- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-29
- Bylos Nr.
- eI3-3213-402/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00167-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. M. V.
- Atsakovas
- "Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- E.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos A. M. V. atstovui advokato padėjėjui O. R., atstovui pagal įgaliojimą D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. (R.) O. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. administracinį sprendimą Nr. 32SS-13-(14.32.45.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių iš naujo išnagrinėti A. M. V., atstovaujamos D. V., 2021 m. spalio 11 d. skundą „Dėl neteisėto žemės užėmimo“ ir atlikti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis gyvenamosios valdos Nr. (duomenys neskelbtini), ilgių patikrinimus.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybą. Skunde buvo nurodyta, kad žemės sklypo rytinėje dalyje yra neteisėtas kelias, vis atsirandantis jį suarus. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba 2021 m. spalio 20 d. raštu Nr. (12.1)-AD5-21626 perdavė pareiškėjos skundą pagal kompetenciją tirti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą ir tuo pagrindu surašė 2021 m. gruodžio 15 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 32ŽN-142-(14.32.73.) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nustatyta, kad bendro naudojimo kelias patenka į gretimą žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nustatė, kad išvažinėtas kelias yra ne pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, o gretimame žemės sklype, todėl pareiškėjos skundą atsisakyta tenkinti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 4 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Atsakovė, atlikdama neplaninį patikrinimą pagal pareiškėjos skundą, pažeidė Nuostatų 11.6 punktą, kadangi iš esmės nepatikrino, ar nebuvo pažeistos pareiškėjos žemės sklypo ribos, ar savavališkai neužimtas pareiškėjos žemės sklypas. Atsakovė patikrinimo metu naudojo prietaisą „GPNS Spectra“ ir fotoaparatą „Olympus“. „GPNS Spectra“ prietaisas yra skirtas tik patikrinti taškus pagal palydovinės sistemos duomenis. Tačiau atsakovė turėjo iš naujo nustatyti žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų ilgius, pločius ir kitus atstumus, kadangi tarp duomenų dokumentuose ir duomenų, kuriais vadovavosi atsakovė, esama neatitikčių.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 1P-65-(1.3E.) redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 28 punktas numato, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas žemės naudojimo patikrinimo metu atlieka šiuos veiksmus: vizualiai apžiūri tikrinamą objektą ir atlieka fotofiksaciją. Fotonuotraukos turi būti informatyvios, esant techninėms galimybėms, nuotraukose turi būti nurodoma fotofiksavimo data ir laikas (28.1 p.). Nagrinėjamu atveju net nebuvo patikrinta, ar faktiškai naudojamos žemės sklypo ribos sutampa su dokumentuose nurodytomis ribomis, nebuvo atlikti jokie faktiniai žemės sklypų ilgių patikrinimai.
Iš pridedamo žemės valdos Nr. 152 plano matyti, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ilgis siekia 511 metrų (ties dešine kraštine, rytine dalimi); iš geoportal.lt duomenų matyti, kad žemės ilgis ties dešine (rytine) dalimi siekia tik apie 501–502 metrus; iš grąžinamos natūra žemės valdos plano matyti, kad gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ilgis (ties dešine rytine dalimi) pagal žemės sklypo planą siekia 450 metrų, tačiau pagal geoportal.lt duomenis – jau apie 460 metrų. Šie skirtumai tarp ilgių ir pločių galėjo lemti, kad išvažinėtas kelias būtų nustatytas viename ar kitame žemės sklype, tačiau tyrimas buvo atliktas aplaidžiai, nesiekiant nustatyti faktinių žemės sklypų ribų, dėl to nebuvo tinkamai nustatyta ir išvažinėto kelio buvimo vieta.
Pažymėtina, kad, nagrinėjant pareiškėjos skundą, 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jeigu atsakovė nuspręstų atlikti kadastrinius matavimus, ji gali kreiptis į pareiškėjos samdomą matininkę, tačiau atsakovė nei kreipėsi į pareiškėjos samdomą matininkę žemės sklypo ilgiams nustatyti, nei atliko sutikrinimą su žemės sklypo plane ir kituose dokumentuose pateikiamais ilgiais.
