Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam neužtikrinant teisės išsimaudyti po dušu vieną kartą per savaitę bei laikinai izoliavus kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrintos pareiškėjo teisės apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, paskambinti telefonu bei išsiųsti laiškus.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde teigia, jog 2018 m. gegužės 29 d. apie 9.15 val. Pataisos įstaigoje atlikdamas nuobaudą 8 kamerų tipo patalpoje nesutiko eiti į dušą 9 val., kadangi apie 13 val. pareiškėjo kamerai yra paskirtas laikas pasivaikščiojimui lauke, kuriame yra sporto įrenginiai ir jis norėjo dušu pasinaudoti po pasivaikščiojimo. Todėl tą savaitę pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 113 straipsnį, pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra pataisos įstaigų apsauga; teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais. Pagal BVK 117 straipsnio 1 dalį nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visa parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems (BVK 117 str. 2, 3 d.).

Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73² punktu iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.

Pataisos įstaigos direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-283 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 3-iame sektoriuje patvirtinimo“ patvirtinta 3-io sektoriaus nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas dienotvarkė (b. l. 80-86). Pastabose numatyta, jog nuteistųjų išvedimas į dušą, kirptis, pasivaikščioti gryname ore, drabužių skalbimasis, naudojimasis taksafonais bei apsipirkimas vykdomas pagal patvirtintus grafikus.

Nuteistųjų, perkeltų į 3-io sektoriaus kamerų tipo patalpas ir patalpintų karantino patalpose išvedimo į dušą, kirpimo ir drabužių skalbimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 m. spalio 26 d. Nr. 43/1-2807 Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas (b. l. 25) numato, jog nuteistieji, esantys 8 kameroje į dušą išvedami nuo 9 val. (2 p.). Minėto aprašo 3 punkte numatyta, jog į dušą vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys nuteistieji. Nuteistieji uždarojoje zonoje kerpami dušo dieną, prieš rytinio patikrinimo metu informavę Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūną (4 p.). Taip pat vieną kartą per savaitę dušo dieną keičiama patalynė (10 p.).

Nuteistųjų, laikomų uždarojoje zonoje, pasivaikščiojimo grafikas patvirtintas 2017 m. rugsėjo 6 d. Nr. 43/1-2293 direktoriaus pavaduotojo (b. l. 24) numato, jog antradienį nuo 12 val. iki 13 val. pasivaikščioti gali 8 kameroje esantys asmenys. Be to, nurodyta, jog nuteistieji rytinio patikrinimo metu informuoja 3-io sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūną (atsakingą už nuteistųjų bausmės atlikimo režimo reikalavimų laikymąsi uždarojoje zonoje), direktoriaus budintįjį padėjėją arba prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresnįjį dėl asmeninių ir kitų jiems iškilusių klausimų (4 p.). Rytinis patikrinimas pagal patvirtintą dienotvarkę vyksta nuo 8.10 val. iki 8.30 val.

Taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015), 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu (2018 m. gegužės 29 d.) pareiškėjas buvo 8 kamerų tipo patalpoje. 2018 m. gegužės 29 d. tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai panašiai nurodė, jog 2018 m. gegužės 29 d. apie 9.15 val. uždarojoje zonoje 8 kamerų tipo patalpoje nuteistiesiems buvo pasiūlyta eiti į dušą, tačiau pareiškėjas pasakė, kad į dušą dabar neis, tačiau eis po pasivaikščiojimo kiemelyje laiko (b. l. 31-32). 2018 m. gegužės 30 d. pasiaiškinime pareiškėjas nenurodė kodėl į dušą norėjo eiti vėliau (b. l. 33). Vaizdo registratoriaus įrašo peržiūros 2018 m. gegužės 31 d. pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas pareiškė, kad į dušą dabar neis, tačiau eis po pasivaikščiojimo kiemelyje (b. l. 34). Pareiškėjas pateiktame 2018 m. gegužės 29 d. skunde Pataisos įstaigai taip nurodė, jog į dušą eis tik po pasivaikščiojimo kiemelyje (b. l. 36-37). Pataisos įstaigos uždarosios zonos budinčiosios pamainos priėmimo perdavimo žurnale užfiksuota, jog 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas atsisakė eiti į dušą (maudytis) (b. l. 42-43). Pareiškėjas nei viename dokumente iki teismui pateikiant skundą nenurodė tiksliai kodėl nori į dušą eiti po pasivaikščiojimo. Tokias aplinkybes išdėstė tik skunde teismui, jog norėjo eiti į dušą po pasivaikščiojimo laiko, kadangi pasivaikščiojimo kiemelyje norėjo pasportuoti. Tačiau šios priežasties Pataisos įstaigos pareigūnams jis nenurodė.

Be to, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei Pataisos įstaigoje patvirtintą dienotvarkę ir nustatytus grafikus, konstatuotina, jog pareigūnai elgėsi tinkamai. Grafike aiškiai numatyta, jog į dušą nuteistieji vedami nuo 9 val., o pasivaikščiojimo grafike nurodyta, jog nuteistieji rytinio patikrinimo metu (nuo 8.10 val. iki 8.30 val.) gali informuoti pareigūnus dėl asmeninių ir kitų jiems iškilusių klausimų. Pareiškėjas prašymo dėl dušo pasinaudojimo kitu laiku rytinio patikrinimo metu neišreiškė nei žodžiu, nei raštu. Pareiškėjo teiginiai, jog dušu gali naudotis bet kuriuo metu darbo valandomis atmestini, kadangi pagal patvirtintą Pataisos įstaigos dienotvarkę ir grafikus, nuteistiesiems yra griežtai reglamentuota jų dienotvarkė, o pareigūnai per darbo dieną turi atlikti ir kitas jų pareigybėje numatytas funkcijas (b. l. 26-28). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, tačiau jis tos galimybės atsisakė ir nenurodė jokių svarbių priežasčių kodėl dušu norėjo pasinaudoti vėliau bei neteikė tokių prašymų rytinio patikrinimo metu, todėl atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nėra nustatyta.

