. benešant radiatorių į automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. P., pastebėjo UAB „Eurocash 1“ apsaugos darbuotojas S. V.. Šiais veiksmais V. P. pasikėsino įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat V. P. 2014 m. vasario 17 d., apie 3 val. 40 min., Vilniuje, Trinapolio g. 9C, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo UAB „APS grupė“ priklausančio automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 6 364,33 Lt vertės abiejų pusių šoninius vaizdo veidrodėlius su mechanizmais, padarydamas UAB „APS grupė“ 6 364,33 Lt turtinę žalą. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat V. P. 2014 m. vasario 17 d., apie 3 val. 40 min., Vilniuje, Trinapolio g. 9C, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, nuo nukentėjusiajam D. P. priklausančio automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 4 000 Lt vertės abiejų pusių šoninius vaizdo veidrodėlius su mechanizmais, padarydamas nukentėjusiajam D. P. 4 000 Lt turtinę žalą. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
J. T., veikdamas kartu su V. P., pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2013 m. gegužės 31 d., apie 02 val. 52 min., pro išdaužtą Šv. Roko ligoninei priklausančio saugomo nenaudojamo pastato, esančio Klinikų g. 2, Vilniuje, pirmame aukšte esantį langą, įsibrovė į minėtą pastatą, iš kurio pasikėsino pagrobti 1 000 Lt vertės Šv. Roko ligoninei priklausantį turtą, t. y. iš anksto, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, išsinešimui jo paruoštus 5 vnt. radiatorių, vieneto vertė 200 Lt, bendrai 1 000 Lt sumai, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė ne dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių, nes jį kartu su V. P. benešant radiatorių į automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. P., pastebėjo UAB „Eurocash 1“ apsaugos darbuotojas S. V.. Šiais veiksmais J. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.
Kadangi V. P. ir J. T., kurie yra kaltinami tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltais ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjai, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Dėl pasikėsinimo 2013-05-31 įvykdyti vagystę
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. P. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Su kaltinamuoju J. T. susipažino per bendrus draugus, iki nusikalstamos veikos padarymo pažinojo apie pusmetį. 2013 m. gegužės mėn. abu su J. T. sugalvojo įvykdyti vagystę. Iš kalbų žinojo, kad yra nenaudojamas ir nesaugojamas pastatas, iš kurio galima išnešti daiktų. J. T. iš anksto buvo nuvykęs į tą pastatą ir paruošęs išnešimui 5 vnt. radiatorių. Kaltinamajame akte nurodytu metu, t. y. 2013-05-31, apie 3 val. nakties, jis kartu su J. T. nuvyko jo žmonos I. P. automobiliu „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki minėto pastato, esančio Vilniuje, Klinikų g. 2. Pro atidarytą langą (pirmame aukšte) kartu su J. T. iškėlė radiatorius į lauką ir nešė juos prie netoliese stovėjusio automobilio, tačiau pamatė ateinantį apsaugos darbuotoją, kurio išsigandę jie sėdo į automobilį ir skubiai išvažiavo. Radiatorius ketino priduoti į metalo laužo supirktuvę. Tiksliai nežino, kiek pinigų būtų gavę, bet galvojo, jog apie 100 L, kuriuos būtų pasidalinę. Tuo metu buvo priklausomas nuo narkotikų, reikėjo pinigų heroino įsigijimui. Dėl savo veiksmų gailisi. Nori pakeisti gyvenimo būdą, jau 12 mėnesių gydosi nuo priklausomybės. Pavargo taip gyventi, nori būti pilnavertis visuomenės narys, rodyti pavyzdį savo vaikams, dirbti, pradėti grąžinti skolas (t. 3, b. l. 8-9).
