Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas 2017 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės direktoriaus įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas: 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 2P-35 – papeikimą (toliau – Įsakymas I); 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 2P-36 – pastabą (toliau – Įsakymas II); 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu – papeikimą (toliau – Įsakymas III); 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 2P-71 – papeikimą (toliau – Įsakymas IV); 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2P-72 – atleidimą iš darbo (toliau – Įsakymas V); 2) pripažinti jo atleidimą iš valstybės įmonės Lietuvos oro uostai Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus vadovo pareigų neteisėtu; į darbą negrąžinti, laikyti darbo sutartį nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti premiją, kompensaciją, lygią vienam ieškovo išdirbtam vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, vidutinį darbo užmokestį, nesumokėtą nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, kuriuo atmestas jo prašymas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo įmonėje dirba nuo 2002 m., į dabartines pareigas – VĮ Lietuvos oro uostai Vilniaus filialo Aviacijos saugumo skyriaus (toliau – ASS) vadovo – buvo paskirtas 2015 m. Ieškovo teigimu, iki paskyrimo į ASS vadovo pareigas jis neturėjo pretenzijų dėl darbo, bendradarbių buvo įvertintas palankiausiai iš visų pamainos vadovų, 2016 m. metinio pokalbio metu buvo žodžiu paskatintas už rodomą iniciatyvą ir tinkamai vykdomas darbo funkcijas, dėl to buvo padidintas darbo užmokestis. Pasak ieškovo, jį konkurso būdu išrinkus ASS vadovu, M. K., einanti Civilinės aviacijos administracijos (toliau ir - CAA) Saugumo skyriaus vedėjos pareigas, rodė akivaizdų priešiškumą, ignoravo, susirinkimų metu tyčiodavosi kaip iš asmenybės, taip pat trukdydavo vykdyti ASS vadovo pareigas, nuolat bandydama darbe sukelti įtampą: keitė auditavimo metodus, nesilaikydama objektyvumo, taikė prevencines priemones darbuotojams, už tuos pačius pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 139 straipsnį vieniems darbuotojams nuobaudą skirdama, kitiems – ne, neteisingai vykdė darbuotojų apklausas, formuluodama klausimus nedalykiškai, nuolat tiek susirinkimų, tiek audito patikrinimų metu neadekvačiais veiksmais sukeldama įtampą ir sumaištį tarp aviacijos saugumo darbuotojų. Pateikus ieškovo, kaip ASS vadovo, kandidatūrą tvirtinti CAA, dėl nepaaiškinamų priežasčių tam tikrą laiką netvirtino kandidatūros; kai buvo kreiptasi dėl uždelsimo, pareikalavo pristatyti anglų kalbos sertifikatą; pristačius sertifikatą, CAA vadovybė, nenurodydama konkrečių priežasčių, pareiškė, kad netinka sertifikato formatas (sertifikatas atitiko ir atitinka visus reikalavimus). Ieškovui teko kreiptis į mokymo įstaigą bent tris kartus, kol CAA vadovybei įtiko sertifikato formatas, nors patys duomenys jame ir nebuvo keičiami. Vilniaus oro uosto vadovybei CAA savo uždelsimą paaiškino tik tokiais žodžiais „čia ateina visokie“, todėl nuo pat pradžių jau buvo rodoma nepagarba ieškovo asmenybei ir nenoras tvirtinti ASS vadovu ieškovą, prieš tai dvylika metų sėkmingai dirbusį ASS pamainos vadovu. Kadangi ieškovas dirbo ASS labai ilgą laiką iki paskyrimo į ASS vadovo pareigas, jam buvo žinoma visa ASS „virtuvė“, dėl to, laimėjęs atranką, ėmėsi veiksmų ASS procesams ir darbo kokybei bei lokalių norminių aktų nustatytų reikalavimų laikymuisi pagerinti, Lietuvos Respublikos teisės aktų laikymuisi užtikrinti: buvo sustabdyta ASS darbuotojų vykdyta kontrabanda ir tokie darbuotojai ASS jau nebedirba; pradėti egzaminuoti darbuotojai, kad būtų nustatyta jų kompetencija ir galimybė dirbti ASS; dėl tų, kurie neturėjo tinkamos kompetencijos, buvo priimti atitinkami sprendimai (dėl to ieškovas buvo kaltinamas dėl didelės darbuotojų kaitos ASS) ir t.t. Ieškovo