- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- e2-1847-734/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33886-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu ( el.b.l. 1-3) ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 314,37 Eur žalos atlyginimą, 15 Eur žyminio mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2015-07-24 Kelmės r., kelyje Šiauliai-Užventis, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas V. M. priklausantis automobilis MAZDA, valst. Nr. HHBO97, kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėja V. M.. Ieškovas apskaičiavo šio eismo įvykio metu padarytą žalą, kurios dydis 1684,37 Eur, iš automobilio rinkos vertės-2000 Eur atėmus 315,63 Eur automobilio liekanų vertę, draudėjai buvo išmokėta 1581,13 Eur išmoka, nes iš apskaičiuotos žalos dydžio buvo išminusuota 103,24 Eur suma už draudimo įmoką. Sugadinto automobilio remontas buvo ekonomiškai netikslingas, nes remonto kaina viršijo 75 procentus automobilio rinkos vertės. Minėto automobilio liekanų vertė buvo nustatyta aukciono būdu, pardavus liekanas už 315,63 Eur. Pagal LR CK 6.1015 str., draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. 2015-07-24 įvykusio eismo įvykio kaltininko automobilio VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance S. A. nepagrįstai paskaičiavo nagrinėjamo eismo įvykio metu sugadinto automobilio Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teorinę, o ne realią, aukciono būdu nustatytą liekanų vertę, todėl nepagrįstai atsisakė išmokėti 314,37 Eur. Siekdamas nustatyti ne teorinę, bet realią apgadinto automobilio liekanų vertę ( rinkos vertę), buvo organizuotas liekanų pardavimas aukciono būdu, kurį organizuoja specializuota transporto priemonių pardavėja aukciono būdu-UAB „Eksporto vystymo grupė“ , vykdanti aukcioną tinklalapyje www.evgauto.lt., šios įmonės paslaugomis, vykdant automobilių liekanų pardavimą aukciono būdu, naudojasi ir atsakovas. Minėtas aukciono organizatorius vienija daugiau nei 100 fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. Ieškovo atliktas liekanų vertės nustatymas pagal LR CK 6.251 str., neprieštarauja Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijai bei Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėms. Išmokos skaičiavimas buvo atliktas pagal Instrukcijos nustatytą likutinės automobilio vertės skaičiavimo principą (iš vardinės automobilio vertės atėmus liekanų vertę); instrukcija neprieštarauja individualiam liekanų vertės nustatymui. Instrukcijoje nėra draudimo, jog liekanų vertė būtų nustatyta atlikus rinkos tyrimą, pasinaudojus aukcionu ar kitu rinkos apetito tyrimo būdu; 2004-06-23 Vyriausybės nutarimu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (6 p.) numato, jog eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitų teisės aktų nuostatomis, nepriklausomų ekspertų ataskaitomis; Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija (7 p.) numato, jog „vertinimas"- nešališkas transporto priemonės vertės apskaičiavimas, apimantis jos aprašymą, vertintojo nuomonę apie jos būklę ir tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje; (8 p.) vidutinė transporto priemonės rinkos vertė nustatoma rinkos kainų tyrimo metodais arba pagal Instrukcijoje pateiktą metodiką. Šis principas galioja ir liekanų įvertinimui. Ieškovas, atlikdamas liekanų įvertinimą aukciono būdu, atlikdamas rinkos tyrimą, nepažeidė nei vieno teisės akto reikalavimo, vadovavosi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija bei Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėms. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje (68 p.) yra numatytas likutinės vertės nustatymas standartinės komplektacijos automobiliams. Likutinės transporto priemonės vertės skaičiavimo principas -„nesugadintų pagrindinių transporto priemonės dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymas pagal formulę. Taikant šią Instrukciją, yra taikomi ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs duomenys, priklausantys nuo vertintojo individualios nuomonės, nustatant rodmenis, kurie įvedami į formulę (pvz., ekspertas pats pagal skalę nustato sugadinimo laipsnį, nustato rizikos dėl neįvertintų gedimų ar pakitimų (paklaidos) rinkoje koeficientą, didina/mažina koeficientus dėl blogos automobilio būklės arba dalinio apgadinimo, nustato transporto priemonės populiarumo koeficientą 0,7-1 ir kt.). Tuo būdu nėra draudžiama ekspertui, pasinaudojus analogija, nustatyti liekanų vertę ne spėjimo ar tik teorinio skaičiavimo būdu, bet atliktus rinkos tyrimą aukciono būdu. O be to, 2000-04-17 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. 