Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Panevėžio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 22 d. surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 314, pagal kurį priverstinai nuvežta transporto priemonė Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

II.

A. G. skundu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti Institucijos sprendimą paimti automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtu.

Nurodė, kad policijos pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą jos sūnui J. D. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu dalyvavo, tuo metu buvo blaivi, pateikė teisę vairuoti patvirtinantį pažymėjimą bei automobilio dokumentus, pageidavo, kad transporto priemonė nebūtų priverstinai nuvežta, kadangi ji netrukdo transporto ar pėsčiųjų eismui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Nurodė, kad policijos pareigūnai nekreipdami dėmesio į esamą padėtį automobilio savininkei negrąžino transporto priemonės ir išvežė automobilį į saugojimo aikštelę.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino Panevėžio rajono policijos komisariato 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą taikyti proceso užtikrinimo priemonę transporto priemonės priverstinį nuvežimą (transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 314).

Bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. V. nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra teisingos, tačiau negali patvirtinti, ar pareiškėja buvo pateikusi jos nurodomus dokumentus skundžiamą sprendimą priėmusiam asmeniui.

Liudytojas J. D. nurodė, kad sutinka su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, mano, kad automobilis neturėjo būti paimamas, kadangi jis niekam nemaišė ir galėjo būti saugiai grąžintas savininkei.

Panevėžio rajono policijos komisariato atstovas G. M. nurodė, kad su pateikto skundo reikalavimais nesutinka, kadangi ATPK numato, jog automobilis, padarius ATPK 126 straipsnyje nurodytus pažeidimus yra paimamas siekiant užtikrinti baudos sumokėjimą.

Teismas nurodė, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis imperatyviai numato, kad policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, tik jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Nurodė, kad policijos pareigūnams sustabdžius automobilį vairavusį asmenį, automobilis Opel Omega, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto ar pėsčiųjų eismui netrukdė ir negalėjo pažeisti kitų asmenų teisių. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu dalyvavo ir pareiškėja A. G., kuri yra automobilį vairavusio neblaivaus asmens motina ir transporto priemonės savininkė, galėjusi ne tik pašalinti galimus transporto priemonės keliamus transporto ar pėsčiųjų eismo trukdžius, bet ir saugiai pašalinti visus kitų asmenų teisės pažeidimus.

Nurodė, kad ATPK numatyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė pagal savo paskirtį yra skirta administracinės teisenos užtikrinimui,o ne už pažeidimą paskirtos baudos sumokėjimo užtikrinimui. Taip pat nurodė, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas kaip proceso užtikrinimo priemonė taikomas esant ATPK numatytoms sąlygoms taip pat tais atvejais, kai priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra neišvengiama priemonė teisenai užtikrinti, t. y., kai minėtos priemonės netaikymas sudarytų realią grėsmę, kad nepritaikius šios priemonės procesas taptų negalimas arba būtų nesurinkta pakankamai duomenų administracinio teisės pažeidimo bylai išnagrinėti.

III.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas remiasi ATPK 264 straipsniu bei 269 straipsnio 7 dalimi bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 straipsnyje pateikta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių sąvoka. Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti. Kaip matyti iš šio straipsnio turinio, įstatymų leidėjas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apriboja asmens laisvę ir nuosavybę, t. y. vienas didžiausių asmens teisių. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas ATPK 271 straipsnyje numatė, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba apylinkės teismui.

ATPK 271 straipsnyje numatytos teisenos paskirtis – patikrinti, ar nepažeidžiamos asmens teisės ir laisvės, taikant ATPK normas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N4-026/2006). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje tarpinių priemonių, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, apskundimas numatytas kaip išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią galimi proceso teisės normų pažeidimai įvertinami nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo asmuo pripažįstąs kaltu dėl pažeidimo padarymo ar administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama. Dėl šios priežasties tarpinių procesinių priemonių apskundimas negali būti aiškinamas plečiamai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apribojant asmens laisvę ir nuosavybę egzistuoja būtinybė operatyviai patikrinti, ar valdžios institucijų veiksmais nėra neteisėtai ir nepagrįstai apribojamos tokios asmenų teisės, kaip asmens laisvė, ar teisės nuosavybės srityje, ar nėra būtinybės teismui nedelsiant imtis atitinkamų priemonių šioms teisėms apsaugoti, kol nėra ištirta ar išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-565/2006). Taigi ATPK 271 straipsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirtis yra pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą (pvz., grąžinti paimtus daiktus, įpareigoti paleisti sulaikytą asmenį, pašalinti transporto priemonės važiuoklės užblokavimą ir pan.). Jeigu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas baigtas, ATPK 271 straipsnyje numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas (panašios praktikos laikomasi ir kitose bylose, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N4-026/2006). Jeigu asmuo jo atžvilgiu neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos aišku, kad transporto priemonė savininkei A. G. yra grąžinta (b. l. 2). Taigi, jos teisės šiuo metu nėra pažeidžiamos, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo. Taikant proceso užtikrinimo priemonę galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas spręstinas įstatymų nustatyta tvarka. Esant grąžintai transporto priemonei jos nuvežimo teisėtumo klausimą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo nepagrįstai, todėl, tenkindamas A. G. skundą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. G. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.