Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. trejiems metams ir septyniems mėnesiams laisvės atėmimo, A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. trejiems metams ir septyniems mėnesiams laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. ir A. Š. nuteisti už tai, kad įsibrovę į gyvenamąją patalpą bei grasindami specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, pagrobė svetimą turtą: 2007-06-24, apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, E. K. namo kieme sudavus smūgį E. Z. į veidą ir šiai nugriuvus, E. K. ir A. Š. įsitempė ją į namo vidų, kur įspyrė nukentėjusiajai keletą kartų į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, po to nukentėjusiajai grasindami kirviu pagrobė 634 litus ir 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ su jame buvusia 5 litų vertės SIM kortele „Tele 2“. Iš viso E. K. ir A. Š. pagrobė nukentėjusiajai E. Z. priklausančio turto už 839 litus.

Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 180 str. 2 d. į BK 180 str. 1 d. ir sušvelninti bausmę. Nurodo, jog į nukentėjusiosios gyvenamąsias patalpas nesibrovė, į jas pateko tik norėdamas ištempti lauk E. K.. Prieš E. Z. smurto nevartojo ir neleido jo vartoti E. K., tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati nukentėjusioji. Nors kaltu jis prisipažino visiškai, tačiau teismas to nepripažino jo atskomybę lengvinančia aplinkybe.

Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teigia, kad teismas jo visišką prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikaltimą turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad jis yra neįgalus, jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra. Jis vienas atlygino nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nuteistasis mano, jog nusikaltimo nebūtų padaręs, jei nebūtų apsvaigęs nuo alkoholio bei vaistų.

Gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašo juos atmesti.

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo E. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas E. K. ir A. Š. kaltais dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės, veikos kvalifikavimo, bausmės paskyrimo išsamiai argumentavo nuosprendyje. Teismas pagrįstai nustatė, jog įvykio metu nuteistieji įvykdė kvalifikuotą plėšimą.

Nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde iškelta versija, kad į nukentėjusiosios gyvenamąsias patalpas nesibrovė, kad prieš E. Z. smurto nevartojo ir neleido jo vartoti E. K., buvo pirmosios instancijos teismo patikrinta ir pagrįstai atmesta.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji E. Z. teisme nuosekliai parodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamieji jos paprašė dukters automobilio raktelių. Ji pasakiusi, kad neturi, po to E. K. jai kumščiu trenkė į veidą ir ji nugriuvo. Tada jie abu ją įsitempė į namo vidų, ten nuteistieji į įvairias kūno vietas jai įspyrė dar apie 6 kartus. A. Š. paliepė nešaukti, o E. K. grasino jai prie kaklo pridėtu kirviu, dėl to ji labai išsigando. Tada E. K. paėmė jos rankinę, ištraukė piniginę, o iš jos pinigus, o piniginę su likusiais pinigais atidavė A. Š.. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusiosios parodymus atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai. Po įvykio, 2007-06-26, teismo medicinos specialistui apžiūrėjus E. Z., nustatyta, kad netaisyklingos formos kraujosruvos veido dešinėje pusėje, kairėje alkūnėje ir dešinėje blauzdoje atsirado sudavus į šias vietas ne mažiau kaip po vieną smūgį arba atsitrenkus. Smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose galbūt padarytos spaudžiant rankos pirštais, o juostos formos poodinė kraujosruva kairiame žaste galėjo būti paradyta kietu buku ar bukabriauniu pailgu daiktu arba sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį. Tai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas sužalojimo aplinkybes apie tai, kad nuteistasis E. K. jai trenkė į veidą, po to abu nuteistieji paėmę nukentėjusiąją už pažastų nutempė į namo vidų, ten dar keletą kartų jai spyrė į įvairias kūno vietas. Kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. plėšimą kvalifikuojantys požymiai yra įsibrovimas į patalpas bei nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais – tiek įveikiant kliūtis, tiek patenkant be kliūčių. Nuteistasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatęs E. K., susikibusį su nukentėjusiąja, suprato, kad kažkas negerai. Tada lauke padėjęs su savimi atsineštą kirvį, įėjo į E. Z. namo vidų, ten padėjo E. K. nutempti pargriuvusią nukentėjusiąją. Šie nuteistojo parodymai iš esmės atitinka pačios nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie nuteistųjų patekimą į namo vidų. Nors pats nuteistasis A. Š. prieš patenkant į namo vidų nevartojo smurto prieš nukentėjusiąją, tačiau jis padėjo E. K. įtempti parkritusią E. Z., tuo parodydamas pritarimą nusikalstamiems bendrininko E. K. veiksmams ir tolimesniam jų tęsimui. Toks nuteistųjų patekimas į patalpą laikytinas neteisėtu, tai atitinka vieną iš alternatyvių BK 180 str. 2 d. numatytų nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių. Nuteistojo A. Š. teiginys, kad į namą įėjo tik norėdamas iš ten ištempti E. K., ne tik niekuo nepagrįstas, bet ir logiškai paneigiamas paties nuteistojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, todėl apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino tokius A. Š. aiškinimus, kaip siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį bei vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu.

