Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės rajono savivaldybės administracijos, ir Tauragės rajono savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant R. P., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. O. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos 10 000 Lt neturtinę žalą.

Skunde ir patikslintame skunde (b.l. 1-3, 47-50) nurodė, kad du kartus buvo pažeista jo teisė į atvaizdą, kai prieš jo valią 2009 m. balandžio 28 d. ir 2009 m. balandžio 29 d. operatorius V. Š. jį filmavo, o video medžiaga vėliau buvo parodyta per Tauragės rajono kabelinę televiziją. Tauragės rajono meras R. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes jis liepė V. Š. jį filmuoti. Pareiškėjas tvirtino, kad prašė V. Š. jo nefilmuoti. Filmuojama buvo tuo metu, kai iš prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m., esančios teritorijos, Tauragės savivaldybės administracija vežė jam priklausančius daiktus – metalą, statybines medžiagas. UAB „Dunokai“ išvežė jam priklausantį metalą į UAB „Torlina“ priklausančią metalo laužo supirktuvę; dėl metalo pardavimo patyrė 2 000 Lt turtinę žalą, nes iš viso buvo išvežtos 8 tonos metalo, tonos kaina – 500 Lt, o iš supirktuvės gavo tik 2 000 Lt. pareiškėjas buvo filmuojamas ir metalo laužo supirktuvėje. Šioje situacijoje tarnybine padėtimi piktnaudžiavo ir pažeidė jo teisę į atvaizdą ne tik R. P., bet ir Tauragės seniūnas V. Ž. bei jo pavaduotojas J. B., kurie taip pat dalyvavo ginčo vietoje, iš ten išvežant metalą.

Tauragės rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 73-78) paaiškino, kad nesutinka su teiginiu, kad ginčo sklype buvo sukrautas tik pareiškėjui priklausantis pavienis metalas, nes iš nuotraukų, vaizdo medžiagos, atliekų išvežimo protokole užfiksuota, jog ginčo vietoje buvo ir buitinės, namų ūkio atliekos ir kitos teršiančios aplinką šiukšlės, kurias rūšiuojant rasta ir nemažai metalo laužo. Atliekos ginčo vietoje buvo sąmoningai kaupiamos kelerius metus. Pareiškėjas ne kartą buvo ragintas susitvarkyti aplinką, buvo perspėtas dėl administracinės atsakomybės prievartos priemonių taikymo, tačiau tai ignoravo, toliau teršė atliekomis valstybinę žemę, neatliko jokių aplinkos tvarkymo veiksmų. remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis Tauragės rajono savivaldybės administracijai atsakomybė šiuo atveju nekyla. Nurodė, kad 2009 m. vasario 2 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros nurodymą skubiai pašalinti atliekas iš Tauragės miesto (duomenys neskelbtini) kieme esančio sklypo. Vadovaudamasi minėtų teisės aktų nuostatomis, vykdydama privalomąjį aplinkos apsaugos kontrolės pareigūno nurodymą, ėmėsi operatyvių veiksmų valstybinės žemės sklypo teritorijoje sukauptų ir aplinką teršiančių atliekų pašalinimui: sudarė specialiąją komisiją organizuoti atliekų išvežimą, tai įrodo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 5-406; raštu informavo pareiškėją apie numatomus atliekų tvarkymo darbus ir pakvietė jį tame dalyvauti, tai patvirtina Tauragės miesto seniūnijos 2009 m. balandžio 21 d. pranešimas Nr. 17-243.

Tauragės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo vykdant metalo išvežimą, sveriant metalą, pasirašydamas metalo priėmimo dokumentus nereiškė jokių pretenzijų, neprieštaravo dėl jo pasirašytų antrinės žaliavų pirkimo – pardavimo sutarčių, aktų ir pinigų išmokėjimo UAB „Torlina“.