teigimu, būtent jo principinga pozicija netinkamos kvalifikacijos darbuotojų atžvilgiu ir noras užtikrinti Lietuvos Respublikos teisės aktų laikymąsi, neatitiko kai kurių asmenų „pageidavimų ir norų“, lėmė kai kurių CAA ir atsakovo įstaigos darbuotojų nepasitenkinimą, dėl to atsakovo direktoriui iš CAA ilgą laiką galėjo būti teikiama vienašališka ir neobjektyvi informacija dėl ieškovo, kaip ASS darbuotojo, veiksmų. Pasak ieškovo, nuo 2016 metų antrosios pusės jam buvo sistemingai trukdoma eiti ASS vadovo pareigas, daromas vis didesnis psichologinis spaudimas, atsisakoma išmokėti priklausančias išmokas ir pan. Ieškovui nepasiduodant spaudimui, buvo pradėtas CAA tyrimas dėl ATPK 139 straipsnio pažeidimo, šiurkščiai pažeidžiant ieškovo teises. Ieškovo nuomone, tokio tyrimo tikslas buvo antrosios nuobaudos pagal ATPK 139 straipsnį jam paskyrimas, tai atitinkamai lemtų nepriekaištingos reputacijos praradimą Aviacijos įstatymo 66 straipsnio 6 dalies 3 punkto prasme ir teiktų pagrindą atleisti iš einamų pareigų. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi byloje Nr. II-36-957/2017 panaikino administracinę nuobaudą. Ieškovo teigimu, po to psichologinis spaudimas tik padidėjo, jam buvo įteiktas 2017 m. vasario 1 d. nurodymas Nr. 6 P-189 informuoti apie visus savo veiksmus, vykdant aviacijos saugumo skyriaus vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytas funkcijas, nors nė vienam iš kitų skyrių vadovų tokio įpareigojimo nebuvo nustatyta. Atsiskaitymas faktiškai vykdavo kiekvieną darbo dieną 07:30 val. dėl visų ieškovo atliekamų veiksmų, ir tai iš esmės apsunkino darbo funkcijų atlikimą, nes buvo skiriama daug ir įvairių užduočių, iki tol jam neskirtų, ieškovas buvo atskirtas nuo jam pavaldžių darbuotojų. Buvo duodami nurodymai teikti pasiaiškinimus, nustatant per trumpus terminus tokiems pasiaiškinimams pateikti. Dėl to ieškovas buvo priverstas nesutikti su terminais ir prašyti juos prailginti. Kai kurių pasiaiškinimų terminai atsakovo buvo pratęsti, kai kurie – ne, tačiau abiem atvejais nenurodant jokių sutikimo (nesutikimo) su prašymu priežasčių. Ieškovas pažymėjo, kad negalėjo parengti pasiaiškinimo į 2017 m. birželio 19 d. nurodymą dėl pasiaiškinimo Nr. 6P-1390, nes 2017 m. birželio 19 d., grįžęs po atostogų, negalėjo nei naudotis darbo kompiuteriu (buvo pakeistas prisijungimo slaptažodis) ir jame peržiūrėti pasiaiškinimui reikalingos informacijos, nei atlikti kitų savo darbo funkcijų, naudodamasis kitomis priemonėmis (buvo pakeisti prisijungimo prie DVS sistemos duomenys). Dėl to prašymą pratęsti terminą turėjo rašyti ranka. Ieškovo įsitikinimu, būtent prisijungimo duomenų pakeitimas taip pat parodo išankstinį atsakovo apsisprendimą atleisti ieškovą iš darbo, net nesulaukus pasiaiškinimo. Ieškovas 2017 m. birželio 19 d. bandė kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI) dėl nepakeliamų darbo sąlygų, tačiau, tikėtina, nagrinėjant ieškovo skundą, atsakovė pateikė informaciją apie ieškovo atleidimą iš darbo, dėl to VDI pateikė formalų atsakymą, nurodydama, jog ieškovas savo pažeistas teises turėtų ginti kreipdamasis į ginčus nagrinėjantį subjektą. Pasak ieškovo, atsakovė nurodymuose pateikti pasiaiškinimus dažnai neformuluodavo konkrečių pažeidimo atvejų su jų (pradžios ar pabaigos) datomis, nurodydavo pasiaiškinimus teikti praėjus ir laikotarpiui, ilgesniam nei 1 mėnuo nuo sužinojimo apie galimą pažeidimą momento (2017 m. vasario 6 d. nurodymas Nr. 6P-204), arba paskirdavo drausminę nuobaudą, praėjus gerokai ilgesniam laikui, nei DK nurodytas 1 mėnuo (Įsakymas IV). Ieškovo nuomone, nurodymų (o kartais – ir skundžiamų Įsakymų) turinys būdavo surašomas taip, kad parodytų neva netinkamą ieškovo elgesį, taip rengiantis atleidimui iš darbo, o ne iš tiesų tiriant nurodymuose įvardytas aplinkybes, visapusiškai aiškinantis situaciją. Tai papildomai patvirtina ir visiškai neobjektyvūs terminai, per kuriuos reikėjo pasiaiškinti.

