- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-60-360-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00534-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Valentinas Janonis, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- R. S., D. S.
- Nukentėjusysis
- B. N.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00534-2011-4
2013 m. balandžio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. vasario 23 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš R. S. ir D. S. solidariai priteista nukentėjusiajai B. N. 3000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. ir D. S. nuteisti už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. 2011 m. kovo 25 d., veikdami bendrininkų grupe, D. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, apie 14.00 val., neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu paskambinęs B. N., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į pastarosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, bei, melagingai pranešęs apie jos anūko tariamai sužalotą žmogų, pareikalavo 5000 Lt, reikalingų neva sužaloto asmens operacijai, pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužaloto asmens brolis. R. S., veikdamas pagal iš anksto aptartą planą su D. S., vykdydamas D. S. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. kovo 25 d., apie 15.00 val., atvyko pas B. N. į butą, (duomenys neskelbtini), jai prisistatęs nukentėjusiosios broliu, iš B. N. paėmė 3000 Lt. Tokiu būdu D. S. ir R. S., veikdami bendrininkų grupe apgaule savo naudai įgijo 3000 Lt vertės B. N. turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog yra nuteistas nepagrįstai, kadangi nusikaltimo neįvykdė. Pasak nuteistojo, tai, kad jis yra nekaltas patvirtina ir kitas nuosprendžiu nuteistas R. S., kuris teisiamojo posėdžio metu išsamiai paaiškino dėl kokių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino. R. S. parodė, jog pasirašė apklausos protokolus jų neskaitęs, kadangi yra narkomanas ir tuo metu buvo abstinencijos būsenoje, tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė, tokius jo parodymus įvertino kritiškai ir rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu neteisėtai išgautais R. S. parodymais. Apelianto D. S. teigimu, teisiamajame posėdyje liudytoju buvo apklaustas policijos pareigūnas R. L., kuris parodė, kad yra įsitikinęs, kad nusikaltimą įvykdė D. S. Teismas remdamasis šio liudytojo parodymais grindė jo kaltę priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nuteistojo įsitikinimu, vien policijos pareigūno įsitikinimas, neįrodo jo kaltės, kadangi kitų įrodymų byloje nėra. Be to, nors nusikaltimo įrankis – mobiliojo ryšio telefonas ir buvo rastas Alytaus pataisos namų teritorijoje pas nuteistąjį, tačiau jis rastas tik po kurio laiko, t. y. po nusikaltimo padarymo, o kur šis mobiliojo ryšio telefonas buvo nusikaltimo padarymo metu nustatyta nėra. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog neva jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tą nustatė policijos pareigūnas R. L. Policijos pareigūnas tokią išvadą padarė vien todėl, kad klausantis pokalbių, asmuo, kuris naudojosi šiuo numeriu buvo pavadintas D., o teismas tai laikė jo kaltę patvirtinančiu įrodymu. Apeliantas taip pat nesutinka su balso ekspertizės išvada, kadangi ji yra dviprasmiška. Teismas atmetė jo prašymą iškviesti į teismo posėdį ekspertą, kad būtų galima jam užduoti klausimus, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą. Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas pažeidė BPK 6 str., 10 str., 20 str., todėl pirmosios instancijos nuosprendis turi būti panaikintas ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla turi būti nutraukta.
Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį ir D. S. atžvilgiu bylą nutraukti, kadangi jį apkalbėjo. Jo atžvilgiu prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti. Nurodo, jog D. S. yra nuteistas nepagrįstai, kadangi jis nusikaltimo neįvykdė. Pasak nuteistojo, šio asmens jis nepažįsta, keletą kartų tik yra matęs jį Alytaus pataisos namuose. Ikiteisminio tyrimo metu pasirašė, neskaitęs apklausos protokolų, nes yra narkomanas ir tuo metu buvo abstinencijos būsenoje, be to policijos pareigūnai žadėjo jo nesuimti, jei jis duos tokius parodymus, kurie yra jiems naudingi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų R. S. ir D. S. apeliaciniai skundai atmestini.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistųjų R. S. ir D. S. apeliacinius skundus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Dėl D. S. apeliacinio skundo
Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už sukčiavimą. Tvirtina, jog nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė jo teisę į gynybą, todėl naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis. Taigi nuteistasis skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant D. S. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. D. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.
Pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo D. S. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra esminių prieštaravimų. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka visiškai.
Ir nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu, ir teigia, kad jis nusikalstamoje veikoje apskritai nedalyvavo, su kitu nuteistuoju R. S. mobiliuoju telefonu nekalbėjo ir jam jokių nurodymų nedavė, tačiau bylos duomenys šią nuteistojo versiją paneigia.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo kito nuteistojo R. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir juos teisingai įvertino kaip siekimą padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės D. S. Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti tai, jog ikiteisminio tyrimo metu R. S. visiškai pripažinęs savo kaltę, nuosekliai ir detaliai nurodė visas nusikaltimo detales, jo padarymo aplinkybes, patvirtino, kad jam įvykio dieną į mobilųjį telefoną paskambino D. S., pravarde „D.“. Šį asmenį jis pažinojo, kadangi su juo susipažino atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. D. S. mobiliuoju telefonu davė jam nurodymus, paprašė nueiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), prisistatyti nukentėjusiojo artimuoju ir paimti 3000 Lt. Jis sutiko tai padaryti. R. S. parodė, kad pats su nukentėjusiąja telefonu nebendravo, apgaulės istoriją jam papasakojo telefonu „D.“. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė nukentėjusioji B. N. Ji nenorėjo atiduoti pinigus be liudytojų, todėl jis padavė jai savo mobilų telefoną, kad ji pakalbėtų su „D.“. Po pokalbio su juo, nukentėjusioji atidavė jam 3000 Lt. Vėliau „D.“ nurodė asmenų vardus, pavardes ir sąskaitų numerius, kur ir kokias sumas pervesti iš gautų 3000 Lt. Sau pasiliko 1000 Lt. Viso ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. S. tvirtino, kad mobiliuoju telefonu kalbėjo ir nurodymus jam davė D. S. Nuteistasis parodė, kad jį atpažino iš balso tembro, dzūkiško akcento, kalbėjimo manieros, todėl aiškiai suprato, kas jam skambina ir su kuo jis bendrauja (t. 1., b. l. 178-181, 184-185). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką R. S. atpažino nuteistąjį D. S., kaip asmenį pravarde „D.“, apie kurį davė parodymus (t. 1., b. l. 26-29).
R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas A. L., kuris parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi nenustatyto asmens, kuris naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbių. Šis telefonas buvo naudojamas Alytaus pataisos namuose. Kontroliuojant telefoninius pokalbius, nustatyta, kad asmuo iš įkalinimo įstaigos paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kitam asmeniui, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė nueiti į butą, (duomenys neskelbtini), iš moters paimti 3000 Lt, prisistačius (duomenys neskelbtini) broliu. Vėliau buvo nustatyta, kad tai R. S., kuris sutiko nueiti nurodytu adresu ir paimti pinigus. Pokalbio metu girdėjosi, kad asmuo iš įkalinimo įstaigos tuo pačiu metu kitu telefonu kalbasi su nukentėjusiąja, liepia jai surašyti banknotų numerius. R. S. paėmus iš nukentėjusiosios pinigus, vyras iš įkalinimo įstaigos telefonu nurodė kam ir kokias sumas pervesti banke. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi D. S., tai buvo nustatyta kontroliuojant šiuo telefonu gaunamą informaciją: D. S. iš pataisos namų skambino šiuo numeriu savo artimiesiems, pažįstamiems asmenims. D. S. pašnekovai vadindavo „D.“, kartą pašnekovas jį pavadino ir vardu D.