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. T. parodė savo kaltę pripažįstantis pilnai. Kaltinamąjį V. P. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pažinojo apie pusmetį, susipažino per bendrus draugus. Žinojo, jog iš Klinikų g. 2, Vilniuje, buvusio ligoninės pastato, kuris buvo nebenaudojamas, galima kažką išnešti. Jis tame pastate yra prieš tai buvęs. Abu su V. P. susitarė pabandyti kažką pavogti. Jis dieną iki nusikalstamos veikos vienas nuvyko iki pastato, įlipęs per pirmo aukšto atidarytą langą (kiti langai buvo užkalti, o tas vienas ne) laužtuvu išlaužė antrame aukšte buvusius penkis pritvirtintus radiatorius, kuriuos nunešė iki pirmo aukšto ir padėjo prie to neužkalto lango. Tuomet naktį V. P. žmonos automobiliu atvyko prie pastato, iš kurio abu su V. P. nešė prie automobilio radiatorius, tačiau buvo pastebėti apsaugos darbuotojo. Jie išsigando, paliko radiatorius ir sėdę į automobilį nuvažiavo. Radiatorius ketino priduoti į metalo laužo supirkimo punktą. Žinojo, kad kilogramas tokio metalo kainuoja 0,6 cnt, už viską planavo gauti apie 100 Lt. Dėl nusikalstamos veikos gailisi. Pinigų reikėjo heroinui, nuo kurio yra priklausomas. Priklausomybės niekada nebandė gydytis, jį vartojo iki pat suėmimo. Nedirba ir niekada nebandė įsidarbinti (t. 3, b. l. 9-10).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, tame tarpe ir duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, V. P., inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes parodė iš esmės analogiškai (t. 1, b. l. 37, 103, 126, 130-131).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. V. parodė parodė, kad 2013-05-31 buvo savo darbo vietoje UAB „Eurocash l" saugomajame objekte - Antakalnio klinikose, Vilniuje, Antakalnio g. 57, kai apie 2.00 val., tikrindamas teritoriją, pastebėjo įtartiną automobilį, kuris, aikštelėje apsukęs kelis ratus, sustojo. Priėjės prie minėto automobilio „Mazda 323", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame sėdinčių vaikinų paklausė, ką šie daro uždaroje ligoninės teritorijoje, tačiau pastarieji nurodė jau išvažiuojantys ir pasišalino. Maždaug po 20 min., būdamas poste, išgirdo kažkokį metalo triukšmą. Atėjęs į vietą, iš kurios sklido garsas, eidamas pro buvusio Vaikų skyriaus apleistą pastatą, ant žemės pastebėjo gulinčius radiatorius. Apėjęs dar vieną ratą, pamatė du vaikinus, nešančius radiatorių. Kuomet sušaukė jiems sustoti, jie į krūmus numetė radiatorių ir pabėgo. Pavyti jų nepavyko, nes šalia esančių daugiabučių kieme vaikinai išsiskyrė. Vėliau atvykus kitam apsaugos darbuotojui, krūmuose rado 4 radiatorius. Jis vaikinų veidų neįsidėmėjo, todėl jų atpažinti negali (t. 1, b. l. 26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Ž. parodė kad 2013 m. gegužės mėn. pradžioje „autogidas.lt" skelbimų portale rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo parduodamas Kaune. Minėtą automobilį jis nusipirko už 800 Lt, pirko iš moters, vėliau jį kiek suremontavo bei pagal skelbimus portaluose autogidas.lt ir autoplius pardavė. Pardavimo kainą nurodė 1 500 litų. Pirkėjas atsirado per 7 dienas, atvažiavo du vaikinai ir mergina. Kai pildė pirkimo-pardavimo sutartį, moteris nurodė esanti I. P.. Ji turėjo nuvykti į Regitrą bei užregistruoti automobilį savo vardu. Jie sumokėjo pinigus ir pasiėmė automobilį (t. 1, b. l. 27-28).
2013-05-31 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta vieta, esanti Klinikų g. 2, Vilniuje, kurioje užfiksuotas atrakintas pastato langas, išmindžioti krūmai bei tuose krūmuose (šalia pastato) esantys 4 radiatoriai, o vienas numestas atskirai (t. 1, b. l. 21-24).