3. Dėl Įsakymo I ieškovas nurodė, kad šiuo įsakymu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad: 1) neužtikrino Mokymo programos 11 priedo užpildymo; 2) prieš įdarbinant darbuotoją nebuvo atliktas kandidato reputacijos patikrinimas. Nesutikdamas su nurodymo pasiaiškinti terminu, ieškovas pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 12 d., atsižvelgdamas į atsakovo 2017 m. balandžio 12 d. nurodymų apimtį, informaciją, kurią reikia surinkti, įvertinti ir pateikti, esamų darbų apimtį (taip pat ir į įpareigojimą informuoti apie visus ieškovo veiksmus), jis prašė nustatyti ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą pasiaiškinimams pateikti, tačiau, priešingai nei Įsakyme I nurodo atsakovas, į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, terminas pratęstas ne 3 darbo dienoms, bet trims su puse darbo valandoms, ir toks terminas nebuvo objektyvus. Per prašyme nurodytas tris dienas ieškovas pateikė pasiaiškinimą. Ieškovas taip pat nurodė, kad Mokymo programoje numatyta, jog tik nusprendus priimti darbuotoją ir pradėjus įdarbinimo procedūras pildomi atitinkami dokumentai dėl nepriekaištingos reputacijos patikrinimo; kol vyksta nepriekaištingos reputacijos tikrinimas, darbuotojas supažindinamas su dokumentais, kurie nėra riboto naudojimo, supažindinamas su darbu darbo vietoje, pravedami priešgaisrinės saugos, aviacijos saugumo, darbų ir sveikatos, aerodromo saugos instruktažai, taip pat būsimas darbuotojas supažindinamas su kitomis ASS taisyklėmis. Nors atsakovui turėjo būti žinoma, kad K. J. įdarbinimo metu ieškovas buvo išvykęs į paties atsakovo organizuotus mokymus ir kad už atitinkamų dokumentų užpildymą bei patikrinimą ieškovas nėra atsakingas, atsakovas vis tiek priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Įsakymą. Ieškovo teigimu, kiti Įsakyme I nurodyti pažeidimai – nekonkretizuoti, neaišku, kokiais, kaip ir kada atliktais veiksmais padaryti pažeidimai, net neaiškus pažeidimų turinys.

4. Dėl Įsakymo II ieškovas nurodė, kad šiuo Įsakymu jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, jog pažeidė pareigą derinti su CAA oro uosto nekontroliuojamos zonos, kontroliuojamos zonos, riboto patekimo zonos, riboto patekimo zonų svarbiausių dalių ir atribotosios oro uosto zonos ribas dėl Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo „C“ sektoriaus rekonstrukcijos darbų projekto. Į ieškovo prašymą atidėti terminą pasiaiškinimui pateikti nebuvo atsižvelgta, terminas pratęstas ne prašytoms trims dienoms, bet trims su puse valandos, toks terminas – neobjektyvus. Į atsakovo nurodymą pasiaiškinti 2017 m. balandžio 18 d. pateikė pasiaiškinimą. Pasak ieškovo, Įsakyme II 5 numeriu nurodytas pažeidimas – nekonkretizuotas, neaišku, kokiais, kaip ir kada neva ieškovo veiksmais padaryti nurodyti pažeidimai, neaiškus net paties pažeidimo turinys. Nuobauda skirta neaptariant pažeidimo ir Įsakymu I bei Įsakymu II paskirtų drausminių nuobaudų proporcingumo.

