Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2005 m. gegužės 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 25 (dvidešimt penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje Pravieniškių-II k., Kaišiadorių r., 2007 m. balandžio mėn. 9 d. naktį Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaro palatoje iš chuliganiškų paskatų, tai yra, be jokios dingsties, įžūliai demonstruodamas elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, nuėmęs nuo lovos galo metalinį vamzdį, juo tyčia sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius savo lovoje gulinčiam E. G. į galvą, padarydamas jam muštines žaizdas dešinėje momeninėje srityje 7 cm aukščiau išorinės klausos landos centro, kaktos dešinėje pusėje ties gumburu, ties dešiniojo antakio išoriniu galu, ties kairiojo antakio viršutiniu kraštu ir kairėje pasmakrės pusėje; odos nubrozdinimus kairiame žande ir smakro dešinėje pusėje, kairio dilbio užpakalinio- išorinio paviršiaus viršutinėje dalyje; kaukolės skliauto kaulų, kaukolės pamato priekinės daubos kaulų abipusius, abiejų skruostikaulių ir viršutinių žandikaulių lūžius, atvirą dešinės rankos antro piršto pamatinės falangos lūžį, galvos smegenų sumušimą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, siekdamas E. G. nužudyti, iš nukentėjusiojo kelnių ištraukęs virvutę, ja du kartus apsuko E. G. kaklą ir užverždamas sukryžiuotus smaugvirvės galus kaklo dešinėje, tyčia smaugdamas ir padarydamas dvigubą stranguliacinę vagą kakle, tyčia nužudė E. G. .

Nuteistojo D. B. gynėja apeliaciniu skundu prašo byloje atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti stacionarinę nuteistojo D. B. psichiatrijos ekspertizę. Jei ekspertai nustatytų, jog 2007 m. balandžio 9 d. D. B. sirgo kokia nors psichikos liga dėl kurios nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, tokiu atveju gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir D. B. paskirti priverčiamąsias medicinos priemones BK 98 straipsnyje numatyta tvarka. Jei ekspertai nustatytų, jog nusikaltimo padarymo metu D. B. nesirgo jokia psichikos liga, gynėja prašo pripažinti D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir sušvelnini jam nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde advokatė teigia, kad teismas nesiėmė visų būtinų priemonių nuteistojo D. B. psichinės sveikatos būklei nusikalstamos veikos padarymo metu įvertinti, kas turėjo įtakos teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui bei aiškiai per griežtos bausmės paskyrimui. Neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisingo ir pagrįsto nuosprendžio surašymo, nužudymo ir kūno sužalojimo bylose. Be to, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas neanalizavo įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad nuteistasis D. B. nusikaltimą padarė būtent iš chuliganiškų paskatų. Apeliantė nurodo, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad negali paaiškinti dėl ko nužudė E. G., kadangi to visiškai neprisimena, taip pat paaiškino, jog tokia jo būklė nėra pastovi, bet kartojasi nereguliariai periodiškai. Todėl, apeliantės manymu, tam, kad įvertinti tokią nuteistojo poziciją buvo būtinas ilgalaikis jo stebėjimas stacionarioje įstaigoje, o tą padaryti galima tik paskyrus jo stacionarinę psichiatrijos ekspertizę, kas nebuvo padaryta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu. Be to, bylą nagrinėjusiam teismui atsisakius paskirti tokią ekspertizę, liko nepaneigta jos ginamojo nuteistojo D. B. išsakyta pozicija, kad dėl nereguliariai pasikartojančių psichinės sveikatos būklės pokyčių, jis kartais negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Apeliantė nurodo, kad jokie jos ginamojo psichikos būklės tyrimai nebuvo atliekami, o apsiribojama tik medicininių duomenų analize, kuri išdėstyta 2007-08-21 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 211. Esant tokioms aplinkybėms, gynėja mano, kad apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio laikyti teisėtu ir pagrįstu nėra pagrindo.