2015-02-17 Šv. Roko ligoninės rašte Nr. S-310 (6.34) nurodyta, jog nustatant pasikėsintų pagrobti radiatorių vertę remtasi mažmeninių prekybos tinklų kainomis tokio tipo produkcijai. Išplėšti radiatoriai pagal techninius reikalavimus atgal negali būti montuojami, dėl ko ligoninei tektų skirti lėšas naujų radiatorių pirkimui ir montavimui (t. 3, b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad V. P. ir J. T. bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą turtą – Šv. Roko ligoninei priklausančius 5 vnt. radiatorių, tačiau veikos nebaigė dėl į nusikalstamos veikos vietą atėjusio apsaugos darbuotojo. Tokie kaltinamųjų veiksmai pilnai atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, o atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas sumanymas nebuvo pilnai įgyvendintas, teisingai konstatuota pasikėsinimo stadija. Kaltinamųjų V. P. ir J. T. kaltė yra įrodyta jų pačių duotais parodymais, liudytojų S. V. ir A. Ž. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje bei apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis. Nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamųjų nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe. Pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsimas pagrobti svetimą turtą, t. y. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi veikos metu pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertė viršija 5 MGL, tačiau nesiekia 250 MGL ribos. Kaltinamųjų nurodyta aplinkybė, kad jie už į metalo laužą priduotus radiatorius planavo gauti tik 100 Lt (28 Eur), nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
Dėl 2014-02-17 nusikalstamų veikų
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. P. pilnai prisipažino savo kaltę dėl automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės. 2014-02-17, apie 3.40 val., nusikalstamą veiką įvykdė dėl priklausomybės nuo heroino, kurio įsigijimui reikėjo pinigų. Iš namų išvažiavo, turėdamas tikslą kažką pavogti, kentėjo nuo abstinencijos, todėl žūtbūt reikėjo pinigų. Trinapolio gatvėje, pamatęs atidarytą automobilių stovėjimo aikštelę, nutarė nuimti automobilio veidrodėlius. Žinojo, jog Kalvarijų turguje yra superkami būtent automobilių „BMW“ veidrodėliai, todėl nuo „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis nuėmė abiejų pusių šoninius vaizdo veidrodėlius, kuriuos paslėpė po striuke, vėliau kartu su kitais pavogtais veidrodėliais paslėpė netoliese esančiuose krūmuose. Ryte juos pasiėmė ir pardavė turguje. Gavo 100 Lt, kuriuos išleido heroinui (t. 2, b. l. 10).
Kaltinamasis V. P. taip pat pripažino savo kaltę ir dėl 2014-02-17, apie 3.40 val. įvykdytos automobilio „BMW X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės, kurią įvykdė analogiškomis aplinkybėmis, t. y. požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje nuo nurodyto automobilio rankomis nuėmė abiejų pusių šoninius vaizdo veidrodėlius, kuriuos kitą dieną pardavė Kalvarijų turguje. Pabrėžė, jog nusikalstamas veikas padarė dėl tuometinės būsenos, t. y. buvo abstinencija, reikėjo pinigų heroino įsigijimui. Būdamas neapsvaigęs, taip nebūtų pasielgęs. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Pilnai pripažįsta abu civilinius ieškinius. Pabaigęs programą, pradės dirbti (preliminariai jau turi darbą) ir stengsis atlyginti padarytą žalą (t. 2, b. l. 10)
V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad pastarasis parodė automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu Trinapolio g. 9C, Vilnius, kurioje jis nuo 2014-02-16 iki 2014-02-17 iš stovėjusių dviejų automobilių pagrobė šoninius vaizdo veidrodėlius (t. 1, b. l. 104-105).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2014-02-16, apie 18 val., jam priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)paliko požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra po daugiabučiu namu, įėjimai į ją yra prie kiekvieno laiptinės. Automobilis liko stovėti tvarkingas, su įjungta signalizacija. Ryte apie 8 val. kaimynas pasakė, kad nuo jo automobilio pavogė šoninius veidrodėlius. Jis patikrino savo automobilį ir pamatė, kad taip pat nėra abiejų pusių šoninių veidrodėlių stikliukų su mechanizmais. Kadangi turėjo skubiai išvykti į Lenkiją, iš karto į policiją nesikreipė (t. l, b. l. 115).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė esantis automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas. Automobilis priklauso UAB „APS grupė", kurios direktorius yra jis. 2014-02-16, apie 16.40 val., paliko automobilį Vilniuje, Trinapolio g. 9C požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis buvo tvarkingas, užrakintas, be pažeidimų. 2014-02-17, apie 6.30 val., jo žmona pastebėjo, kad iš abiejų pusių nėra automobilio šoninių veidrodėlių. Apie tai žmona pasakė iš karto jam, informavo draudimo bendrovę bei policiją. Aikštelė filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (t. l, b. l. 91).
2014-02-19 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėtas automobilis „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris be abiejų pusių šoninių veidrodėlių stikliukų, matyti nupjauti laidai (t. 1, b. l. 67-72).
