Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. (toliau ir – Institucija) teikimą dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. A., Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8 punktus, BK 128 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu už tai, kad jis, veikdamas kartu su R. P., iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, 1998 m. balandžio 23 d., turėdami tikslą nužudyti L. L. ir užvaldyti jai patikėtą saugojimui turtą, apie 17.30 val. apgaule išviliojo ją su mažamečiais vaikais – M. ir S. L. iš namų. Automobiliu „VW Golf“ D. A. nuvežė L. L. su vaikais prie R. P. priklausančio garažo, nuvedė ją į šį garažą, kur jau laukė R. P., ir ten D. A. pirmas sudavė alkūne L. L. į veido sritį, po to abu kartu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje, kaktoje, kairio momens ir nugaros minkštuosiuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvas galvos smegeninėje ir veido dalyse. R. P. ir D. A. reikalavo iš L. L. 25 000 JAV dolerių, tai darė grasindami susidoroti su jos mažamečiais vaikais, ir tokiu būdu gavo iš jos 2 000 JAV dolerių. Gavus šiuos pinigus, tą pačią dieną, apie 23 val., abiem nuteistiesiems turint vieningą tikslą ir tyčią, R. P. paduodamas D. A. nešaunamąjį ginklą kardą, liepė šiam išvežti mažamečius M. L., gimusį 1994 m. birželio 29 d., ir S. L., gimusią 1991 m. kovo 3 d., kuo toliau į mišką ir ten juos žinotinai palikti be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje. Vykdant šį paliepimą, D. A. savo automobiliu išvežė mažamečius vaikus – M. L. ir S. L. į mišką, esantį už (duomenys neskelbtini), už aštuonių kilometrų nuo minėto garažo. Tokiu būdu sudarant pavojingą vaikų gyvybei padėtį, žinotinai paliko be pagalbos vaikus, esančius pavojingoje gyvybei padėtyje, atsižvelgiant į laiko, vietovės, meteorologines sąlygas, ir dėl mažametystės negalinčius imtis savisaugos priemonių. Po to, R. P. ir D. A., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus L. L. atžvilgiu, turėdami vieningą tyčią ir tikslą, surišo ir laikė L. L. surištą tame pačiame garaže iki 1998 m. balandžio 24 d. ryto, tuo sukeldami jai dideles kančias ir skausmą. To paties ryto 5 val., siekiant nužudyti L. L., R. P., D. A. iš anksto įsigytu ir paruoštu 16 000 voltų galingumo elektrošoku, L. L. žalojo kaklo srityje, tuo padarė jai technines elektros poveikio žymes kakle. Po to, abu nuteistieji bendrai smaugė L. L. elektros laidu bei rankomis, tuo padarydami stranguliacinę vagą kakle, kraujosruvas kaklo ir liežuvio raumenyse, pažandžio liaukoje, kaklo limfmazgiuose ir dešinės jungo venos aplinkiniuose audiniuose, poliežuvio kaulo ir skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago lūžimus, todėl L. L. suspaudus kaklą, nukentėjusioji nuo uždusimo mirė. Po to, R. P. ir D. A., siekdami paslėpti nusikaltimą, automobiliu „Ford Scorpio“ L. L. lavoną nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką, kur nuėmė nuo jos auksinius papuošalus: keturis žiedus, kurių vertė 980 litų, auksinę grandinėlę su pakabuku, kurių vertė 500 litų, laikrodį, kurio vertė 60 litų, auksinius auskarus, kurių vertė 200 litų, auksinę apyrankę, juos užvaldė, nurengė drabužius, nuavė batus, įmetus L. L. lavoną į iškastą duobę, abu pasikeisdami sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių kastuvu į galvą, kitas kūno vietas, taip padarydami trylika muštinių žaizdų veide bei dešiniame petyje, žandikaulių alveolinių ataugų lūžimus su dantų išnirimu, ir lavoną užkasė. Paminėtais bendrais veiksmais, D. A. kartu su R. P. itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia nužudė L. L., ir taip pat sudarė pavojingą gyvybei padėtį mažamečiams M. ir S. L., po to juos žinotinai paliko esančius pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčius imtis savisaugos priemonių, be pagalbos.