Tai, kad nuteistasis D. S. veikdamas bendrininkų grupe, 2012 m. kovo 25 d. apgaule įgijo nukentėjusiosios 3000 Lt, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu įrašyti 2011 m. kovo 25 d. pokalbiai tarp nuteistojo R. S. bei kito asmens, kuriuose tariamasi dėl nukentėjusiosios B. N. turto įgijimo, apgaulės panaudojimo (t. 1., b. l. 70-19). Nors apeliantas kvestionuodamas apylinkės teismo nuosprendį skunde teigia, kad įrašuose užfiksuoto jo pokalbio nėra, tačiau tokį jo aiškinimą visiškai paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2012 m. rugpjūčio 2 d. aktas Nr. 11-1560 (12). Šiame ekspertizės akte konstatuota, kad tiriamuosiuose telefoninių pokalbių garso įrašuose Nr. 1438 ir Nr. 1439, esančiuose kompaktiniame diske – „Platinum“, pažymėtame – Nr. 1CD 42311 Tel. pokalbių įrašų kopijos“, užfiksuoto vieno pokalbių dalyvio, „vyro X“, kurio pasakytos frazės pateiktose šių pokalbių stenogramose žymimos raide - „V“, balsas bei kalba yra D. S. Tikėtina, kad tiriamuosiuose telefoninių pokalbių garso įrašuose Nr. 1432, Nr. 1440, Nr. 1611, esančiuose kompaktiniame diske – „Platinum“, pažymėtame – „Nr. 1 CD 42311 Tel. pokalbių įrašų kopijos“, užfiksuoto pokalbių dalyvio, „vyro X“, kurio pasakytos frazės pateiktose šių pokalbių stenogramose žymimos raide – „V“, balsas bei kalba yra D. S. (t. 4., b. l. 3-9). Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir teisme apklausė ekspertę E. Š., kuri patvirtino savo ekspertizės aktą (t. 4., b. l. 134-135). Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis ši balso ekspertizės išvada yra aiški ir logiška, ja netikėti ir nesiremti nebuvo jokio pagrindo, juo labiau, kad ekspertizės akto išvadas patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai.
Taigi kolegija konstatuoja, jog aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad D. S. neabejotinai padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kad tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.
Atsakant į apelianto skunde nurodytą teiginį, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė tik liudytojo policijos pareigūno A. L. parodymais, pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas priešingai nei teigia apeliantas, rėmėsi visais aptartais, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais duomenimis, t. y. kito nuteistojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, ikiteisminio tyrimo metu kontroliuojama telefono informacija, įrašytais pokalbiais, ekspertizės aktu ir t. t., t. y. apylinkės teismas grįsdamas nuteistojo kaltę rėmėsi ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma, kuri bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog D. S. padarė BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, o apelianto versija, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.
Vienas pagrindinių D. S. apeliacinio skundo argumentų ginčijant kaltę yra tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kito nuteistojo R. S. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kadangi R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog apklausos protokolus pasirašė jų neskaitęs, kadangi yra narkomanas ir tuo metu buvo abstinencijos būsenoje, o ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo išgauti neteisėtai. Tačiau teisėjų kolegija atmeta tokius apeliacinio skundo argumentus kaip visiškai nepagrįstus, ir kaip jau minėta anksčiau, tai vertina kaip nuteistojo R. S. siekimą padėti išvengti D. S. baudžiamosios atsakomybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad R. S. 2011 m. gegužės 4 d. pranešus apie įtarimą, jis savo parašu patvirtino, jog žino apie įtariamajam garantuojamas teises (t. 1., b. l. 174). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo apklaustas ne kartą (2011 m. gegužės 4 d., 2011 m. spalio 4 d., 2011 m. gruodžio 19 d.), apklausiant R. S. kaip įtariamąjį, visus kartus dalyvavo jo gynėjas advokatas. Parodymų teisingumą tiek nuteistasis, tiek ir jo gynėjas advokatas patvirtino savo parašais bei nurodė, kad protokolą perskaitė, surašyta teisingai. Nei gynėjas, nei įtariamasis jokių pastabų dėl protokole užfiksuotų duomenų nepareiškė. Viso ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. S. dalyvaujant jo gynėjui nenurodė jokių duomenų apie jo teisių pažeidimus, neužtikrinant tinkamos teisės į gynybą arba jam daromą psichologinį ar fizinį pareigūnų spaudimą, nenurodė, jog jį kankina pastovūs abstinencijos priepuoliai kiekvienos apklausos metu.