120/101 patvirtinta „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ yra teisės aktas, neatitinkantis šios dienos realijų (ieškovo duomenimis, yra priimtas projektas dėl šių įsakymų panaikinimo, kuris dar nėra paskelbtas). Minėtas teisės aktas priimtas prieš 16 metų, kai pagrindinės transporto priemonės buvo VAZ, Moskvič, o pagrindinių detalių tarpe nurodytas posūkio žibintas (nekalbant apie tai, jog Instrukcijoje neįvardijamos šiuolaikinių automobilių detalės, tokios kaip navigacija, elektroniniai valdymo blokai ir pan.). Toks teisės aktas negali būti laikomas pagrindu nustatant liekanų vertę, kai automobilis yra nestandartinės komplektacijos arba nukentėjęs asmuo nesutinka su teoriniu liekanų vertinimu, nes jis, gavęs draudimo išmoką, sumažinta liekanų verte, turės jas parduoti ir turi teisėtą bei pagrįstą lūkestį susigrąžinti tą sumą, kuria jam buvo sumažinta draudimo išmoka.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir nurodė, jog kadangi VW Polo vairuotojas, kurio turtiniai interesai, susiję su transporto priemonės valdytojo privalomąja civiline atsakomybe buvo apdrausti pas atsakovą, buvo pripažintas atsakingu už eismo įvykio sukėlimą ir žalos MAZDA atsiradimą, atsakovas iš dalies patenkino ieškovo subrogacinį reikalavimą ir atlygino ieškovui žalą 1370 Eur, kuri buvo apskaičiuota ieškovo vidaus turto vertintojų remiantis turto vertinimą reguliuojančiais teisės aktais. Ieškovas reikalauja sumokėti skirtumą, susidariusį tarp ieškovo MAZDA savininkui išmokėtos draudimo išmokos 1684,37 Eur ir atsakovo atlygintos žalos dydžio 1370 Eur, t.y. 314,37 Eur, ir teigia, kad MAZDA likutinė vertė turi būti nustatoma aukciono būdu, t.y. pagal ieškovo ir MAZDA draudėjo privatų susitarimą, numatytą transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartyje. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutarčių teisinis reguliavimas nėra vienodas. Savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutartimi yra saistomi draudėjas ir draudimo įmonė ir sutarties šalys gali tarpusavio sutarimu nustatyti atlygintinų nuostolių apimtį ir jų apskaičiavimo tvarką. Tuo tarpu dėl eismo įvykio padarytos žalos atlyginimo prievolė susiklosto tarp nukentėjusio asmens ir kaltininko. Šiuose santykiuose dispozityvumo praktiškai nėra. Įstatymu yra įtvirtinama ne tik nukentėjusio asmens teisė į žalos atlyginimą, tačiau yra ir ginami kaltininko interesai: jis privalo atlyginti tik dėl jo veiksmų atsiradusią žalą (CK 6.249 straipsnis), žalos atlyginimo prievolė turi būti vykdoma kuo ekonomiškiau ir kooperuojantis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), žalos dydis yra nustatomas vadovaujantis turto vertinimą reguliuojančiais teisės aktais. Nukentėjusiojo asmens draudikas, subrogacijos pagrindu perėmęs iš nukentėjusio asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo, negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo nukentėjęs asmuo. Todėl subrogacinį reikalavimą įgyvendinančiam draudikui, t.y. šiuo konkrečiu atveju ieškovui, yra privalomi viešosios teisės aktai, reguliuojantys žalos atlyginimo nukentėjusiajam apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką, t.y. asmuo, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui, privalo laikytis draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, reikalavimų, kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo Tvarkos 11 punkte yra numatyta, kad likutinė vertė - apgadintos transporto priemonės vertė, nustatyta pagal įteisintą skaičiavimo metodiką, o Instrukcijos VI skyriuje yra numatyta transporto priemonių likutinės vertės apskaičiavimo metodika. Ieškovas, reikšdamas ieškinį subrogacijos pagrindu, MAZDOS likutinę vertę turėjo skaičiuoti remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu.