5. Dėl Įsakymo III ieškovas nurodė, kad jis yra analogiškas Įsakymui I. Šiuo įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ieškovas: 1) neužtikrino Mokymo programos 11 priedo užpildymo; 2) prieš įdarbinant darbuotoją nebuvo atliktas kandidato reputacijos patikrinimas. Ieškovas informavo atsakovą, kad po Civilinės aviacijos administracijos audito ASS specialistai pasirašytinai supažindinti, jog jie atsakingi už Mokymo programos 11 priedo pildymą ir perdavimą personalo specialistui, t. y. veiksmus, kurių neatlikimu buvo kaltinamas ieškovas, turėjo atlikti kitų (atsakovės personalo ir ASS) skyrių specialistai. Tiek K. J. (Įsakymas I), tiek ir K. P. (Įsakymas III) priėmimas į darbą buvo vykdomas pagal atsakovės įmonėje susiklosčiusią praktiką. Be to, atranka vyko tuo pačiu metu, tačiau pasiaiškinimus dėl šios atrankos ieškovas kažkodėl buvo įpareigotas pateikti skirtingu laiku (daugiau nei dviejų savaičių skirtumas).

6. Dėl Įsakymo IV ieškovas nurodė, kad šiuo įsakymu jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Ieškovas pažymėjo, kad pasiaiškinimą jis pateikė 2017 m. gegužės 10 d. 17.39 val. el. paštu atsakovo direktoriui, nors tuo metu sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pateiktame pasiaiškinime buvo nurodytos objektyvios priežastys, tačiau tai taip pat nebuvo vertinama, be to, nuobauda paskirta praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo nurodymo pateikti pasiaiškinimą, t. y. pažeidžiant DK 241 straipsnio nuostatas.

7. Dėl Įsakymo V ieškovas nurodė, kad šiuo įsakymu jam skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – už Įsakyme įvardytus pažeidimus. Dėl pažeidimo – Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų pareiginių nuostatų pagrindinių funkcijų 1 punkto – ieškovas nurodė, kad Vilniaus oro uosto perimetro tvoros vientisumo tikrinimo schema buvo parengta laiku ir perduota supažindinti bei vykdyti ASS specialistui M. K. ir pamainos vadovams, kurie su šia schema supažindino ASS patrulius, šie pagal nurodytą schemą ir vykdė perimetro patruliavimą. Taip pat schema buvo perduota Viešojo saugumo tarnybos vadovui, kuris atitinkamai pavedė savo pareigūnams patruliuoti perimetre pagal šią schemą. ASS specialistei E. V., pagal darbo funkcijas atsakingai už Aviacijos saugumo dokumentų atnaujinimą, buvo pavesta nurodytą schemą atnaujinti atitinkamuose ASS dokumentuose. Ši schema taip pat buvo įtraukta į „rizikos vertinimo ir patruliavimo arką“ ir išsiųsta derinti į CAA. Ieškovo žiniomis, jo įdiegtais patruliavimo metodais atsakovės įstaigoje dirbama jų nepakeitus ir šiuo metu, tai reiškia, kad įdiegti metodai yra tinkami. Dėl pažeidimo - Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų pareiginių nuostatų pagrindinių funkcijų 9 punkto – ieškovas nurodė, kad apie įdiegtas naujas patruliavimo priemones ASS patruliai buvo pasirašytinai informuoti ir ilgą laiką vykdė patruliavimą pagal atnaujintas priemones. Ieškovas ne kartą pats vykdė kontrolę, kad būtų patruliuojama pagal tvarką. Dėl pažeidimo – Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus 2016 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-216 patvirtintos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos 32.5 punkto – ieškovas nurodė, kad vadovavo beveik 200 darbuotojų turinčiam skyriui, o įsakyme nurodyti trūkumai iš esmės susiję su žmogiškuoju faktoriumi, kurio objektyviai negali kontroliuoti. Pasak ieškovo, pamainos vadovai (o ne ieškovas) pasirašytinai supažindinami nurodymų žurnale ir tiesiogiai atsakingi už žemesnės grandies ASS darbuotojams priskirtų funkcijų tinkamą vykdymą. Ieškovo teigimu, jis, įgyvendindamas priemones, pašalinančias CAA nustatytas