Paaiškino, kad pagrindinis filmavimo tikslas buvo siekis išvengti įrodinėjimo problemų ateityje. Šiuo atveju buvo fiksuojama visa atliekų išvežimo eiga ir kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, neturint jokių ketinimų kištis į privatų pareiškėjo gyvenimą. Filmavo ir fotografavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos darbuotojas V. Š., tai darė nuo pat ginčo darbų pradžios. Pareiškėjas pasirodė vėliau ir, stebėdamas ginčo darbus, neišreiškė prieštaravimo dėl daromo vaizdo įrašo ar fotografavimo. Filmuojama buvo ne pareiškėjo privačioje namų valdoje, o viešose vietose – valstybinės žemės, esančios prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m., teritorijoje, ir metalo laužo supirktuvėje UAB „Torlina“, todėl filmavimui pareiškėjo sutikimo nereikėjo. Video medžiaga yra saugoma Tauragės rajono savivaldybės administracijos video archyve, neviešinama ir neplatinama visuomenės informavimo priemonėse institucijos iniciatyva. 2009 m. balandžio 28 d.. vykdant ginčo darbus dalyvavo ir atstovai iš Tauragės rajono kabelinės televizijos. Tauragės rajono savivaldybės administracija neturėjo jokios įtakos pareiškėjo rodymui per kabelinę televiziją, todėl ir deliktinės atsakomybės subjektu negali būti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kuo pasireiškė jo patirta neturtinė žala.

Trečiais suinteresuotas asmuo R. P. su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (b.l. 18-21) nurodė, kad ginčo darbams vadovavo tam sudarytos komisijos pirmininkas Tauragės miesto seniūnas V. Ž.. Niekam nedavė jokių nurodymų rodyti pareiškėją per televiziją, savivaldybės turima medžiaga televizijai nebuvo perduota, kabelinė televizija filmavo savo iniciatyva. Paaiškino, kad pareiškėjo sukauptos atliekos (tarp jų ir metalas) buvo išvežtas, metalas priduotas į supirktuvę, pinigus už parduotą metalą pareiškėjas pasiėmė pats. Įrodymų, kad dėl ginčo veiksmų buvo pažemintas pareiškėjo vardas, pabloginta jo reputacija ar sumažintos bendravimo galimybės, byloje nepatekta.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. O. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Tauragės rajono savivaldybės administracija 2009 m. vasario 2 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2009 m. sausio 30 d. raštą Nr. (12.2)-LV4-27 „Dėl atliekų tvarkymo“, kuriuo nurodyta skubiai pašalinti atliekas iš Tauragės miesto, (duomenys neskelbtini) kieme esančio sklypo. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnija 2009 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 17-243 pranešė pareiškėjui A. O., jog 2009 m. balandžio 28 d., 9.00 val. bus išvežamos atliekos nuo valstybinės žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, Tauragės m. ir jis, kaip gyvenantis šiuo adresu asmuo, kviečiamas dalyvauti išvežant atliekas. Šis pranešimas pareiškėjui išsiųstas 2009 m. balandžio 21 d. registruotu laišku.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-406 „Dėl komisijos sudarymo organizuoti atliekų išvežimą iš valstybinės žemės sklypo Tauragėje, stoties g. 47“, sudaryta komisija organizuoti atliekų išvežimą iš valstybinės žemės Tauragėje, (duomenys neskelbtini). Minėtu įsakymu komisijos pirmininku paskirtas V. Ž. – Tauragės miesto seniūnijos seniūnas. Komisija 2009 m. balandžio 29 d. posėdyje, apsvarsčiusi atliekų išvežimą iš valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Tauragės m., nutarė įpareigoti Tauragės miesto seniūniją kontroliuoti, kad valstybinė žemė, esanti prie namo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Tauragėje, nebūtų naudojama asmeninėms reikmėms. Šiame protokole išsamiai išdėstyta visas atliekų išvežimo iš ginčo žemės sklypo eiga.

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 2009 m. liepos 27 d. raštu Nr. VAA5(2.1)-1031, atsakydama į pareiškėjo 2009 m. birželio 28 d. skundą dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros vedėjo R. J. veiksmų, pareiškėjui nurodė, kad pareigūnas, duodamas nurodymą pašalinti ginčo atliekas iš valstybinės žemės sklypo, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatomis. Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Tauragės rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 3-1064 nurodo, kad žemės sklypas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragės m., yra suformuotas ir tai yra valstybinė žemė.

Teismas analizavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 28 punkto, 29 straipsnio 1, 2 dalys, 8 dalies 2 punkto, 32 straipsnio 2 dalies 17 punkto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 23 dalies, 2 straipsnio 25 dalies, 32 straipsnio 4 dalies 6 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, 2 straipsnio 21 dalies nuostatas. Teismas nurodė, kad Tauragės rajono savivaldybė yra atsakinga už valstybinėje žemėje esančių atliekų tvarkymą ir nustatyta tvarka privalo perduoti jas atliekų tvarkytojui (2005 m. lapkričio 9 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1254 patvirtintų Tauragės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 19, 52 punktai). Be to, savivaldybė savo teritorijoje privalo organizuoti atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą bei tvarkymą taip, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą „teršėjas moka“ (paminėtų Taisyklių 77 ir 84 punktai).

