Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. ir jo atstovės advokatės Gerdos Storpirštienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2018 m. gegužės 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. M. administracinio nusižengimo byla grąžinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriui administracinio nusižengimo protokolui patikslinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1. 2018 m. gegužės 28 d. V. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2018 m. gegužės 21 d. 18.02 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, kelio užtvaru užtvėrė servitutu pažymėtą kelią savo sklype ir reikalavo susimokėti rinkliavą už pravažiavimą keliu.

2. 2018 m. gegužės 28 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

3. 2018 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaikinti žodinį neteisėtą pareigūno reikalavimą pakelti užtvarą, šis reikalavimas buvo pareikštas 2018 m. gegužės 21 d. 18.30 val.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. 2018 m. gegužės 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. M. administracinio nusižengimo byla grąžinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriui administracinio nusižengimo protokolui patikslinti.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. ir jo atstovė advokatė Gerda Storpirštienė, nesutikdami su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 29 d. apeliacinį skundą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. ir jo atstovė advokatė Gerda Storpirštienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. M. atžvilgiu nutraukti.

6.1. Apeliantų teigimu, administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga ir 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad MB „V. N.“, atstovaujamos vadovo V. M., veiksmuose, siekiant apsaugoti laikinai nuosavybės teise valdomą žemės sklypą nuo neteisėto ir neatlygintino naudojimosi, pastatant kelio užtvarą, o norintiems pasinaudoti ir suteikiant tokią galimybę padaryti už atlygį, nėra atsakomybės pagal ANK 518 straipsnyje numatytą veiką kilti būtinų administracinio nusižengimo – objektyviųjų požymių ir subjektyviųjų požymių, tyčios, priešingo teisei savo veikimo pobūdžio supratimo, žalingas pasekmių numatymo ir jų norėjimo. Teigia, kad, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administraciniu nusižengimu teisena negalėjo būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta.

6.2. Nurodo, kad apylinkės teismas aptardamas, nagrinėdamas ir vertindamas tik vieno dokumento – administracinio protokolo formą ir turinį, aiškiai pažeidė ANK įtvirtintas materialiosios ir procesinės teisės normas, padarė neteisėtą ir nepagristą išvadą, kuria vadovaudamasis priėmė sprendimą, todėl jis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu ir yra naikintinas.

6.3. Pažymi, kad V. M., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suvokė, už kokia veiką ir kokius konkrečiai veiksmus yra norima taikyti administracinę atsakomybę, turėjo galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo ir ja naudodamasis pateikė savo poziciją, todėl teismo padaryta konstatuojamoji išvada kaltinimo nesupratimo aspektu neatitinka faktinės administracinio nusižengimo bylos medžiagos, yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina.

6.4. Nurodo, kad, jei nebuvo nukentėjusiųjų asmenų, t. y. nėra jokio asmens atžvilgiu priimto procesinio sprendimo dėl nukentėjusiojo statuso suteikimo, tai apylinkės teismo konstatavimas, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti nukentėję asmenys ir jų anketiniai duomenys, ir padaryta išvada dėl protokolo neatitikimo ANK 690 straipsnio reikalavimų neatitinka faktinės administracinio nusižengimo bylos medžiagos.

6.5. Pasak apeliantų, administracinėje teisenoje yra numatyta teisė teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas byla teisme. Pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nei Institucija, nei teismas nebuvo pakankamai aktyvūs, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, nevertino V. M. nurodytų aplinkybių, netyrė ir kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

7. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. ir jo atstovės advokatės Gerdos Storpirštienės apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Šiaulių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl V. M. prašymo išduoti leidimą statyti kelio užtvarą ir nėra gavusi gretimų sklypų savininkų sutikimų užtvaro statybai. Teigia, kad Centriniame duomenų registre nurodyto kelio, kuriame įrengtas kelio užtvaras, teisinis statusas yra tarnaujantis servitutas, skirtas eiti, pravažiuoti (Nacionalinėje žemės tarnyboje 2010-11 -24 sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad, esant tarnaujančiam servitutui, jis suprantamas plačiąja prasme, servitutas nenurodytas konkretiems asmenims, todėl besiribojančių žemės sklypų savininkai ar kiti Lietuvos Respublikos gyventojai neprivalo sudarinėti nekilnojamojo daikto servituto sutarčių ir gali naudotis keliu netrukdomai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Apeliaciniame skunde keliamas V. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, pagrįstumo klausimas bei nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą jam patikslinti.

10. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nors ANK 518 straipsnis dalių neturi, tačiau administracinio nusižengimo protokolas V. M. surašytas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir 2018 m. gegužės 28 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. M. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jis taip pat buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. Tai laikytina rašymo apsirikimu ir vertintina, kad jis nubaustas pagal ANK 518 straipsnį.

11. Administracinio nusižengimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog administracinio nusižengimo protokole, o ne tarnybiniuose pranešimuose ar prie administracinio nusižengimo bylos pridėtuose dokumentuose, turi būti nurodomi nukentėjusiųjų, liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt., o to administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta.

12. Šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas atsakomybėn patrauktam asmeniui V. M. buvo surašytas kaltinant jį tuo, jog jis padarė ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe, kad ANK 518 straipsnyje įtvirtintas pažeidimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais, todėl ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Nors atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. skunde nurodo, kad suvokė, už kokia veiką ir kokius konkrečiai veiksmus yra norima taikyti administracinę atsakomybę, ir turėjo galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo, apygardos teismas pažymi, kad kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

13. Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia (duomenys neskelbtini) straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiama nutartimi, kurioje teigiama, kad teismas neturi galimybės keisti institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei institucijos nutarime skirti nuobaudą nurodytų esminių galimo administracinio nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio. Taip pat atkreiptinas dėmesys į gautą atsiliepimą iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus, kuriame nurodoma, kad Šiaulių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl V. M. prašymo išduoti leidimą statyti kelio užtvarą ir nėra gavusi gretimų sklypų savininkų sutikimų užtvaro statybai.

14. Apygardos teismas nepasisako dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. ir jo atstovės apeliacinio skundo argumentų dėl jo kaltės bei kitų skunde nurodytų argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, į tai, kad anksčiau minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga tikslinti administracinio nusižengimo protokolą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, priešingai, nei teigiama skunde, yra teisėta ir pagrįsta, ir jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. bei jo atstovės advokatės Gerdos Storpirštienės skundo netenkinti.

Nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.