- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- ATP-209-491/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00067-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarimo V. M. (toliau – Pažeidėjas) administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Rokiškio rajono apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 130 Lt bauda už tai, kad 2012 m. vasario 22 d. apie 14.28 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, kurį apgadino. Pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat buvo surašytas pagal ATPK 130 str. 1 d. kaltinant jį tuo, kad sukėlęs minėtą eismo įvykį jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, tačiau skundžiamu nutarimu apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. Pažeidėjui nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, nes mano, kad apylinkės teismas nepilnai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes, todėl priėmė protingumo bei teisingumo kriterijų neatitinkantį nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. Nurodo, jog Pažeidėjas policijos pareigūnams paaiškino, kad važiuodamas automobiliu atbuline eiga pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio galą, išlipęs iš automobilio pamatė, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kito automobilio dureles, į kurias buvo atsirėmęs jo vairuojamo automobilio galinis buferis. Neįsitikinęs, ar padaryta žala, Pažeidėjas iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Atsižvelgusi į tai, kad Pažeidėjas pajuto smūgį, Institucija daro išvadą, jog susidūrimas negalėjo praeiti be pasekmių, todėl Pažeidėjas suvokė padaręs eismo įvykį ir sąmoningai, pažeisdamas KET, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jis turi atsakyti pagal ATPK 130 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Pažeidėjas nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, nes mano, kad apylinkės teismas pilnai, visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą nutarimą. Jis dėsto teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir nurodo, kad Institucijos teiginiai apie jo suvokimą padarius eismo įvykį nepagrįsti jokiais objektyviais ir teisiniais argumentais bei motyvais. Jis savo automobilio neapgadino, nukentėjusysis savo automobilio apgadinimus pastebėjo tik atidžiai įsižiūrėjęs. Nukentėjusysis jam jokių pretenzijų nereiškia, o policijai apie įvykį pranešė tik draudimo bendrovei liepus tai padaryti. Visos bylos aplinkybės patvirtina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino įsitikinęs, jog nepadarė žalos nukentėjusiojo automobiliui, todėl jo veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Institucija nesutinka su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. Kitoje dalyje Institucija skundžiamo nutarimo neginčija.
ATPK 130 str. 1 d. reglamentuota atsakomybė asmeniui, kuris pažeisdamas KET pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis.
ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra tik teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados šioje byloje yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes.
Iš paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole matyti, kad Pažeidėjas neneigė buvęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje įvykio vietoje ir paaiškino, kad įvykio metu juto automobilių kontaktą, išlipęs iš automobilio matė, kad jo vairuotas automobilis buvo atsirėmęs į kitą automobilį, tačiau apžiūrėjęs kitą automobilį jo apgadinimų nepastebėjo, todėl iš įvykio vietos išvažiavo (11 b.l.). Teismo posėdžio metu Pažeidėjas nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes ir papildė, kad savo automobilio apgadinimų jis taip pat nepastebėjo, o kitas automobilis buvo apledėjęs ir snieguotas (31 b.l.). Nukentėjusysis policijos pareigūnams paaiškino, kad įvykio dieną apie 10 val. paliko savo automobilį įvykio vietoje, o apie 13.30 val. pastebėjo, kad jo automobilis buvo apgadintas (4 b.l.). Teismo posėdžio metu jis nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes ir papildė, kad jo automobilio durelės jau anksčiau buvo minimaliai įlenktos. Po šio eismo įvykio jos liko įlenktos stipriau. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad automobilis buvo snieguotas ir Pažeidėjas galėjo nepastebėti jo padaryto apgadinimo (31 b.l.). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant Pažeidėjo automobilio apgadinimų nesimato, o nukentėjusiojo automobilio apgadinimai yra nežymūs (6, 7, 13, 14 b.l.). Visos šios aplinkybės iš esmės patvirtina tai, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog Pažeidėjas yra eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis, kaltininkas, t. y. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Tačiau abiejų automobilių būklė prieš ir po eismo įvykio (iki eismo įvykio nukentėjusiojo automobilio durelės jau buvo apgadintos, po eismo įvykio jos liko apgadintos kiek stipriau, todėl eismo įvykio metu šio automobilio apgadinimai buvo nežymūs; Pažeidėjo automobilis nebuvo apgadintas); fotonuotraukos (jose užfiksuotas nežymus nukentėjusiojo automobilio durelių įlinkimas; aiškių nukentėjusiojo automobilio apgadinimų (akivaizdžių įlenkimų, nubraukimo, lūžimo ir kitokių ryškių apgadinimo pėdsakų) neužfiksuota); tiek policijos pareigūnams, tiek ir teisme duoti Pažeidėjo ir nukentėjusiojo paaiškinimai (abu iš esmės nurodė, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apsnigtas, todėl Pažeidėjas galėjo nepastebėti nukentėjusiojo automobilio apgadinimo); Pažeidėjo elgesys įvykio vietoje (jis išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo ir kitą automobilį, o iš eismo įvykio vietos išvažiavo nepastebėjęs nei savo, nei kito automobilio apgadinimų, t. y. manydamas, kad eismo įvykio iš viso nebuvo) ir kitos aplinkybės pagrįstai kelia abejones dėl to, ar Pažeidėjas galėjo suvokti ir suvokė sukėlęs eismo įvykį bei apgadinęs kito asmens automobilį. Apeliaciniame skunde išdėstyta prielaida ir spėjimas apie tai, kad pajutęs smūgį Pažeidėjas turėjo suvokti, jog susidūrimas negalėjo praeiti be pasekmių, todėl Pažeidėjas suprato padaręs eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino sąmoningai, minėtų abejonių nepašalina.
Apeliacinės instancijos teismui Institucija nepateikė naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi, kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime ir kurie leistų nors kiek suabejoti bent vienu byloje esančiu įrodymu, o tuo pačiu ir apylinkės teismo išvadomis. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir nesant neginčijamų Pažeidėjo kaltę padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą įrodymų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog surinktų įrodymų nepakanka neabejotinai išvadai dėl Pažeidėjui inkriminuojamo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatuoti, todėl priešingai, nei teigiama skunde, apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas – teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarimą nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.