Sistemiškai aiškinant ir analizuojant minėtų teisės aktų nuostatas, vertindamas faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo veiksmų turiniu ir forma, teismas konstatavo, kad ginčo veiksmai pradėti ir atlikti kompetentingos institucijos (pareigūno), įsakymu sudarius komisiją ginčo darbams atlikti, teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis minėtomis Viešojo administravimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Žemės įstatymo nuostatomis, objektyviai įvertinus ir patikrinus gautą informaciją apie laikomas ir (ar) kaupiamas atliekas valstybinės žemės sklype, esančiame šalia pareiškėjo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m.

Teismas pažymėjo, kad tiek iš video medžiagos, tiek iš fotonuotraukų, matyti, kad pareiškėjas ginčo atveju buvo nufilmuotas ir nufotografuotas viešose vietose, t. y. valstybinės žemė sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės m. bei metalo laužo supirktuvėje, o ne privačioje jo valdoje ir (ar) pan., ir tuo metu, kai Tauragės rajono savivaldybės administracija organizavo ir vykdė atliekų, tarp jų ir rasto metalo laužo išvežimą iš valstybinės žemės sklypo. Aplinkybė, jog tarp atliekų buvo rasta metalo laužo, kurį pardavus su pareiškėju buvo atsiskaityta, patvirtina, kad pareiškėjas pripažino, jog sukauptos atliekos ir metalas priklauso būtent pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad nė viena subjektinė teisė, kaip ir teisė į atvaizdą, nėra absoliuti. Todėl galimi protingi šios teisės ribojimai. Jeigu asmens fotografavimas, filmavimas ir (ar) tokios medžiagos publikavimas yra pateisinamas tam tikru viršuoju interesu, asmens sutikimo nereikia. Teismas pabrėžė, kad byloje įrodyta, kad atsakovas šiuo atveju veikė teisėtai, savo kompetencijos ribose, taip iš esmės gindamas visų asmenų teisę į švarią ir saugią aplinką. Tai, kad ginčo veiksmų metu atsakovo darbuotojas filmavo visą ginčo darbų eigą, šių veiksmų pobūdžio nekeičia ir (ar) jų nedaro neteisėtų. Duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas savo iniciatyva perdavė ginčo video medžiagą televizijai, tikslu sukompromituoti ar kitaip pakenkti pareiškėjui ir (ar) jo asmeniui ir pan., byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė. Be to, pareiškėjas, teigdamas, jog yra pažeista jo teisė į atvaizdą, nepateikė duomenų, įrodančių, kaip būtent pasireiškė jam padaryta neturtinė žala.

Teismas nurodė, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Taikant sisteminį teisės normų analizės metodą darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t. y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punkto, 19 straipsnio 2 dalies 3 punkto, CK 6.271 straipsnio normas, teismas padarė išvadą, kad neturtinė žala pagal CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad byloje nenustatytas neteisėtų Tauragės rajono savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų faktas, todėl nėra ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos prievolės atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą ir (ar) patirtus turtinius nuostolius.

III.

Pareiškėjas A. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 147-152) grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartis yra be motyvų.

2. Teismas priėmė Tauragės miesto savivaldybės administracijai palankų sprendimą.

3. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad 2008 m. birželio 5 d. nutartimi teismas panaikino pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį paskirtą administracinę nuobaudą.

4. Teismas nenagrinėjo savivaldybės administracijos atsakomybės klausimo pagal CK 4.1-4.71 straipsnius po 2009 m. balandžio 28 d.

5. Pareiškėjui nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2009 m. balandžio 28 d. nebuvo paskirta jokia administracinė nuobauda nei pagal ATPK 188 straipsnio, nei pagal ATPK 51³ straipsnio, nei pagal ATPK 161 straipsnio nuostatas. 6. Savivaldybės administracija neturi jokių įrodymų, kad kieme 2009 m. balandžio 28 d. buvo atliekos ir kad pareiškėjas iki 2009 m. balandžio 28 d. teršė aplinką.

7. Daiktų sunaikinimas galimas tik tuo atveju, jei pareiškėjui būtų buvusi iškelta baudžiamojo byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį arba 270 straipsnio 1 dalį, ir tik tai vadovaujantis teismo nutartimi.