Be to advokatė mano, kad apygardos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. D. B. nuo pat pradžių savo kaltę pripažino, papasakojo jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Apeliantės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jos ginamasis prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kas laikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi jam paskirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už sankcijoje nustatytą jos vidurkį.

Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir 2008 m. gegužės 29 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nuteistojo D. B. gynėjas nurodė eilę aplinkybių, kurios jo nuomone, kėlė abejones dėl nuteistojo psichinės sveikatos būklės bei prašė skirti jam stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi tenkino tokį nuteistojo gynėjo prašymą ir D. B. paskyrė stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, tikslu nustatyti ar nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Šią ekspertizę teismas pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. Ekspertai, atlikę dalį D. B. psichiatrinio – psichologinio tyrimo, pateikė nepilną 2008 m. rugsėjo 9 d. ekspertizės aktą Nr. 75U-I-53, kuriame nustatė, kad šiuo metu D. B. serga laikino pobūdžio psichikos sutrikimu – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimu, dekompensacija bei situacine depresine reakcija, dėl kurios šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kartu ekspertai konstatavo, jog D. B. šiuo metu reikalingas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje, griežto stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo (t.2, b.l. 106-111). Tačiau, ekspertai negalėjo atsakyti į eilę kitų 2008 m. gegužės 29 d. apeliacinės instancijos teismo nutartyje suformuluotų klausimų, tame tarpe ir į klausimus ar D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichine liga ar laikinu psichiniu sveikatos sutrikimu bei ar nusikalstamos veikos padarymo metu jis suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, į šiuos klausimus bus galima atsakyti po gydymo.

Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais nuteistojo apeliacinį skundą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, priimto nuteistojo atžvilgiu, teisėtumą ir pagristumą. Tačiau, ekspertams nustačius, jog nuteistajam D. B. po bausmės paskyrimo sutriko psichika, dėl ko jis šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei neatsakius į eilę nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti reikšmingų klausimų, šiuo metu apeliacinės instancijos teismas negali priimti galutinio sprendimo, o nuteistajam turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. BPK 393 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos ir tuo atveju, kai asmeniui po bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. BPK 402 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmens psichika sutriko po bausmės paskyrimo, kol nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir nepradėtas vykdyti, bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, nagrinėja nuosprendį priėmęs teismas. Tokiu atveju nuosprendį priėmęs teismas perima bylą savo žinion ir nutaria pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (BPK 394 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgdama į tai, jog aukščiau minėtame ekspertizės akte konstatuota, kad D. B. šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės bei juos valdyti ir jam reikalingas priverstinis gydymas griežto stebėjimo sąlygomis, taip pat į tai, kad nuosprendį, kuriuo nuteistas D. B. , priėmė Kauno apygardos teismas, kolegija konstatuoja, jog byla turi būti perduota būtent šiam teismui, spręsti dėl nuteistojo D. B. priverstinio gydymo psichiatrinėje ligoninėje.

Kartu kolegija pastebi, kad šiuo metu galiojančio baudžiamojo proceso įstatymo VI dalis, reglamentuojanti bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, nenumato, kokį procesinį sprendimą byloje turi priimti apeliacinės instancijos teismas, asmeniui susirgus psichine ar kitokia sunkia liga. Todėl, šiuo atveju kolegija vadovaujasi BPK V dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmos instancijos teisme. BPK 234 straipsnio 5 dalies 1 punkte bei 244 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teismo posėdyje, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, jog šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka pagal D. B. gynėjos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio turi būti atidėtas kol išnyks kliūtys, trukdančios Lietuvos apeliaciniam teismui dėl apeliacinio skundo priimti byloje galutinį sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 244 straipsnio 1 dalimi, 394 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 402 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka pagal D. B. gynėjos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio atidėti, kol išnyks kliūtys, trukdančios Lietuvos apeliaciniam teismui dėl apeliacinio skundo priimti galutinį sprendimą.

Perduoti bylą Kauno apygardos teismui, spręsti dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. B. .