Nebuvo nustatytos žemės sklypo riboženklių buvimo vietos. Iš fotonuotraukos Patikrinimo akte matyti įbetonuotas nulaužtas darinys, tačiau iš tokios fotonuotraukos net negalima suprasti, ar tai yra riboženklis, ar koks nors kitas darinys. Jeigu tai yra riboženklis, akivaizdu, kad jis yra nulaužtas. Taigi neaiški žemės sklypo riboženklių buvimo vieta.
Iš to išplaukia, kad atliekant neplaninį žemės naudojimo patikrinimą padaryta pažeidimų, nebuvo patikrintos žemės sklypo ribos ir gretimi žemės sklypai, nebuvo užfiksuoti riboženkliai, pašalintos neatitiktys tarp duomenų, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Sprendimas priimtas neįsigilinus į situaciją, netinkamai ištyrus skunde ir pareiškėjos įgaliotinio pateiktas aplinkybes, todėl naikintinas, o atsakovė įpareigotina iš naujo ištirti pareiškėjos skundą ir atlikti žemės sklypo ilgių patikrinimą dėl jų atitikties žemės sklypų planuose nurodytiems ilgiams.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė su skundu nesutinka, teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties sklypas, bendras plotas 8,7300 ha, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
Pareiškėjos žemės sklypą šiaurinėje dalyje nuo žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp taškų 1-2-3 ir 4-5-6 skiria 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, suprojektuotas pagal Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Tauragės apskrities viršininko 1999 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 203 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Projektas).
Jurbarko skyrius 2016 m. liepos 8 d. (Nr. 64-AP-1948) gavo pareiškėjos skundą, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė E. R. traktoriumi išvažinėjo pareiškėjos užsėtus laukus ir padarė žalos.
Jurbarko skyriaus specialistės 2016 m. liepos 27 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjos žemės sklype riboženkliai neišlikę, E. R. žemės sklypuose riboženkliai rasti, tačiau tiksliai nustatyti kelio, kuris skiria abu šiuos sklypus, ribas yra sudėtinga, nes abu sklypai neturi atliktų kadastrinių matavimų. Jurbarko skyrius 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 32SD-3101-(14.32.104) „Dėl žemės naudojimosi teisėtumo“ abi žemės sklypų savininkes informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai suformuoti preliminariais matavimais, nėra techninės galimybės išspręsti ginčo naudojant šiuolaikines technines matavimo priemones, siūloma ginčo šalims naudotis šiuo metu esamu keliu, iki bus atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai.
2021 m. lapkričio 29 d. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos gautas (persiųstas) pareiškėjos atstovo D. V. 2021 m. spalio 11 d. skundas. Skunde nurodyta, kad pareiškėjos žemės sklype (gretimybėje su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vėl yra neteisėtas kelias, vis atsirandantis jį suarus.
Jurbarko skyriaus specialistės 2021 m. gruodžio 15 d. atliko ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė 2021 m. gruodžio 16 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 32ŽN-142-(14.32.73). Patikrinimo metu nustatė, kad bendro naudojimo kelias, kuris, kaip teigia pareiškėja, yra jos žemės sklype tarp taškų 5-6, priešingai, patenka į gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Nuo taško 4-5 bendro naudojimo kelias valstybinėje žemėje (palyginus Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas su nustatytomis vietoje bendro naudojimo kelio ribomis).
Jurbarko skyrius 2021 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 32SS-13-(14.32.45) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėją informavo, kad pagal Projektą tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suprojektuotas 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje. Taip pat Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pažymėta 5 m pločio keliui skirta valstybinės žemės juosta ir jos plotis atitinka vietovėje esančio kelio ribas. Nors keliui įrengti skirtos valstybinės žemės ploto tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro žemėlapyje nėra pažymėta, bet pats kelias faktiškai yra išvažinėtas ne žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad yra išvažinėta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, nepasitvirtino.
Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi asmens prašymą, skundą ar pranešimą apie įtariamą padarytą (-us) žemės naudojimo tvarkos pažeidimą (-us), inicijuoja neplaninį žemės naudojimo patikrinimą ir apie priimtą sprendimą atlikti šį patikrinimą nustatyta tvarka informuoja tikrinamo žemės sklypo savininką (naudotoją), prašymą, skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir kitus suinteresuotuosius asmenis. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios, raštu arba elektroniniu paštu praneša tikrinamo objekto savininkui, naudotojui ar valdytojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti žemės naudojimo patikrinimą ir nurodo atliekamo žemės naudojimo patikrinimo pagrindą, terminą ir dalyką. Neplaninis žemės naudojimo patikrinimas inicijuojamas esant vienam ar keliems Nuostatų 10 punkte reglamentuotiems pagrindams (Taisyklių 8 p.). Vadovaujantis Nuostatais tikrinama, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai žemę naudoja pagal žemės sklypo pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą, ar laikomasi žemės sklypui nustatytų servitutų, ar vykdant ūkinę ar kitą veiklą saugomas dirvožemis, neužimama kita privati ar valstybinė žemė, nepažeidžiamos nustatytos žemės sklypų ribos, nenaikinami (negadinami) riboženkliai ir geodeziniai punktai, taip pat tikrinama sutarčių, pagal kurias išnuomoti valstybiniai žemės sklypai, sąlygų laikymasis. Žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus Nuostatų 11.1–11.10 papunkčius, žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami nustatytos formos patikrinimo akte, o atlikus Nuostatų 11.1–11.9 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi ANK, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (Nuostatų 16 p.).
Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas, prieš atlikdamas žemės naudojimo patikrinimą, privalo įvertinti teritoriniame skyriuje saugomus su tikrinamu objektu susijusius dokumentus ir kitą aktualią informaciją (žemės sklypo suformavimo dokumentus (abrisą, žemės sklypo planą, žemės naudojimo plotų eksplikaciją, žemės naudmenų plotų skaičiavimo žiniaraštį, žemės sklypo paženklinimo-parodymo vietovėje aktą, žemės sklypo kadastro duomenų formą, kitus žemės tvarkymo byloje esančius dokumentus, taip pat žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus; žemės sklypo nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises pagrindžiančius dokumentus (valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos, patikėjimo sutartis, kitus individualius administracinius teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisės perdavimu kitiems subjektams, sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitus valstybinės žemės privatizavimo dokumentus ir t. t.).
Taisyklių 28 punkte yra nurodyta, kokius veiksmus atlieka žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas žemės naudojimo patikrinimo metu: vizualiai apžiūri tikrinamą objektą ir atlieka fotofiksaciją (fotonuotraukos turi būti informatyvios, esant techninėms galimybėms, nuotraukose turi būti nurodoma fotofiksavimo data ir laikas). Fotofiksacijos taškai parenkami taip, kad iš jų būtų matyti kuo daugiau tikrinamo objekto faktinės būklės elementų.
Taigi, pareiškėjos žemės sklypas suprojektuotas pagal Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Tauragės apskrities viršininko 1999 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 203 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Tiek pareiškėjos žemės sklypas, tiek žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti atliekant preliminarius matavimus, planuose nėra koordinačių tinklelio sankirtos taškų, todėl Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pateiktos ribos yra tik preliminarios. Dėl to jie ir vadinami preliminariais matavimais, nes juose yra netikslumų, kurie tikslinami kadastrinių matavimų metu. Kadastriniai matavimai yra tikslus žemės sklypo ribų susiejimas su koordinačių sistema, jie atliekami centimetro tikslumu vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, kurias patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522.
Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal prašymą nuvyko į vietą pasižiūrėti dėl išvažinėtų žemės plotų. Nustatė išvažinėto žemės ploto koordinates, paskui grįžusi į skyrių patikslino, kad tie taškai, kurie buvo nustatyti vietovėje, patenka į gretimo sklypo ribas, t. y. į E. O. priklausantį sklypą ir į valstybinę žemę. Į pareiškėjos žemės plotus išvažinėtas kelias pagal preliminarius duomenis nepatenka. Vadovavosi kadastro žemėlapiu ir kartografine medžiaga, žemės reformos žemėtvarkos projektu, tai yra skaitmeniniais duomenimis. Kai nustatinėjo išvažinėtą žemės plotą, matė, kad yra gelžbetoninė plokštė, bet negali teigti, kad tai buvo riboženklis. Nustatyti, ar tikrai ten buvo riboženklis, reikalingi atlikti kadastriniai matavimai. Atlikus kadastrinius matavimus būtų galima tiksliai nustatyti, kur buvo išvažinėtas ginčo keliukas. Preliminarūs žemės sklypų planai yra kadastro žemėlapyje. Atlikus kadastrinius matavimus, patikslinamas žemės sklypo plotas, ilgiai ir tada įkeliamos koordinatės.
Liudytoja Ž. R. teismo posėdyje nurodė, kad į patikrinimą važiavo pagal pranešimą dėl išvažinėto kelio. Nustatė koordinates, padarė nuotraukų. Grįžus į skyrių ir suvedus koordinates į programą paaiškėjo, kad pagal preliminarius matavimus išvažinėtas kelias yra E. O. žemės sklype. Yra matematinė klaida, kad žemės sklypo ilgis pasikeistų 5 metrais, nes 1996 metais gretimo sklypo buvo atlikti kadastriniai matavimai ir jau tada ilgis buvo 506 metrai, o ne 511 metrų. Fiziškai nėra 511 metrų. Kai matyti toks skirtumas, rekomenduojama atlikti kadastrinius matavimus, kad būtų nustatytos tikslios ribos. Apžiūros metu liudytoja matė gelžbetoninį stulpą, bet teigti, kad ten tikrai yra riboženklis, negali. Po kadastrinių matavimų ribos nesiskiria, bet linijų ilgiai ir plotas skiriasi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. administracinį sprendimą Nr. 32SS-13-(14.32.45.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. M. V., atstovaujamos D. V., 2021 m. spalio 11 d. skundą „Dėl neteisėto žemės užėmimo“ ir atlikti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis gyvenamosios valdos Nr. (duomenys neskelbtini), ilgių patikrinimus.
Bylos duomenimis, pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vytėnų k. v., bendras plotas 8,7300 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, registro Nr. 94/16910, adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybė į žemės sklypą atkurta Tauragės apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 94-11223. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
Pareiškėjos žemės sklypą šiaurinėje dalyje nuo žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp taškų 1-2-3 ir 4-5-6 skiria 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje, suprojektuotas pagal Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Tauragės apskrities viršininko 1999 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 203 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas tarp šalių vyksta ne pirmą kartą. Atsakovė dar 2016 m. liepos 8 d. (Nr. 64-AP-1948) gavo pareiškėjos skundą, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė E. R. (sklypas yra pareiškėjos šiaurinėje dalyje) traktoriumi išvažinėjo pareiškėjos užsėtus laukus ir padarė žalos.
Jurbarko skyriaus specialistės 2016 m. liepos 27 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą. Patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjos žemės sklype riboženkliai neišlikę, E. R. žemės sklypuose riboženkliai rasti, tačiau tiksliai nustatyti kelio, kuris skiria abu šiuos sklypus, ribas yra sudėtinga, nes sklypai neturi atliktų kadastrinių matavimų. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 32SD-3101-(14.32.104) „Dėl žemės naudojimosi teisėtumo“ abi žemės sklypų savininkes informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai suformuoti preliminariais matavimais, nėra techninės galimybės išspręsti ginčo naudojant šiuolaikines technines matavimo priemones, nustatyti ir juridiškai įteisinti tikslius žemės sklypų plotus ir ribas bei kelio vietą tarp sklypų, siūloma ginčo šalims naudotis šiuo metu esamu keliu, iki bus atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai.
2021 m. lapkričio 29 d. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos gautas (persiųstas) pareiškėjos atstovo D. V. 2021 m. spalio 11 d. skundas. Skunde nurodyta, kad pareiškėjos žemės sklype (gretimybėje su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vėl yra neteisėtas kelias, vis atsirandantis jį suarus, nors nei nuosavybės dokumentuose, nei kadastro žemėlapyje toks kelias nefiksuojamas, o žemės sklypo riboženklis nulaužtas. Žemės sklype esant neteisėtam keliui, nuolatos yra patiriama žala.