Be to, nusikaltimo metu, siekiant įbauginti nukentėjusiąją, buvo panaudotas ir kirvis, kuris teismo pagrįstai pripažintas specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai plėšimas padaromas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tų asmenų, kurie žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau neprieštaravo, panaudojant įrankį, ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Nors nusikaltimo metu kirvį rankose laikė ir juo grasino tik E. K., tačiau teismas pagrįstai šį plėšimą kvalifikuojantį požymį inkriminavo ir A. Š.. Nukentėjusioji posėdžio metu parodė, kad kirviu jai grasino tik E. K., be to, ji patvirtino ir nuteistojo A. Š. teiginį, kad jis neleidęs E. K. jos žaloti kirviu, tačiau tolimesnės įvykio aplinkybės parodo, kad E. Š. neprieštaravo kirvio, kaip priemonės, padedančios įbauginti ir palaužti nukentėjusiosios valią, panaudojimui. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai išnagrinėjęs aptartus įrodymus bei kitus įrodymus, išsamiai išdėstytus teismo nuosprendyje, teisingai įvertinęs kiekvieną iš šių įrodymų atskirai ir jų visetą, padarė pagrįstą išvadą, kad E. K. ir A. Š. nusikalstami veiksmai atitinka BK 180 str. 2 d. dispoziciją.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. Š., teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), niekur nedirba, turi galiojančias administracines nuobaudas. Anksčiau ne kartą teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl kaip recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo A. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nors nuteistasis teigia, kad jis nuoširdžiai prisipažino, tačiau bylos duomenimis nustatyta priešingai. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 2 d., turi turėti realų pagrindą, asmuo turi savanoriškai prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėtis, kritiškai vertinti savo elgesį ir stengtis sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Jei nusikalstama veika padaryta su bendrininkais, asmuo turi atskleisti ir bendrininkų padarytas veikas. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo ir teisiamajame posėdyje A. Š. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nebuvo iki galo nuoširdus, ne iki galo atskleidė įvykio aplinkybes, todėl teismas pagrįstai dalinio prisipažinimo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bendruosius ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindus, apeliacinio skundo argumentus, teismas A. Š. paskyrė teisingą bausmę.

Tačiau kolegija sutinka su nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neįvertino to, jog jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Savanoriškas žalos atlyginimas ar pašalinimas turi būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygina iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos duomenų, žalą nuteistasis E. K. nukentėjusiajai E. Z. savanoriškai atlygino iki nuosprendžio priėmimo, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bet kolegija, įvertinusi visas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam E. K. pripažinta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju bendro aplinkybių vertinimo ir jam paskirtos bausmės dydžio nekeičia. E. K. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą esant dviem jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas. Nors byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad jis yra neįgalus, tačiau, kaip teisingai nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, tai jam nesutrukdė padaryti tyčinę sunkią nusikalstamą veiką, kurios metu pats nuteistasis aktyviai vartojo smurtą. Kita vertus, jeigu vėliau atsirastų pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos (BK 76 str.), šis klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal bausmės vykdymo institucijos vadovo teikimą bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 str., BPK 359 str. 1 d., 2 d., 362 str. 1 d. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru nukentėjusiajai E. Z. atlygino nusikaltimu padarytą 634 litų žalą.

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.