Be to, D. A. nuteistas ir pagal 1961 m. BK 235 straipsnį už tai, kad neturėdamas tam specialaus leidimo, neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, t. y. 1998 m. balandžio 23 d., apie 20 val., vežamas vaikus į mišką, paėmė R. P. priklausantį nešaunamąjį ginklą – kardą ir jį vežiojosi savo automobilyje iki 1998 m. balandžio 24 d.

Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šį teikimą bausmę vykdanti institucija pagrindė tuo, kad nuteistasis D. A. į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių atvyko 2008 m. birželio 27 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Adaptacijos laikotarpiu nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos. Pataisos namuose nuteistasis vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti iš kitų nuteistųjų, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie galėtų skatinti nusikalstamumą ateityje, nuteistasis yra nusiteikęs keisti savo elgesį, tikslų siekti teisėtais būdais. Bendraudamas su pataisos įstaigos administracija nuteistasis stengiasi išlikti tolerantiškas ir mandagus. Nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis D. A. 8 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 3 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 36 kartus skatintas. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino iš dalies. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, kad kaltę vis dar pripažįsta iš dalies, teigia, kad nusikalstamos veikos neorganizavo, neturėjo tikslo atimti žmogaus gyvybės. Bausmės atlikimo nuteistasis įgijo spec. vidurinį išsilavinimą, vairuotojo specialybę. Iki nuteisimo dirbo apie 5 metus. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pakartojo bendrojo lavinimo mokyklos 9 klasės lietuvių ir vokiečių kalbų bei informatikos kursus,. 2008 atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją Antrąjį sektorių nuteistasis atsisakė dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau bausmės atlikimo metu požiūris į darbinę veiklą kardinaliai pasikeitęs, nuo 2014 m. gruodžio 18 d. nuteistasis dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (dabar (duomenys neskelbtini)) staklininko pareigose, vertinimo metu nurodo, kad darbinę veiklą suvokia, kaip privalumą, yra motyvuotas ir nusiteikęs darbinę veiklą tęsti. 2021 m. liepos 30 d. išduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" autokrautuvo eksploatavimo pažymėjimas. 2021 m. liepos 28 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo dailidės kvalifikaciją. Pristatė UAB "(duomenys neskelbtini)" 2022 m. kovo 2 d. raštą, dėl galimybės dirbti pardavėjo konsultanto pareigose. Nuteistojo teigimu teisminio nagrinėjimo metu jis yra padengęs jam priteistą žalą. Iš Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiajam D. A. motina iki nuosprendžio priėmimo atlygino 4 150 litų, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiajam buvo teismo nuosprendžiu priteista 8 535,50 litų dydžio žala. Vertinimo metu nuteistasis pateikė 2006 m. spalio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartį kurioje nurodoma informacija apie visišką ieškinio padengimą. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu nėra gavusi vykdomųjų patvarkymų. Pataisos namuose nuteistasis dirba ir pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2016 m. sausio 5 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta: esant nuteistojo pageidavimui ir administracijos galimybėms įdarbinti nuteistąjį, įsidarbinti; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų. Nuteistasis nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ staklininko pareigose, laisvu nuo darbo metu aktyviai dalyvauja pozityvaus priemonėse, sporto varžybose. Per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, tačiau šiuo metu nuobauda nebegalioja. 2016 m. spalio 12 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizikos dinamika: 2017 m. kovo 3 d., 2019 m. spalio 28 d., 2021 m. vasario 8 d. pataisos namuose buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos buvo nustatyta vidutinė, o nuo 2021 m. vasario 8 d. žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2023 m. gegužės 30 d. nustatyta išliekanti žema rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas netenkinamas

Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis D. A. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1998 m. gegužės 2 d. Visgi vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi, atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