Liudytojas D. T., UAB „Eksporto vystymo grupė“ direktorius, paaiškino, jog jo vadovaujama bendrovė yra specializuota transporto priemonių pardavėja aukciono būdu, vykdanti aukcioną tinklalapyje www.evgauto. Šios bendrovės paslaugomis naudojasi draudimo bendrovės, išskyrus „Gjensidige“. Aukciono būdu parduodami automobiliai, jų detalės, automobilių liekanos, tokiu būdu parduodami automobiliai, jų liekanos ar detalės, labiausiai atspindi rinkos kainą, tokia yra pasaulinė praktika.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - eismo įvykio deklaracijos, pretenzijos atsakovui, pranešimo apie draudimo išmoką, draudimo liudijimo išrašo, žalos dydžio paskaičiavimo, išrašo iš internetinio aukciono ( el.b.l. 12 -34), nustatyta ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio, draudėjos V. M. sutartinius santykius su AB „Lietuvos draudimas“ dėl automobilio MAZDA valst. Nr. HHBO97, kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), bei ieškovo išmokėta draudimo išmoka draudėjai dėl automobilio sugadinimo eismo įvykyje. Atsakovas pripažįsta, kad kaltas dėl eismo įvykio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kurio transporto priemonės valdytojo privalomoji civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovą, kuris iš dalies patenkino ieškovo subrogacinį reikalavimą ir atlygino Ieškovui žalą 1.370 Eur, kuri buvo apskaičiuota ieškovo vidaus turto vertintojų remiantis turto vertinimą reguliuojančiais teisės aktais. Dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra ginčo. Byloje yra kilęs ginčas, kokiu būdu reikėjo apskaityti automobilio MAZDA liekanų vertę: ar pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją, ar, kaip nurodo ieškovas, kuris, vadovaudamasis LR CK 6.251 str. įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu, įvertinant realią liekanų vertę, vadovavosi verte, kurią gavo parduodamas automobilio MAZDA liekanas aukciono būdu, t.y. ieškovas reikalauja sumokėti skirtumą, susidariusį tarp ieškovo MAZDA savininkui išmokėtos draudimo išmokos 1684,37 Eur ir atsakovo atlygintos žalos dydžio 1370 Eur, t.y. 314,37 Eur.
P. T. priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalį, žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, todėl, nustatant žalos dydį reiktų vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „D. E. įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (D. E. įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo)“ (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808). Šių taisyklių 14 punktas nustato, jog žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo Tvarkos 11 punkte yra numatyta, kad likutinė vertė - apgadintos transporto priemonės vertė, nustatyta pagal įteisintą skaičiavimo metodiką, o Instrukcijos VI skyriuje yra numatyta transporto priemonių likutinės vertės apskaičiavimo metodika. Todėl, ieškovas, apskaičiuodamas MAZDOS liekanų vertę, turėjo vadovautis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu. Ieškovas, sutikęs su nukentėjusiosios eismo įvykyje, t.y. draudėjos reikalavimu įvertinti MAZDOS liekanas kitu, nei įstatymo nustatyta tvarka, būdu ( šiuo atveju aukcione parduota liekanų verte) ir tuo pagrindu išmokėjęs draudėjai draudimo išmoką, prisiėmė riziką sau. Atsakovas, nustatęs, kad ieškovas ne pagal galiojantį teisinį reguliavimą nustatė MAZDOS liekanų vertę, pagrįstai atsisakė šią sumą subrogacijos pagrindu atlyginti ieškovui. Ieškovo argumentai, jog nukentėjęs asmuo nesutiko su teoriniu liekanų vertinimu, nes jis, gavęs draudimo išmoką, sumažinta liekanų verte, turės jas parduoti ir turi teisėtą bei pagrįstą lūkestį susigrąžinti tą sumą, kuria jam buvo sumažinta draudimo išmoka, vertintina kaip draudiko ir draudėjo laisvanoriškas susitarimas pagal juos siejusią transporto priemonės KASKO draudimo sutartį, tačiau ši finansinė našta neturi būti perkelta kaltojo eismo įvykyje draudikui, kuriam reiškiamas subrogacinis reikalavimas. Vadovaujantis šiais argumentais, ieškovo ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas ( LR CPK 178 str.).
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi byloje nesusidarė aukščiau nurodytas pašto išlaidų suma, netaikytinos LR CPK 96 str. nuostatos ieškovo atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.