- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-27
- Bylos Nr.
- II-4-385/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00019-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.3.11Kiti klausimai, susiję su aplinkybėmis, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn
- 21.8.7Kiti ne teismo priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimo pirmosios instancijos teismui klausimai
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
Įžanginė dalis
R. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2022-10-17 nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.
R. V. prašo panaikinti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2022-10-17 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir paaiškino, kad ji nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes jis yra nepagrįstas. Nutarime minima, jog R. Z. neturėjo piktų ketinimų išgąsdinti vaikus, o tik ieškojo savo anūko A. P.. Jei tai būtų tiesa, R. Z. kartu su savo dukra A. Z. galėjo įeiti į kiemą pro atvirus vartelius, kurie tuo metu buvo sugedę ir jų nebuvo galima uždaryti, ir paklausti, ar vaikas yra pas juos. Teigiama, kad jos vairuojamas automobilis nebuvo sustojęs, jis lėtai riedėjo, tačiau tai netiesa, nes jos automobilis stovėjo prie automatinių kiemo vartų kol jie atsidarys. Vartams atsidarant ji pamatė baltą Audi automobilį, blokuojantį išvažiavimą iš kiemo ir prie jos automobilio puolančią ir rėkiančią R. Z. – jos brolio buvusios sugyventinės mamą. Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai tarp jos brolio ir A. Z. dėl vaiko. Audi automobilyje sėdėjo A. Z. ir kažką gestais rodė į jos automobilį ir taip pat rėkavo. R. Z. pripuolusi prie automobilio ėmė belsti į jos durelių langą, bandė atidaryti dureles, nors durys pradedant važiuoti automatiškai užsirakina. Jos vyras tuo metu buvo namuose su mažąja dukra. Supratusi, kad vaikai išsigando ir ta aplinka tapo jiems nesaugi, norėjo juos kuo greičiau išvežti iš įvykio vietos. R. Z. visą tą laiką beldė į jos automobilio langus ir net pradėjus lėtai judėti iš kiemo, ėjo šalia belsdama.
Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja kokių nuostatų ir principų turi laikytis tėvai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tarp jų paminėta ir nuostata, kad vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės akluose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis. Vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskiriama jo teisė būti sveikam, garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šių nuostatų išplaukia visų asmenų pareiga apsaugoti vaikus nuo neigiamo poveikio bei užtikrinti jų teisę į saugią bei sveiką aplinką. R. Z. veikė netiesiogine tyčia, ji matė ir suprato, kad automobilyje yra vaikų, vydamasi automobilį ir trankydama į langus suprato, kad vaikai išsigąs ir patirs stresą, nes jos vaikai nepažįsta. Dėl tokių R. Z. veiksmų vaikai patyrė didelį stresą, atsirado sveikatos sutrikimai, sūnus M. V. pradėjo šlapintis į lovą, blogai miegoti, darželio auklėtoja pastebėjo ir pranešė, kad vaikas pasikeitė, reikia lankytis pas psichologą ir neurologą, gerti vaistus. Vaikui atsirado baimė ir rytais klausia, ar vėl teta daužys langus ir neleis važiuoti į darželį. Dukra A. V. taip pat patyrė didelį stresą, tą dieną mokykloje buvo nerami, negalėjo susikaupti, jai taip pat reikalinga psichologo pagalba. Sūnus K. V. irgi labai išsigando ir patyrė stresą. Šio įvykio pasekmes jaučia visa šeima, nes kada sūnus M. V. po patirto streso pradėjo naktimis blogai miegoti, rėkauti, prižadina ir sesę E. V., ko pasėkoje dukra verkia kol vėl užmiega. Naktį blogai pailsėję, vaikai neramūs būna ir dienomis. Ji pati taip pat patyrė didelį stresą, pergyvenimą dėl vaikų. Prasidėjo bemiegės naktys, lakstymai po įvairias įstaigas, tad ir pačiai ėmė šlubuoti sveikata, teko kreiptis į gydytoją. Jos vaikams A., M. ir K. V. buvo padaryta ne mažesnė nei 3 000 Eur neturtinė žala - kiekvienam po 1 000 Eur. Taip pat patyrė 178,24 Eur turtinės žalos (vaistai, apsilankymas pas neurologę, kelionių išlaidos: 3 vizitai pas psichologę Šilalėje ir 1 vizitas į Klaipėdoje esančią kliniką „Mama aš sergu“, viso 60 Eur).