Sprendžiant dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia, be kita ko, atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Iš teikimui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistajam 2016 m. spalio 12 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizikos dinamika: 2017 m. kovo 3 d., 2019 m. spalio 28 d., 2021 m. vasario 8 d. pataisos namuose buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos buvo nustatyta vidutinė, o nuo 2021 m. vasario 8 d. žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant pakartotinius rizikos įvertinimus, taikant OASys metodiką, t. y. 2022 m. balandžio 21 d. bei 2023 m. gegužės 30 d. nustatyta žema rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyta, kad šiuo metu teisės pažeidėjas aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankosi pas Resocializacijos skyriaus psichologus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors nagrinėjamu atveju ir fiksuojama mažėjanti nuteistojo D. A. nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija bei dinaminiai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės; suicidinio ar savęs žalojimo elgesio istorija; nusikaltimo padarymo metu buvo būdingas impulsyvus elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju, įvertinus D. A. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu D. A. taikomas laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas į švelnesnę bausmę būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistojo asmens bylos duomenimis D. A. per visą bausmės atlikimo laiką 8 kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, jo padaryti pažeidimai buvo šiurkštūs. Paskutinį kartą nuteistasis baustas sąlyginai neseniai, praėjus vos keturiems mėnesiams po paskutinio svarstymo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, t.y. 2021 m. liepos 9 d. taip pat už šiurkštų rėžimo ir vidaus tvarkos reikalavimų pažeidimą – alkoholinių gėrimų vartojimą, už ką jis 5 paroms buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nors ši nuobauda 2021 m. spalio 19 d. gautu paskatinimu ir buvo panaikinta prieš laiką ir šiuo metu nuteistasis D. A. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau tai paties pažeidimų fakto nešalina ir yra aplinkybė, nuteistąjį charakterizuojanti neigiamai. Nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo D. A. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi. Šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama motyvacija į D. A. siekiamą švelnesnę bausmę.

Įvertinus teismui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais D. A. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo asmens bylos duomenys bei socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad šiuo metu D. A. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse - seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose. Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje nuteistasis dirba. Per visą bausmės atlikimo laiką 36 kartus skatintas. Pataisos namuose nuteistasis vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti iš kitų nuteistųjų, laikosi savo vertybinių nuostatų, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie galėtų skatinti nusikalstamumą ateityje, yra nusiteikęs keisti savo elgesį, tikslų siekti teisėtais būdais. Bendraudamas su pataisos įstaigos administracija nuteistasis stengiasi išlikti tolerantiškas ir mandagus. Nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais. Tačiau vien tai, kad D. A. dalyvauja įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose, socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks elgesys ir turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nors D. A. anksčiau ir nebuvo teistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka ne tik už nesunkų nusikaltimą, bet ir už labai sunkų iš anksto suplanuotą, veikiant kartu su bendrininku, nusikaltimą – itin žiaurų nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (D. A. kartu su bendrininku, turėdami tikslą užvaldyti nukentėjusiosios turtą ir ją nužudyti, apgaule išviliojo nukentėjusiąją su jos dviem mažamečiais vaikais iš namų, juos nuvežė į garažą, kur reikalaudami iš nukentėjusiosios pinigų, jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir grasino susidoroti su nukentėjusiosios mažamečiais vaikais, laikė nukentėjusiąją surišta, kankino ją elektrošoku, o vėliau pasmaugė; prieš užkasdami nukentėjusiosios lavoną miške, sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių kastuvu į galvą ir kitas kūno vietas, kad niekas negalėtų atpažinti lavono; abu nukentėjusiosios mažamečius vaikus (trijų ir septynerių metų) paliko miške be pagalbos). Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu D. A. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nuteistasis savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino tik iš dalies. Vertinimo metu nuteistasis nurodė, kad kaltę pripažįsta ir nesiekia rasti jį pateisinančių aplinkybių, įvardina, kad nenorėjo ir neketino įvykdyti nusikaltimo, supranta pasekmes tiek nukentėjusiajai, tiek jos artimiesiems. Teisėjų kolegijos nuomone, nors nuteistasis ir pripažįsta savo kaltę, tačiau jis nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme.

Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu (nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja; jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; daug kartų skatintas; jo požiūris į priežiūrą yra teigiamas; palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais), tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę D. A. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nuskalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam D. A. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinti.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.