Apygardos teisme buvo apklaustos ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos S. P. ir R. G., kurios patvirtino, jog visos įtariamųjų apklausos vyko vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso normomis, kokie parodymai buvo duoti tokie ir buvo užfiksuoti protokoluose, visose apklausose dalyvaudavo gynėjai advokatai. Parodė, kad nepastebėjo, jog R. S. būtų abstinencijos būsenoje, kalbėjo aiškiai ir rišliai. Netikėti šių liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įtariamasis R. S. 2011 m. spalio 4 d. duodamas parodymus nurodė, jog atsisako akistatos tarp jo ir D. S., kadangi jis nenori duoti parodymų jam girdint, nes vėliau, pataisos namuose, jam gali tekti su šiuo asmeniu susitikti ir jis gali kerštauti jam už tai, kad jis davė parodymus apie jo padarytą nusikalstamą veiką. Ir dar kartą patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi (t. 1., b. l. 181). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu R. S. būtent dėl šios priežasties savo ikiteisminio tyrimo metu duotus teisingus parodymus pakeitė. Visos šios aplinkybės paneigia nuteistojo D. S. aiškinimą, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kito nuteistojo R. S. parodymai buvo išgauti neteisėtai. Kolegijos nuomone, R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra užfiksuoti teisingai, nepažeidžiant BPK normų reikalavimų.
Pastebėtina, kad nuteistojo R. S. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant nuteistojo parodymus su visa kita bylos medžiaga ir jais remtis galima tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas jo teigimu padarytus apylinkės teismo proceso pažeidimus, jam neįtinkantį įrodymų vertinimą ir iš to kylančias išvadas dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo įžvelgia vien dėl nepalankaus jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo ir pažymi, kad vien šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, o tuo pačiu ir pačiu sprendimo pagrįstumu, nepakanka pripažinti, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
Dėl R. S. apeliacinio skundo
Susipažinus su nuteistojo R. S. apeliaciniu skundu matyti, kad šį skundą padavė asmuo, kuriam BPK nesuteikia teisės apskųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį dalyje dėl kito nuteistojo D. S.. Nors apeliantas skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį ir D. S. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau BPK 312 str. 1 d. nurodyta, kad apeliacinius skundus bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjai ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Tuo tarpu R. S. yra pats nuteistas skundžiamu nuosprendžiu šioje byloje, todėl nepatenka į BPK 312 str. 1 d. esančių asmenų, kuriems suteikta teisė skųsti nuosprendžio dalį dėl kito nuteistojo, sąrašą. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas R. S. apeliacinį skundą nagrinės kompetencijos ribose – tiek, kiek apeliacinis skundas susijęs su juo.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis R. S. neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal BK 182 str. 1 d., jis apeliaciniame skunde prašo tik sumažinti paskirtą bausmę, tačiau jokių argumentų kodėl paskirta bausmė yra neteisingai paskirta skunde nenurodo.
Kolegijos nuomone, teismas nuteistajam R. S. bausmę paskyrė teisingai nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 12 kartų, iš jų net 11 kartų už nusikaltimus nuosavybei. Naują tyčinį nusikaltimą padarė nepraėjus trims mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2009 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, atlikimo, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl yra recidyvistas. Nusikaltimo padarymo metu nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismas atsižvelgė ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Visuma šių duomenų pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, kad R. S. kritiškai savo elgesio nevertina, nesiekia įsisavinti ir įtvirtinti socialinių įgūdžių, integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, pastebėtina, kad jo asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai. Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam griežčiausią BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas artimą sankcijos vidurkiui, todėl bausmė nelaikytina per griežta. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas savo skunde nenurodė, todėl keisti šią nuosprendžio dalį nėra pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų D. S. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.