2014-02-21 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėtas pilkos spalvos automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be abiejų pusių šoninių veidrodėlių, matyti nupjaustyti laidai (t. 1, b. l. 111-113).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. P. pateikė 4 000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 117).
Civilinis ieškovas „ERGO Insurance“ pateikė civilinį ieškinį 4 887,91 Lt turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 88).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas dėl automobilių „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų pusių šonininių veidrodėlių yra pilnai įrodyta. Kaltės įrodymais visų pirma laikytini paties V. P. parodymai, taip pat nukentėjusiojo D. P., liudytojo A. R. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje bei apžiūros protokolų medžiaga. Kaltinamasis tyčiniais veiksmais pagrobė svetimą turtą, abi nusikalstamos veikos yra baigtos, pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (2013-05-31 nusikalstamos veikos atveju) – pasikėsinimas įvykdyti nusikalstamą veiką, veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. P. pasikėsino įvykdyti vieną nesunkų bei įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę 2013-05-31 nusikalstamos veikos atveju, kad nusikalstamus veiksmus padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (dėl kitų dviejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta). Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: V. P. praeityje teistas 5 kartus (t. 1, b. l. 139-150; t. 2, b. l. 1-9), administracinėmis nuobaudomis baustas (t. 1, b. l. 136-18), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 2, b. l. 13, 14) į Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą įrašytas, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus; priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 12). 2014-03-06 specialisto išvada Nr. 91TPK-PL-139-2014 nustatyta nesant duomenų apie V. P. progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę arba kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos metu, todėl vien dėl narkopriklausos ir gyvenimo būdo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 16). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis ilgą laiką gydosi priklausomybių reabilitacijos centre (t. 2, b. l. 121).
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis, t. y. skiriant areštą, kurio dydis nustatomas didesnis nei galimo skirti arešto vidurkis. Parinkdamas tokią bausmės rūšį teismas ypač atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis savo noru pradėjo gydytis ir sėkmingai baigia 12 mėnesių gydymo programą. Priklausomybių reabilitacijos centro „Meikštų dvaras“ pateiktoje charakteristikoje yra konstatuoti ženklūs V. P. pasikeitimai teigiama prasme, pastarasis aktyviai lankosi pas specialistus (psichologus, psichiatrą, socialinius darbuotojus), jam taikomos tiek individualios, tiek grupinės konsultacijos, dėl ko pagerėjo fizinė bei psichologinė būsena, elgesys tapo labiau prognozuojamas, yra motyvuotas palaikyti visuomenei priimtiną gyvenimo būdą (t. 2, b. l. 121). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų padarymą iš esmės nulėmė kaltinamojo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, pastangos išsigydyti šią priklausomybę vertintinos teigiamai, ir, kaip matyti, tos pastangos nėra formalios.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam V. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis V. P. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2014-02-18, 15.05 val., iki 2014-02-19, 16 val. (t. 1, b. l. 31-33). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
V. P. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 39), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo J. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pasikėsino įvykdyti nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas bausmę J. T., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis J. T. pasikėsino įvykdyti tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors J. T. ir nurodė dėl savo veiksmų prisipažįstantis ir besigailintis, tačiau šiuo atveju tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia atsakomybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Norint konstatuoti nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato jokio pagrindo teigti, kad J. T. nuoširdžiai gailisi dėl savo įvykdytų nusikalstamų veiksmų. Akivaizdu, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina, jokių teigiamų išvadų nedaro, būdamas daug kartų teistas, toliau vykdo nusikalstamas veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog pastarasis nėra linkęs keistis bei taisyti savo elgesį. Pripažinęs, jog nusikalstamą veiką jis iš esmės padarė dėl priklausomybės nuo heroino, jis nurodė niekada nė nebandęs gydytis nuo šios priklausomybės. Po nusikalstamos veikos toliau vartojo heroiną, vėliau atliko kitu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o paleistas į laisvę vėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas ir vartojo jas iki pat kardomosios priemonės-suėmimo paskyrimo, į teismo posėdžius neatvyko, įsidarbinti nebandė. Tokios aplinkybės neleidžia patikėti, kad J. T. dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, dėl ko nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui. Taip pat įvertinami J. T. charakterizuojantys duomenys: praeityje teistas (t. 2, b. l. 29-54), administracinėmis nuobaudomis baustas (t. 2, b. l. 23-28), nedirba (t. 2, b. l. 21), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 57, 59), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. b. l. 58). Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti bausmės vidurkį. Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam J. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme bei kardomajame kalinime-suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. sausio 17 d. iki 2015 m. kovo 6 d.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Analizuojamu atveju nekyla abejonių, kad kaltinamasis V. P. pagrobęs nukentėjusiajam D. P. priklausančio automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų pusių šoninius vaizdo veidrodėlius su mechanizmais, padarė nukentėjusiajam turtinę žalą, todėl atsižvelgiant į nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, turi atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo pareikštas ieškinys yra pagrįstas, byloje nėra duomenų, kad žalą atlygino draudimo bendrovė, todėl iš kaltinamojo V. P. priteistina nukentėjusiajam D. P. 1159,48 Eur (4 000 Lt) turtinei žalai atlyginti.
