Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir G. R. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 6 d., apie 21 val. 30 min, (duomenys neskelbtini) rajone, kelio atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) k. link (duomenys neskelbtini) k., 2 kilometre, panaudodamas fizinį smurtą užvaldė svetimą turtą, o būtent: pareikalavo, kad nukentėjusysis V. B. atiduotų dviratį, o šiam atsisakius tai padaryti, du kartus papurškė jam į akis ašarinių dujų, dėl to nukentėjusiajam V. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, ir pagrobė jam priklausantį 20,00 Eur vertės dviratį, tuo padarydamas V. B. 20,00 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam G. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apylinkės teismas G. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė tinkamą bausmę, kurią vertinti kaip aiškiai per griežtą nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, taip pat, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, įvertino tai, kad jis įvykdė apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas teistas 9 kartus, praėjus trumpam laikui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo už ankstesnes nusikalstamas veikas (iš pataisos namų paleistas 2015-02-19 atlikus bausmę), ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme jis – recidyvistas, be to, jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad G. R. už nusikaltimo padarymą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir ji, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta 1/3 dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams – yra žymiai mažesnė nei jo padarytos veikos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Dėl to, kolegijos vertinimu, įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. R. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta.

Todėl šiuo atveju nuteistojo prašymo sušvelninti jam skirtą bausmę arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą tenkinimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

Būtent dėl tokių nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo G. R. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą nėra pagrindų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.