Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausme; pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir J. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 3 metams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. S. paskirta galutinė laisvės atėmimo 2 metams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiosios D. V. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš J. S. priteista nukentėjusiajai D. V. 300 eurų turtinei žalai atlyginti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nukentėjusiosios T. L. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš J. S. priteista nukentėjusiajai T. L. 200 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2015 m. birželio 16 d., apie 16.50 val., praėjime tarp daugiabučių pastatų, esančių Viršuliškių g. 35 ir 37, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie D. V. iš priekio, viena ranka griebė už nukentėjusiajai ant kaklo kabėjusios auksinės grandinėlės su pakabuku, o pastarajai grandinėlę ir pakabuką uždengus ranka, jis, panaudodamas fizinį smurtą, kaire ranka pastūmė D. V. į pastato sieną, tuo sukeldamas pastarajai fizinį smurtą, po ko nuplėšė auksinę grandinėlę 150 eurų vertės su pakabuku 150 eurų vertės, ir pasišalino, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą ir taip atėmęs galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti, pagrobė nukentėjusiajai D. V. priklausantį bendros 300 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d.

Be to, J. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2015 m. birželio 30 d., apie 16.30 val., visuomeninio transporto stotelėje „Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia“, esančioje prie Viršuliškių g. 6, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie T. L., nuo jos kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę 100 eurų vertės su pakabuku 100 eurų vertės ir pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai T. L. priklausantį bendros 200 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į gydymąsi reabilitacijos centre arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę.

Apeliantas skunde nurodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jis savo kaltę pripažįsta pilnai, nusikaltimus padarė, būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų, dėl ko negalėjo normaliai gyventi. Iki 2016 m. sausio mėnesio jis negalėjo prisiregistruoti darbo biržoje, dėl ko negalėjo naudotis medicininiu draudimu ir gydytis nuo narkotinės priklausomybės. Šiuo metu jį priima į Kaune esantį reabilitacijos centrą, todėl prašo pakeisti jam paskirtą bausmę į gydymąsi nuo narkotinės priklausomybės 2 – 3 metams, kad galėtų praeiti pilną gydymosi bei adaptacijos kursą. 2012 – 2015 metais jis atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, kur ir pradėjo sistemingai vartoti narkotikus. Iš pataisos namų jis išėjo jau abstinencinės būsenos, bandė visaip kovoti su savo priklausomybe ir sausio mėnesį anonimiškai priklausomybės ligų centre išsigydė. Jis yra silpnas, todėl grįžimas į pataisos namus jam reikštų vėl grįžimą prie narkotikų vartojimo.

Teismo posėdžio metu nuteistasis J. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prašė atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam terminui.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas ją švelninti. Todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas palieka teismui diskreciją parinkti atitinkamą bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį, tačiau teismas, individualizuodamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), bausmės paskirties (BK 41 str. 2 d.), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų, taip pat teisingumo, teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo ir kitų konstitucinių principų.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d., kur nurodyta, jog skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. S. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pastarasis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad buvo padaryti du apysunkiai nusikaltimai, jų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos buvo baigtos, nukentėjusiosioms padaryta turtinė žala. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. S. anksčiau penkis kartus teistas, nusikalstamas veikas įvykdė, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, konstatuotas nusikalstamų veikų recidyvas, yra baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, konsultuotas VĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nuo 2015-03-27 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimas, vartijant opioidus. Priklausomybės sindromas. Jis nusikalstamas veikas padarė, praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. S. savo elgesio kritiškai nevertina bei jo nekeičia, todėl pagrįstai nusprendė, kad taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti J. S. laisvės atėmimo bausmes vykdymą nėra pagrindo.

Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina, iš bylos duomenų akivaizdu, kad J. S. nelinkęs taisytis, neketina keisti savo nusikalstamo elgesio, jis sistemingai vykdo savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Todėl konstatuotina, kad bausmės J. S. tikslai gali būti pasiekti, jam paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes už straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, o, šias bausmes subendrindamas BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, parinko kaltinamam asmeniui palankesnį - dalinio bausmių sudėjimo būdą ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo 3 metams bausmę. Be to, apylinkės teismas teisingai BK 64¹ str. pagrindu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę laisvės atėmimo 2 metams bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. S. paskirta bausmė atitinka jo padarytas nusikalstamas veikas, nuteistojo asmenybę ir nėra aiškiai per griežta.

Nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, nori gydytis nuo narkotinės priklausomybės reabilitacijos centre.

Pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta, nest teismas tuo pagrindu vienu trečdaliu sumažino kaltinamajam paskirtą bausmę. Dar kartą atsižvelgti į šią nuteistojo nurodomą aplinkybę ir dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad nuteistasis ketina gydytis nuo narkotinės priklausomybės, visų bausmės skyrimo klausimui reikšmingų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo keisti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgus į J. S. nusikalstamų veikų darymo sistemingumą, pavojingumą visuomenei, prašymas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą taip pat negali būti tenkinamas. Nuteistasis ne vieną kartą teistas, konstatuotinas jo nusikalstamų veikų recidyvas, jis nelinkęs taisytis, nes išėjęs iš pataisos namų, toliau nusikalsta - daro nusikalstamas veikas nuosavybei, kas rodo, jog šios nusikalstamos veikos yra jo gyvenimo būdas ir papildomas pragyvenimo šaltinis. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, J. S. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti J. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo J. S. valstybės naudai priteisti 46,32 Eur valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Anatolijus Svila nuteistajam J. S. buvo paskirtas BPK 322 str. 1 d., kurioje imperatyviai nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, pagrindu. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir įstatymuose įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo J. S. atmetamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.