Pareiškėjas skunde teigė, jog 2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. birželio 1 d. bei 2018 m. birželio 13 d. buvo laikomas laikino sulaikymo patalpoje. Patalpintas į laikino sulaikymo kamerą pareiškėjas negalėjo apsipirkti parduotuvėje, buvo draudžiama išsiųsti laiškus bei paskambinti telefonu. Pareiškėjas nurodė, jog tokius draudimus jam nurodė pareigūnas.

BVK 144 straipsnyje numatyta, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis, laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos laiką.

Pareiškėjas priklausė paprastajai grupei (b. l. 68-69). Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalį paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų, du kartus per savaitę paskambinti telefonu.

Taisyklių 79 punkte numatyta, jog nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo prašymą nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą.

Atsakovė nurodė, jog pareiškėjas laikino sulaikymo patalpoje buvo laikomas tik nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Nurodė, jog 2018 m. gegužės 31 d. apie 15 val. buvo išleistas iš kamerų tipo patalpų. 2018 m. gegužės 31 d. apie 16 val. pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, nenurodydamas priežasčių. Kadangi tuo metu įstaigoje nebuvo Pataisos namų direktoriaus, pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo sąlygomis. Iš laikino sulaikymo kameros pareiškėjas buvo išleistas kitą dieną, kai jam už atsisakymą gyventi paskirtame būryje buvo paskirta nuobauda.

Atsakovė nurodė, jog pareiškėjas 2018 m. birželio 13 d. laikino sulaikymo kameroje nebuvo. Pateiktų atsakovės duomenų pareiškėjas neginčijo, todėl pareiškėjo argumentai, jog 2018 m. birželio 13 d. pareiškėjas buvo laikino sulaikymo kameroje atmestini kaip nepagrįsti ir teismo nevertintini.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-io sektoriaus teritorijoje veikiančios parduotuvės darbo grafikas, patvirtintas direktoriaus pavaduotojo 2016 m. liepos 21 d. Nr. 43/1-1772, numato, jog kamerų tipo patalpose esantys nuteistieji gali būti apiperkami trečiadieniais ir penktadieniais nuo 13.00 val. iki 13.30 val. (b. l. 46).

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-io sektoriaus taksafonų darbo grafike, patvirtintame direktoriaus pavaduotojo 2018 m. gegužės 23 d. Nr. 43-4982, numatyta, jog kamerų tipo patalpose esantys nuteistieji gali skambinti ketvirtadienį nuo 20.00 val. iki 21.00 val., o penktadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. (b. l. 47).

Pagal Pataisos įstaigos 2018 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 69-314 duomenis matyti, jog pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2018 m. gegužės 31 d. 15.00 val. (b. l. 63-64). Pataisos įstaigos 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 58-213 pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus. Nutarime nurodyta, jog 2018 m. gegužės 31 d. pareiškėjas apie 16.00 val. atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, priežasčių nenurodė (b. l. 70-71). 2018 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 69-367 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda ir jis minėtą dieną 16.10 min. buvo uždarytas į kamerų tipo patalpas (b. l. 68-69).

2018 m. gegužės 31 d. buvo ketvirtadienis, 2018 m. birželio 1 d. – penktadienis. Pareiškėjas pagal patvirtintus grafikus galėjo būti apiperkamas penktadienį nuo 13.00 val. iki 13.30 val.. Atsakovė nurodė, jog pareiškėjas tokio prašymo nereiškė. Pareiškėjas skunde nenurodė ar teikė tokį prašymą pareigūnams, nedetalizavo kokias prekes prašė nupirkti. Skundų dėl to jog minėtą dieną nebuvo apipirktas pareiškėjas administracijai neteikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, jog pareiškėjas iš karto nesikreipė į pareigūnus dėl nesuteiktos teisės apsipirkti parduotuvėje, šie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio bei nepagrįsti objektyviais įrodymais teiginiai ir jie atmestini.

Pareiškėjas paskambinti galėjo ketvirtadienį nuo 20 val. iki 21 val., tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, jog jis kreipėsi į administraciją dėl skambinimo, o šie atsisakė suteikti teisę paskambinti. Pateiktoje nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje (b. l. 76) nėra jokių įrašų apie tai, jog neleidžiama buvo skambinti. Duomenų, jog pareiškėjo prašymas dėl leidimo skambinti būtų netenkintas byloje nėra. Todėl šie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio bei nepagrįsti objektyviais įrodymais teiginiai ir jie atmestini.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog būnant laikino sulaikymo kameroje negalėjo siųsti laiškų, tačiau teismui pareiškėjas nepateikė ir nenurodė kam ir kokius laiškus jis norėjo išsiųsti, nepateikė parašytų ir neišsiųstų laiškų, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, jog uždarant jį į laikino sulaikymo kamerą draudimus, jog negali apsipirkti, siųsti laiškus ir paskambinti telefonu nurodė pareigūnas A. B., tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, jog 2018 m. gegužės 31 d. nutarimą „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l. 70-71) priėmė direktoriaus budintysis padėjėjas M. B., o prižiūrėtojas pasirašė D.U., todėl pareiškėjo argumentai, jog jam draudimus nurodė pareigūnas A. B. atmestini.

Be to, pareiškėjas buvo supažindintas su nuobaudos atlikimo sąlygomis kamerų tipo patalpose ir tai patvirtina Pataisos įstaigos 2018 m. gegužės 31 d. pažyma, kurią pasirašė pareiškėjas (b. l. 74).

Nenustačius Pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.