aplinkybes, ėmėsi priemonių, kad asmenys be nustatyto pavyzdžio nepatektų į oro uosto kontroliuojamą zoną – buvo raštu parašytas nurodymas, su kuriuo pasirašytinai supažindinti ASS pamainos vadovai, privalantys užtikrinti ASS darbuotojų, turinčių teisę vykdyti patruliavimo funkciją, patruliavimą oro uosto kontroliuojamoje zonoje ir vykdantys nuolatinę kontrolę; buvo atnaujinta ASS darbuotojų darbo suvestinė, kurioje ASS pamainos vadovai privalėjo skirti darbuotoją patruliavimui nurodytose zonose, ir pažymėti suvestinėje atitinkamu žymeniu. ASS darbuotojai buvo supažindinti su nurodyta patruliavimo tvarka ir jau ilgą laiką vyko ASS darbuotojų nuolatinis patruliavimas kontroliuojamoje zonoje, buvo vykdoma ASS atsakingų darbuotojų ir paties ieškovo nuolatinė kontrolė. Prieš įdiegiant patruliavimo priemones, kontroliuojamoje zonoje patruliuodavo tik ASS patruliai ir tik nustatytomis valandomis, ne nuolatos. Taip pat buvo organizuotas susitikimas su policijos, pasienio, muitinės tarnybos vadovais ir sutarta, jog tarnybos praneš savo darbuotojams, dirbantiems kontroliuojamoje zonoje, kad, pastebėjus asmenis, bandančius patekti į šią zoną be leidimų, jie būtų sulaikyti ir perduoti ASS darbuotojams. Visi ASS darbuotojai buvo pasirašytinai supažindinti dėl didesnio patruliavimo prie „Litcargus“ krovinių terminalo ir „FL Technics“ angaro, taip pat asmeniškai buvo duotas nurodymas, kad ASS specialistas M. K. vietoje supažindintų ASS patrulius dėl didesnio patruliavimo nurodytose vietose bei atnaujintų patruliavimo maršrutų sąrašus, įtraukiant šias vietas, ir būtų vykdoma nuolatinė kontrolė, kad patruliai patruliuotų pagal nustatytą tvarką, taip pat ir asmeniškai pasirašytinai supažindino ASS darbuotojus. Pietinėje ir šiaurinėje terminalo pusėje esančios seno bagažo apsauginės žaliuzės buvo apsaugotos nuo patekimo, bet ankščiau buvo galimybė šias apsaugines žaliuzes atidaryti rankiniu būdu. Pasak ieškovo, jis ėmėsi priemonių, kad rankinis atidarymo mechanizmas būtų demontuotas. Visų apsauginių žaliuzių rankinis atidarymo mechanizmas buvo demontuotas ir palikta galimybė šias žaliuzes atidaryti tik mechaniškai, naudojant specialius raktus, kurie nuolat saugomi pas ASS pamainos vadovus esančioje kodinėje dėžėje su ribotu priėjimu ir naudojimu. Taip pat buvo duotas nurodymas ir pasirašytinai supažindinti ASS pamainos vadovai, kad būtų vykdoma griežta nuolatinė nurodytų vietų priežiūra ir kontrolė. Ieškovas ir pats asmeniškai vykdė kontrolę bei užtikrino šių reikalavimų įgyvendinimą. Ieškovas pažymėjo, kad 2017 m. kovo 13 d., derinant trūkumų šalinimo planą, jam pastabų neturėjo nei V. K., nei direktorius O. M. (2017 m. kovo 13 d. el. laiškas). Prieš 2017 m. balandžio 20 d. el. paštu informuojant Saugos ir Saugumo kokybės kontrolės ir mokymų skyriaus vadovą L. B. apie trūkumų pašalinimą, buvo suorganizuotas susitikimas su nurodytu asmeniu ir aptarti visi trūkumų ištaisymai. Buvo gautas žodinis patvirtinimas, kad visi trūkumai tinkamai ištaisyti, susitarta, jog bus išsiųstas tai patvirtinantis el. laiškas. Dėl trūkumų ištaisymo buvo nuolat rengiami susitikimai ir aptarimai su atsakingais ASS specialistais. Visi ASS darbuotojai instruktažų metu asmeniškai pasirašytinai buvo supažindinti su įdiegtomis naujomis patruliavimo ir kitomis priemonėmis instruktažų žurnale, kurio kopijos perduotos L. B.. Ieškovo teigimu, per CAA atliekamą auditą oro uoste dėl patirto nuolatinio streso ir psichologinio spaudimo darbe jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir ilgą laiką negalėjo kontroliuoti ASS darbuotojų vykdomų funkcijų. Tuo metu jį pavadavo ir darbuotojų kontrolę turėjo vykdyti Oro uostų saugos ir saugumo koordinatorius