8. Pridavus metalą pareiškėjas gavo tik 2000 Lt, nors metalo vertė buvo 4000 Lt, taigi pareiškėjas patyrė 2000 Lt turtinę žalą.

9. Teismo prie bylos prijungtos Tauragės rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 metais priimtos nutartys įtakos nagrinėjamai administracinei bylai neturi.

10. Jeigu R. P. nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tai nereiškia, kad savivaldybei negali kilti civilinė atsakomybė.

11. Savivaldybės administracija pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, filmuodama pareiškėją prieš jo valią.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir Tauragės rajono savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 159-163) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatytas neteisėtų Tauragės rajono savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmų faktas, todėl nėra ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos prievolės atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą ir (ar) patirtus turtinius nuostolius.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia teisės taikymo ir aiškinimo nesutikimo argumentais.

Savivaldybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.). Atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti yra būtini trys elementai, tai yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.) ir 3) priežastinis ryšys tarp priešingos teisės pažeidėjo veikos ir žalos arba nuostolių atsiradimo (CK 6. 247 str.).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su atsakovo veiksmais, kurių metu buvo išvežtas jam priklausantis metalo laužas bei tuo, kad savivaldybės tarnautojai metalo išvežimo metu jį, pareiškėją, nufilmavo ir vaizdo įrašą po to viešai demonstravo per televiziją.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tauragės savivaldybės administracija, išveždama atliekas, esančias valstybės žemėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragės m., veikė savo kompetencijos ribose ir teisės aktų nepažeidė. Ši teismo išvada yra pagrįsta rašytiniais įrodymais (b. l. 79-80) bei teisės aktais.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos yra atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tauragės savivaldybės administracijos veiksmai tvarkant metalo bei kitas atliekas buvo teisėti ir šiais veiksmais neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta.

Atsakovas pripažįsta, kad atliekų šalinimo metu šio proceso eiga, siekiant išvengti ateityje galimo konflikto buvo filmuojama ir fotografuojama.

Specialaus teisės akto reglamentuojančio minėtų veiksmų fiksavimo tvarką bei pagrindą, nėra, todėl vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą, būtina vadovautis CK 2.22 straipsnio nuostatomis dėl asmens teisės į atvaizdą. Šio straipsnio 1 dalimi yra nustatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. CK 2.22 straipsnio 2 dalimi nustatyta išimtis iš šios sąlygos, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo nufilmuotas ir nufotografuotas viešose vietose, t. y. valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragės mieste, bei metalo laužo supirktuvėje, o ne privačioje jo valdoje ir (ar) pan., ir tuo metu, kai Tauragės rajono savivaldybės administracija organizavo ir vykdė atliekų, tarp jų ir metalo laužo išvežimą iš valstybinės žemės sklypo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju buvo fotografuojamas ir filmuojamas ne pareiškėjas, bet atliekų išvežimo procesas, kurios metu buvo kartu užfiksuoti ir kiti asmenis vykdę išvežimo darbus. Šią aplinkybę įrodo pateiktas vaizdo įrašas ir fotonuotraukos. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog fotografuojant ir filmuojant atliekų išvežimą pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Tauragės savivaldybės administracija byloje nustatytomis sąlygomis fotografuoti ir filmuoti galėjo ir tuo pareiškėjo neturtinių teisų nepažeidė, todėl pareiškėjo prašomos neturtinės žalos neprivalo atlyginti.

Pareiškėjas teismui nėra pateikęs reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo, todėl turtinės žalos atlyginimo pagrindai nesvarstytini.

Taip pat administracinis teismas pagal jam suteiktą kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte negali spręsti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl vaizdo įrašų demonstravimo per Tauragės rajono kabelinę televiziją. Administracinis teismas pagal CK 6.271 straipsnį sprendžia tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. UAB „Televizijos komunikacijos“, kurios televizija 2010 m. gegužės 10 d. rodė vaizdo įrašą per Tauragės rajono kabelinę televiziją, nėra administravimo subjektas (b. l. 113), todėl administracinis teismas negali vertinti ar pareiškėjui buvo padaryta žala demonstruojant vaizdo įrašą. Pareiškėjas dėl jo manymu padarytos žalos demonstruojant vaizdo įrašą gali pradėti civilinę bylą, kurios pagal CPK 26 straipsnio 1 dalį yra priskirtos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.