Atsakovės specialistės 2021 m. gruodžio 15 d. atliko žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą ir surašė 2021 m. gruodžio 16 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 32ŽN-142-(14.32.73). Patikrinimo metu nustatė, kad bendro naudojimo kelias, kuris, kaip teigia pareiškėja, yra jos žemės sklype tarp taškų 5-6, priešingai, patenka į gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas. Nuo taško 4-5 bendro naudojimo kelias valstybinėje žemėje (palyginus Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas su nustatytomis vietoje bendro naudojimo kelio ribomis).
Jurbarko skyrius 2021 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 32SS-13-(14.32.45) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėją informavo, kad pagal Projektą tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suprojektuotas 5 m pločio bendro naudojimo kelias, esantis valstybinėje žemėje. Taip pat Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pažymėta 5 m pločio keliui skirta valstybinė žemės juosta ir jos plotis atitinka vietovėje esančio kelio ribas. Nors valstybinės žemės, skirtos keliui įrengti, ploto tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro žemėlapyje nėra pažymėta, bet pats kelias faktiškai yra išvažinėtas ne žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad yra išvažinėta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, nepasitvirtino.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimą ir vykdymą, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą reglamentuoja Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnį, žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Neplaniniai patikrinimai atliekami pagal asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galbūt padarytus žemės naudojimo pažeidimus arba turint informacijos ir kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus, taip pat tikrinant, ar pašalinti anksčiau nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai.
Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi asmens prašymą, skundą ar pranešimą apie įtariamą padarytą (-us) žemės naudojimo tvarkos pažeidimą (-us), inicijuoja neplaninį žemės naudojimo patikrinimą ir apie priimtą sprendimą atlikti šį patikrinimą nustatyta tvarka informuoja tikrinamo žemės sklypo savininką (naudotoją), prašymą, skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir kitus suinteresuotuosius asmenis.
Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios, raštu arba elektroniniu paštu praneša tikrinamo objekto savininkui, naudotojui ar valdytojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti žemės naudojimo patikrinimą ir nurodo atliekamo žemės naudojimo patikrinimo pagrindą, terminą ir dalyką.
Neplaninis žemės naudojimo patikrinimas inicijuojamas esant vienam ar keliems Nuostatų 10 punkte reglamentuotiems pagrindams (Taisyklių 8 p.).
Vadovaujantis Nuostatais tikrinama, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai žemę naudoja pagal žemės sklypo pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą, ar laikomasi žemės sklypui nustatytų servitutų, ar vykdant ūkinę ar kitą veiklą saugomas dirvožemis, neužimama kita privati ar valstybinė žemė, nepažeidžiamos nustatytos žemės sklypų ribos, nenaikinami (negadinami) riboženkliai ir geodeziniai punktai, taip pat tikrinama sutarčių, pagal kurias išnuomoti valstybiniai žemės sklypai, sąlygų laikymasis. Žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus Nuostatų 11.1–11.10 papunkčius, žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami nustatytos formos patikrinimo akte, o atlikus Nuostatų 11.1–11.9 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi ANK, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (Nuostatų 16 p.).
Taisyklių 25 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas, prieš atlikdamas žemės naudojimo patikrinimą, privalo įvertinti teritoriniame skyriuje saugomus su tikrinamu objektu susijusius dokumentus ir kitą aktualią informaciją (žemės sklypo suformavimo dokumentus (abrisą, žemės sklypo planą, žemės naudojimo plotų eksplikaciją, žemės naudmenų plotų skaičiavimo žiniaraštį, žemės sklypo paženklinimo-parodymo vietovėje aktą, žemės sklypo kadastro duomenų formą, kitus žemės tvarkymo byloje esančius dokumentus, taip pat žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus; žemės sklypo nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises pagrindžiančius dokumentus (valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos, patikėjimo sutartis, kitus individualius administracinius teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisės perdavimu kitiems subjektams, sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitus valstybinės žemės privatizavimo dokumentus ir t. t.).
