- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-528-875/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00478-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį traukiamas V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato pareigūnas 2014-08-23 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. PN037395 dėl to, kad V. L. 2014-08-23 apie 7.18 val. Akmenės r. sav., Pašakarnių k. vairavo transporto priemonę „SEAT ALHAMBRA“, būdamas neblaivus (nustatytas 0,79 promilių girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. pripažino savo kaltę, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad buvo iš vakaro gėrė alaus, brendžio, su draugais šventė gimtadienį. 2014-08-27 ryte reikėjo būti Šiauliuose, tačiau ryte pramigo, skubėjo, todėl išvyko iš namų neatsigėręs nei kavos, nei arbatos. Prašo skirtis švelnesnę bausmę, neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes yra dirbantis įmonės direktoriumi, vedęs, dviejų vaikų tėvas. Nors žmona yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau jau 20 m. nevairuoja. Šeimoje augina nepilnametis sūnus.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismas išklausė administracinėn atsakomybės traukiamo V. L. paaiškinimus bei ištyrė rašytinę medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. PN037395 bei jame esantį V. L. pasiaiškinimą, kuriuo jis pripažino savo kaltę dėl pažeidimo; Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime dėl administracinio teisės pažeidimo nurodytas aplinkybes; Pranešimą dėl V. L. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, kurie patvirtina, kad 2014-08-23 d. 7.18 val. V. L. nustatytas 0,79 promilių girtumas. Iš V. L. charakterizuojančių duomenų matyti, kad neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dirbantis, vedęs, dviejų vaikų tėvas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Ištyrus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad V. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, nes jis 2014-08-23 d. 7.18 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,79 promilių girtumas, taigi V. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, o šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis teismui įrodyta.
Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. L. nuoširdžiai gailisi.
Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. L. pažeidimą padarė būdamas baustas už tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu gali būti skiriama mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 30¹ straipsnis turėtų būti taikomas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N17‑103/2007; N1‑1396/2007; Nr. N444-3096/2010; N575-750/2012 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, parodo asmens labai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Būdamas tokios būklės asmuo kelia labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikuoja ne vien savo, bet ir jų sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti. Teismo vertinimu, dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti padarytas pažeidimas, jo pavojingumo nesumažina nei ta aplinkybė, kad teisė vairuoti būtina darbinėms pareigoms atlikti, nei tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai gali įtakoti jo paties bei šeimos interesus. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą. Taigi dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – nepatogumas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis savimi, artimaisiais ir panašiai, galimi nepatogumai dėl nebegalėjimo vairuoti pačiam ir kita, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne įvykdžiusio teisės pažeidimą asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 30¹ straipsnis neturėtų būti taikomas, jei konkrečioje administracinėje byloje nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės.
Byloje nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriant sankcijoje numatytą nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų V. L. atžvilgiu.
Skiriant nuobaudą V. L. teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, į padaryto pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje šiuo atveju gali būti pasiekti už ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą skiriant administracinę nuobaudą – minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Pripažinti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam nuobaudą – 1000,00 Lt (vieno tūkstančio vieno 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Išaiškinti V. L., kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui. Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.