Byloje taip pat buvo pareikštas Ergo Insurane Lietuvos filialo civilinis ieškinys dėl 1 415,63 Eur (atitinkamai 4 887,9 Lt) atlyginimo. Civilinis ieškinys pareikštas dėl draudimo išmokos už automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo (t. 1, b. l. 83-85, 89). Šiuo atveju pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio nuostatomis, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į pastarąjį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek buvo sumokėta žalos atlyginimo. Visgi šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į anksčiau minėtas BPK 109 straipsnio nuostatas, numatančias, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi minėtas straipsnis kaip tik ir nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese, tarp kurių regresinių ieškinių nėra numatyta. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014). Atsižvelgiant į tai, Ergo Insurane Lietuvos filialo civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės (t. 1, b. l. 63) bei kompaktinį įrašą su garso ir vaizdo įrašais dėl V. P. parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 106) palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautuose prašymuose nurodoma, jog kaltinamajam V. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 132,21 Eur, o kaltinamajam J. T. – 220+136,07 Eur, ką prašoma priteisti iš kaltinamųjų (t. 2, b. l. 125, 136; t. 3, b. l. 17). Šiuo atveju pažymėtina, kad abiem kaltinamiesiems gynėjai buvo paskirti nustačius būtinus gynėjo dalyvavimo pagrindus, numatytus atitinkamuose BPK 51 straipsnio nuostatose, t. y. kaltinamajam V. P., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, o kaltinamajam J. T. – pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį, o vėliau ir BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Kaip matyti, nurodytos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos imperatyviai numato, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamajam gali kilti problemų dėl proceso kalbos suvokimo ar manant, jog dėl narkopriklausomos gali kilti sunkumų realizuojant teisę į gynybą (V. P. atveju), taip pat manant, jog tarp kaltinamųjų gali kilti gynybos prieštaravimų, o galiausiai kaltinamajam esant suimtam (J. T. atveju), gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamiesiems V. P. ir J. T. gynėjai užtikrinti atitinkamais BPK 51 straipsnyje numatytais pagrindais, įtvirtinančiais būtiną gynėjo dalyvavimą, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas (juo labiau, atsižvelgiant į sudėtinga kaltinamųjų finansinę padėtį). Priešingas sprendimas būtų nesuderinamas su teisingumo interesais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti penkiasdešimt penkių (55) parų arešto bausmę.
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti šešiasdešimties (60) parų arešto bausmę.
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti šešiasdešimties (60) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. P. paskirti subendrintą bausmę – devyniasdešimt (90) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti bausmę – šešiasdešimt (60) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-02-18, 15.05 val., iki 2014-02-19, 16 val. (2 paras), prilyginant jas dviejų parų areštui, ir laikyti, jog V. P. paskirta penkiasdešimt aštuonių (58) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, į kurią įskaitytas laikino sulaikymo laikas, ir paskirti V. P. galutinę subendrintą bausmę – areštą penkiasdešimt aštuonioms (58) paroms ir 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. T. paskirti galutinę bausmę – šešis mėnesius laisvės atėmimo, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei kardomajame kalinime-suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 17 d. iki 2015 m. kovo 6 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. kovo 6 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš V. P. nukentėjusiajam D. P. 1 159,48 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Ergo Insurane Lietuvos filialo pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų V. P. ir J. T. atmesti.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės bei kompaktinį įrašą su garso ir vaizdo įrašais dėl V. P. parodymų patikrinimo vietoje palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.