Taisyklių 28 punkte yra nurodyta, kokius veiksmus atlieka žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas žemės naudojimo patikrinimo metu: vizualiai apžiūri tikrinamą objektą ir atlieka fotofiksaciją (fotonuotraukos turi būti informatyvios, esant techninėms galimybėms, nuotraukose turi būti nurodoma fotofiksavimo data ir laikas. Fotofiksacijos taškai parenkami taip, kad iš jų būtų matoma kuo daugiau tikrinamo objekto faktinės būklės elementų (pvz.: įtvirtinti riboženkliai, elektros linijos, tvoros, keliai, melioracijos grioviai ir pan.), <...> techninėmis priemonėmis nustato tikrinamo objekto privatizavimo (suformavimo) dokumentuose nurodytų ribų atitiktį faktiškai naudojamoms riboms; jeigu tikrinamas valstybinės žemės plotas, nesuformuotas atskiru žemės sklypu (taip pat ir bendro naudojimo kelias, kuriuo užimtas žemės plotas, nesuformuotas atskiru žemės sklypu), techninėmis priemonėmis nustato su šiuo žemės plotu besiribojančių žemės sklypų privatizavimo (suformavimo) dokumentuose nurodytas ribas ir faktiškai naudojamo valstybinės žemės ploto ribas; techninėmis priemonėmis nustato tikrinamame objekte esančių statinių, žemės naudmenų, kitų situacijos elementų vietą ir, jei reikalinga, atstumus tarp statinių, žemės naudmenų, kitų situacijos elementų ir (ar) tikrinamo objekto juridinių bei faktinių ribų.
Atsakovė, 2021 m. lapkričio 29 d. gavusi pareiškėjos skundą, vadovaudamasi Nuostatų 10, 101 punktais ir Taisyklių 9.1 papunkčiu, 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą Nr. 32ŽNS-23-(14.32.144) ir informavo apie tai pareiškėją 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 32SD-3852-(14.32.104).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos ir liudytojų parodymų teismo posėdžio metu, patikroje specialistės naudojo technines priemones: prietaisą „GPNS Spectra“ ir fotoaparatą „Olympus“. Su patikroje naudotu prietaisu galima nustatyti ne tik ilgius tarp koordinačių, bet ir žemės sklypo plotą, tačiau prietaisu atliekamas tik tų duomenų fiksavimas, kurių reikia skundui ištirti. Specialistas pagal savo funkcijas neatlieka kadastrinių matavimų (t. y. veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys), o tik fiksuoja galimai padarytą pažeidimą. Nors pareiškėjos atstovai skunde ir bylos nagrinėjimo metu akcentavo žemės sklypų ribų netikslų nustatymą, riboženklių fragmentų egzistavimą, tačiau atliktas patikrinimas yra susijęs ne su šalims priklausančių žemės sklypų ribų nustatymu, bet siekiant patikrinti duomenis, ar ginčo keliukas patenka į pareiškėjai priklausančio sklypo ribas, ar ne. Prietaisu buvo nustatyti išvažinėto kelio taškai (koordinatės) ir palyginti su kadastre esančiais duomenimis, analogiškai fotoaparatu padarytos fotonuotraukos – nufotografuota galimo pažeidimo vieta, t. y. išvažinėto keliuko, galimai nulaužto riboženklio fragmentas.
Taigi užfiksuotus duomenis palyginus su Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais duomenimis nustatyta, kad ginčo kelias nuo taško 5-6 (pagal schemą) patenka į gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, o nuo taško 4-5 (pagal schemą) yra bendro naudojimo kelias valstybinėje žemėje. Taip pat nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuota keliui skirta 5 m pločio valstybinės žemės juosta, jos plotis atitinka vietovėje esančio kelio ribas. Nors valstybinės žemės, skirtos keliui įrengti, ploto tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro žemėlapyje nėra pažymėta, tačiau pats kelias faktiškai yra išvažinėtas ne pareiškėjos žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribose.