R. M., kuris šiuo metu eina ieškovo pareigas. Nesutikdamas su Įsakyme V nurodytu DK 228 straipsnio pažeidimu, ieškovas nurodė, kad turi būti įvardytas konkretus teisės akto pažeidimas, nurodytos pažeidimo teisinės pasekmės. Dėl Įsakyme V nurodyto DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimo ieškovas pažymėjo, kad 2017 m. birželio 1 d. buvo nedarbingas, nuo 2017 m. birželio 1 d. jam priklausė pagal grafiką patvirtintos atostogos, tačiau atsakovas atsisakė patvirtinti kasmetines atostogas nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. birželio 21 d. dėl to, jog pagal patvirtintą atostogų grafiką atostogos buvo numatytos 2017 m. birželio pirmoje pusėje. Vien dėl to, nenorėdamas sudaryti darbdaviui problemų ir suteikti galimybę pateikti eilinį nurodymą pasiaiškinti, pakoregavo savo kelionės planus ir informavo atsakovą, jog išvyksta atostogauti pagal 2017 m. atostogų grafike nurodytas atostogas nuo birželio 1 iki birželio 15 d. Ieškovo teigimu, priešingai, nei Įsakyme V nurodė atsakovas, jis atvyko į darbovietę nesibaigus darbo laikui. Pasak ieškovo, atsisakymas suteikti jam kasmetines atostogas nebuvo lemtas kažkokių projektų ar atliekamų darbo funkcijų; dokumentų priėmimas atostogų metu yra šantažo forma, įvertinant ir tai, kad gegužės pabaigoje atostogavo pats atsakovės direktorius, taip pat atostogavo ir kiti darbuotojai tiek per KTT projektą, tiek ir pagal grafiką. Ieškovui grįžus iš atostogų, iškart buvo įteikti nurodymai pasiaiškinti, pakeistas kompiuterio slaptažodis, jo darbo funkcijas nuo grįžimo iš atostogų jau atliko pasamdytas koordinatorius, o darbo dienos pabaigoje ieškovui buvo įteiktas dar vienas Įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

8. Ieškovas pareiškė prašymą atnaujinti terminą Įsakymams I ir II Darbo ginčų komisijai apskųsti, remdamasis tuo, kad skundus dėl Įsakymų norėjo pateikti su skundu dėl Įsakymo III, tačiau netrukus buvo priimti ir Įsakymai IV bei V, todėl priėmė sprendimą pateikti skundą viename procesiniame dokumente. Ieškovo teigimu, Įsakymai vertintini kaip visuma, kuria buvo siekiama sudaryti ieškovui nepakeliamą darbo aplinką ir atleisti iš darbo. Terminas skundui pateikti praleistas nedaug, dėl svarbių priežasčių (siekiant pateikti išsamų, visas paskirtas drausmines nuobaudas aptariantį ir darbdavio neteisėtus veiksmus parodantį dokumentą, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais).

9. Ieškovo teigimu, atsakovė atleidimo dieną su juo visiškai neatsiskaitė – jam nesumokėta premija už 2016 metus. Dėl šios premijos mokėjimo į atsakovės direktorių kreipėsi dar 2016 m. gruodžio 28 d., tačiau buvo pateiktas atsakymas, kad premija nebus išmokėta vadovaujantis 2016 m. gruodžio 21 d. generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 2P-109 „Dėl premijų skyrimo“ 2.6 punkto pagrindu. 2016 m. lapkričio 11 d. gautas pranešimas iš Civilinės aviacijos administracijos apie 2016 m. lapkričio 11 d. paskirtą administracinę nuobaudą už aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimus. Ieškovo nuomone, 2016 m. gruodžio 21 d. generalinio direktoriaus įsakymas 2P-109 „Dėl premijų skyrimo“ negali būti taikomas ir dėl to, kad su tokiu įsakymu jis nebuvo supažindintas, taip pat dėl to, kad įsakymas priimtas jau po atsakovės direktoriaus nurodyto įvykio (nuobaudos paskyrimo), taigi neturėtų būti taikomas atgaline data. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimu nuobauda buvo panaikinta. Į pakartotinę 2017 m. balandžio 10 d. užklausą ieškovas atsakymo negavo, tačiau 2017 m. balandžio 13 d. gavo du nurodymus pateikti pasiaiškinimus. Pasak ieškovo, neaišku, kokiu pagrindu apskaičiuota suma dėl atostoginių išmokėjimo.