Institucijos atstovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ((toliau - ANK) 641 straipsnis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022-10-12 R. V. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato viršininkui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2022-10-12 apie 7.38 val. su savo vaikais sėdo į automobilį ir norėjo juos vežti į mokyklą. Prieš tai matė, kad prie vartelių vaikšto brolio buvusi sugyventinė A. Z., kuri atvyko kartu su savo mama R. Z. automobiliu Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atidarius kiemo vartus, norėjo su vaikais išvažiuoti, tačiau iš karto ant išvažiavimo iš kiemo užstojo minėtas automobilis, taip neleisdamas išvažiuoti iš kiemo. Privažiavus prie kiemo vartų, R. Z. priėjo prie jos automobilio ir bandė atidaryti dureles kažką šaukdama, taip pat kelis kartus beldė į langą. Tuo pat metu Audi Q5 automobilyje sėdėjo A. Z., kuri kalbėjosi telefonu, o už vairo sėdėjo nepažįstamas vyriškis. Toks R. Z. elgesys išgąsdino automobilyje buvusius jos mažamečius vaikus K. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini)ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Jai iš kiemo neleido išvažiuoti ir beldė į langus apie porą minučių. Prašė R. Z. už jos netinkamą elgesį nubausti įstatymo nustatyta tvarka.
2022-10-17 nutarimu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja vadovaujantis LR ANK 591 str. 1 d. administracinės teisenos nutarė nepradėti nesant administracinio nusižengimo sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 str. 1 d. (Vaiko teisių pažeidimas). Nutarime ji nurodė, kad aiškinantis aplinkybes, R. Z. paaiškino, kad ji buvo suklaidinta dėl jos anūko A. P. buvimo vietos. R. Z. turima informacija, A. P. galėjo būti pas R. V.. Tikslu surasti savo anūką, ji nuvyko prie R. V. namų ir pamatė R. V. išvažiuojančią iš namų. Kadangi automobilyje ji pastebėjo daug mažamečių vaikų, pagalvojo, kad tarp jų gali būti ir jos anūkas A. P.. R. Z., jos teigimu, pabeldė į lėtai judančio automobilio langą, kviesdama anūką, tačiau R. V. automobilio nesustabdė, o padidinusi greitį, nuvažiavo.
Iš šios informacijos tyrėja padarė išvadą, kad R. Z. neturėjo jokio tikslo ir jokios tyčios išgąsdinti R. V. vaikus. LR ANK 8 str. nurodo, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn padaręs administracinį nusižengimą tyčiniais veiksmais, suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Duomenų apie tai, kad R. Z. būtų tyčia siekusi išgąsdinti R. V. mažamečius vaikus, negauta. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba nusižengimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos sudėtyje esantys nusižengimo požymiai. Tik nustačius visus būtinuosius nusižengimo sudėties elemento požymius galima spręsti apie atsakomybės taikymą subjektui. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju tyrėja nustatė, kad nėra visumos aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galimą nustatyti, kad padarytas nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 str. 1 d.
Iš pareiškėjos pareiškimo policijai matyti, kad ji prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl vaiko teisių pažeidimo. Konkrečiai kodekso straipsnio nenurodė.
ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Už tai gali būti paskirta įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų.
Kaip matyti, Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja vadovaudamasi ANK 591 str. 1 d. 1 p. administracinės teisenos nutarė nepradėti nenustačiusi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 str. 1 d., požymių.
Įvertinant visas nustatytas aplinkybes manytina, kad tyrėja tokį sprendimą priėmė pagrįstai.
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 str.).
Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Draudžiama daryti apribojimus arba išimtis dėl kilmės, tautybės, rasės, lyties, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų ir kitų aplinkybių, kurios asmenims lemtų nevienodą įstatymų taikymą (ANK 566 str.).
Pagal šį kodeksą (ANK) įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės (ANK 567 str. 1 d.).
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pareiškėjos 2022-10-12 pareiškime nurodytos aplinkybės yra ištirtos. Ir iš pačios pareiškėjos paaiškinimo, ir iš R. Z. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ši norėjo pasitikslinti, ar su R. V. nėra jos anūkas. Kartu buvo ir vaiko mama. Tokį R. Z. tikslą pripažįsta ir pati R. V. teigdama, kad ji beldė į jos vairuojamo automobilio vairuotojo durelių langą. Taip pat, pareiškėjos teigimu, atidaryti ji bandė irgi vairuotojos dureles, kas akivaizdžiai rodo, jog R. Z. norėjo pabendrauti su R. V.. Jokių požymių, kad R. Z. bandytų kontaktuoti su automobilyje buvusiais vaikais ir juos išgąsdinti, nėra nustatyta. Pagal susidariusią situaciją galima manyti, kad jei vaikams ir buvo sukeltas koks nors nerimas, tai greičiau pačios R. V. veiksmais. Būtent taip vertinti įvykį reikia atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja abi atvykusias moteris pažinojo, žinojo apie vykstantį ginčą dėl vaiko tarp brolio ir jo buvusios sugyventinės. Be to, namuose buvo jos vyras, kurį galėjo pakviesti pasiaiškinti kilusius klausimus. Kaip nurodė pareiškime R. V., R. Z. į jos automobilio durelių stiklą pabeldė keletą kartų.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad R. Z. padaryta veika neturi ANK 72 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymių. Dėl to administracinio nusižengimo teisena pagrįstai nepradėta (ANK 591 str. 1 d. 1 p.). Skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundo nepatenkinti.
Palikti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022-10-17 nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismą (Šilutės, Šilalės, Tauragės rūmus).