Pareiškėja savo skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu teigė, kad žemės sklypų planuose nurodyti duomenys skiriasi nuo duomenų, įregistruotų kadastre, t. y. žemės valdos Nr. 152 plane matyti, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo linijos (ties dešine kraštine, rytine dalimi) ilgis siekia 511 metrų, o geoportal.lt matyti, kad žemės sklypo linijos ilgis ties dešine (rytine) dalimi siekia apie 501,41 m. Gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) linijos ilgis ties dešine rytine dalimi pagal planą siekia 450 metrų, o geoportal.lt duomenimis – apie 460 metrų. Taigi ir vėl ginčas nukreipiamas į pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių žemės sklypų ribas.
Kaip jau minėta, pareiškėjos žemės sklypas suprojektuotas pagal Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Tauragės apskrities viršininko 1999 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 203 „Dėl Jurbarko rajono Vytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Tiek pareiškėjos žemės sklypas, tiek žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti atliekant preliminarius matavimus, paremiant planus ne aerofotografinėje medžiagoje, planuose nėra koordinačių tinklelio sankirtos taškų, todėl Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pateiktos ribos yra tik preliminarios. Tokie matavimai ir vadinami preliminariais, jie tikslinami kadastrinių matavimų metu. Kadastriniai matavimai yra tikslus žemės sklypo ribų susiejimas su koordinačių sistema, jie atliekami centimetro tikslumu vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, kurias patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi atsakovė privalo vadovautis tik Kadastre įregistruotais duomenimis.
Žemės sklypo ribos ženklinamos riboženkliais, atitinkančiais riboženklių standartus. Riboženklių standartai ir ribų ženklinimo taisyklės patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo“. Už riboženklių apsaugą, priežiūrą ir atnaujinimą yra atsakingas žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas. Taigi ir fotonuotraukose užfiksuotas nulaužtas riboženklis, kuris patenka į žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini)ribas, turi būti atstatytas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas gali kreiptis į teismą dėl savo pažeistų subjektinių teisių ir teisėtų interesų gynybos. Kaip matyti, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, nurodydama, jog kelias išvažinėtas jai priklausančiame žemės sklype, tačiau byloje nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jos teisių pažeidimą. Pareiškėjos ir gretimo žemės sklypų ribos nustatytos tik preliminariais matavimais, kurie nėra tikslūs. Atsakovė atliko patikrinimą remdamasi teisės aktų reikalavimais. Pagal esančius duomenis ir naudodama tam skirtus prietaisus nustatė, jog išvažinėtas ginčo kelias į pareiškėjos žemės sklypą nepatenka. Pagal savo funkcijas atsakovė neatlieka asmeninės nuosavybės teise asmenims priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų, ši funkcija atitenka žemės sklypų savininkams, taip pat, kaip ir įrodyti asmens (žemės savininko) teisių pažeidimą ir pažeidimo apimtį.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalį, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tokių aplinkybių nenurodė pareiškėja ir jos atstovai. Taigi, ginčijamas administracinis aktas neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, raštą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus.
Antruoju reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. spalio 11 d. skundą „Dėl neteisėto žemės užėmimo“ ir atlikti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis gyvenamosios valdos Nr. (duomenys neskelbtini), ilgių patikrinimus. Toks skundo reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (šiuo metu 10 str.) iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti atsakovės sprendimą (raštą). Teismo vertinimu, skundžiamas administracinis aktas yra išsamiai motyvuotas, nurodytas priimamo akto teisinis reglamentavimas, aktas yra aiškus ir nesukelia galimybės jį traktuoti kitaip, nei nurodyta, ir elgtis dviprasmiškai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir šiuo aspektu naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių skundžiamas raštas turėtų būti panaikintas.
Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes naikinti skundžiamą raštą nėra teisinio pagrindo, antrasis reikalavimas netenkintinas, nes yra išvestinis iš pirmojo, todėl skundas netenkintinas visa apimtimi.
Pareiškėjos atstovas pateikė prašymą priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, – tai ir buvo padaryta. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti, pareiškėjos skundas netenkintas, todėl pareiškėja nelaikytina bylą laimėjusia šalimi ir todėl pareiškėjos atstovo prašymas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos A. M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.