- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2-1646-1093/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14502-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- K. S.
- Advokatai
- Stasė Budėnė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui K. S. dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė G. L. 2023 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti tėvo K. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. S., gim. (duomenys neskelbtini)., tvarką:
(i) Tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvienos savaitės šeštadienį iki dviejų valandų, paimdamas vaiką iš jo gyvenamojoje vietos ir būdamas su juo kieme, vaikų žaidimų aikštelėje, parke ar kitoje viešoje vietoje. Nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. tėvas paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val., nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 31 d. – 16 val.
(ii) Iki vaikui sukaks ketveri metai, tėvo bendravimas su vaiku vyksta dalyvaujant vaiko mamai.
(iii) Jeigu dėl svarbių priežasčių tėvas negali atvykti bendrauti su vaiku šeštadienį arba dėl svarbių priežasčių mama negali užtikrinti vaiko bendravimo su tėvu šeštadienį, tėvo bendravimas su vaiku perkeliamas į tos pačios savaitės sekmadienį. Apie perkeliamą bendravimo laiką tėvas/motina privalo informuoti kitą šalį telefonu ar SMS žinute ne vėliau, kaip iki penktadienio 21 val.
(iv) Bendraudamas su vaiku tėvas privalo būti visiškai blaivus.
(v) Tėvui sąžiningai atliekant bendravimo su vaiku pareigą, tėvų tarpusavio sutarimu tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku trukmė gali būti ilginama bei keičiamos kitos bendravimo sąlygos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji su atsakovu buvo susituokę tris metus, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta. Teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos su ieškove, taip pat dėl vaiko išlaikymo, tačiau dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos susitarta tik tiek, kad šalys kartu bendraus su vaiku pagal abipusį susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus, užimtumą, interesus. Greitai paaiškėjo, kad vaiko tėvams tarpusavyje susitarti dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nepavyksta, atsakovas jau kurį laiką su sūnumi nebendrauja, jo nelanko ir nesidomi vaiko gyvenimu, sveikata ir pan. Todėl ieškovė siekia, kad atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka būtų nustatyta teismo sprendimu. Bylos šalių santuoka nebuvo sėkminga, nes atsakovas dažnai vartojo alkoholį, o būdamas neblaivus, elgėsi netinkamai, dažnai agresyviai. Po santuokos nutraukimo kurį laiką atsakovas sūnų dar lankė, bet iš esmės apsilankymų metu su sūnumi bendraudavo minimaliai. Dabar jis sūnaus visai nelanko ir juo nesidomi. Sūnus jau baigia tėvą pamiršti, kas tikrai neatitinka vaiko interesų. Šalių sūnui yra tik treji. Vaikas turi specialių poreikių, jam yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Vaikas lanko vaikų darželį, kuris pritaikytas vaikams su specialiais poreikiais. Į šias aplinkybes yra būtina atsižvelgti, nustatant tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, kas sukelia riziką, kad vaikas, būdamas su juo vienas, gali būti nesaugus. Todėl, nustatant atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, turėtų būti įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad bendraudamas su vaiku, atsakovas privalo būti visiškai blaivus. Be to, atsižvelgiant į vaiko amžių bei jo psichoemocinę būklę, atsakovui bendraujant su vaiku, ieškovė turėtų dalyvauti jų susitikimuose ir stebėti, ar vaikui viskas gerai, ar jis gerai jaučiasi. Motinos dalyvavimas tėvo susitikimuose su vaiku, būtų tikslingas iki vaikui sueis ketveri, per tą laiką vaikas pripras prie tėvo, o tėvas įpras prie atsakingo elgesio su vaiku. Vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą, ryte anksti keliasi, o vakare jam reikia anksti eiti miegoti. Vakarinis bendravimas su tėvu galėtų jį išblaškyti, sujaudinti, kas gali apsunkinti vaiko užmigimą ir kokybišką poilsį. Atsakovas turėtų bendrauti su vaiku ne vaiko gyvenamojoje vietoje (bute), o išsivedamas vaiką į kiemą, vaikų žaidimų aikštelę, parką ar būdamas su vaiku kitoje viešoje vietoje. Dėl to, atsižvelgiant į dienos ilgumą skirtingu metų laiku, skirtingai nustatytinas ir atsakovo bendravimo su sūnumi laikas.
3. Atsakovui (duomenys neskelbtini) teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę (darbdavio atstovas patvirtino, kad atsakovas procesinius dokumentus gavo), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti siūlomos bendravimo tvarkos sąlygoms, tačiau mano, kad sustiptinus tėvo ryšį su vaiku, galėtų būti nustatoma ir platesnė tėvo bendravimo su vaiku tvarka.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovė paaiškino, kad tėvas nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, nebendrauja, ryšio beveik nėra, nebeteikia ir išlaikymo. Bendravimo tvarka labai glausta, nes vaikas turi sveikatos problemų. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to susitikimuose būtina, kad dalyvauti ir motina. Dėl vaiko sveikatos būklės prašoma nustatyti siaurą bendravimo tvarką, kad galutinai nenutrūktų ryšys tarp tėvo ir sūnaus.
6. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad jai svarbu, jog tėvas palaikytų ryšį su sūnumi, šiuo metu jie nesimato, vaikas nepažįsta tėvo. Ji su atsakovu skyrium gyvena nuo (duomenys neskelbtini), o vaikas tėvo nematęs nuo (duomenys neskelbtini). Iš viso tik kelis kartus matėsi, jokio ryšio tarp jų nėra. Pati ieškovė su atsakovu bendravo telefonu 2023 m. spalį. Vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini). Jis reaguoja į naują vietą pykčio išraiška. Nenori išeiti iš namų. Motina su vaiku bendrauja (duomenys neskelbtini). Bendravimas apsunkintas. Kai ieškovė paskutinį kartą matėsi su atsakovu, jam pranešė apie vaiko (duomenys neskelbtini), kad reikės su (duomenys neskelbtini) su vaiku bendrauti, bet atsakovas tokio bendravimo nemoka. Vaikas lanko darželį, jam ten labai patinka, nes maža grupė, jis ten lavinamas. Atsakovas išlaikymo nebemoka. Ji pati nedirba. Tiek ieškovė, tiek jos atstovė sutiko, kad turėtų būti nustatytas ilgesnis laiko tarpas, iki kada vaiko ir tėvo susitikimuose turėtų dalyvauti vaiko motina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
7. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. L. ir atsakovas K. S. yra nepilnamečio M. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė G. S. (dabar (duomenys neskelbtini)) ir K. S. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 5.1 punktą vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o pagal 5.3 punktą šalys sutarė, jog kartu bendraus su vaiku pagal abipusį šalių sutarimą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus, užimtumą, interesus. Vaikui iki (duomenys neskelbtini) nustatytas neįgalumas. Iš Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad vaikui M. S. dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nustatyti labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Vaikas M. S. pagal (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį lanko specialųjį lopšelį-darželį.
8. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas po bylos šalių santuokos nutraukimo iš esmės nebendrauja su sūnumi ir šiuo metu jų ryšys yra beveik nutrūkęs. Nesutarimo tarp bylos šalių dėl tėvo ir sūnaus bendravimo iš esmės nėra, nes nėra tėvo ir sūnaus bendravimo, o ir su ieškove atsakovas beveik nebendrauja - atsakovas nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, auklėjimo ir rūpinimosi, kaip teigia ieškovė, jis nebeteikia vaikui ir išlaikymo. Ieškinys pareikštas vaiko interesais, kaip nurodė ieškovė – kad tėvo ir sūnaus ryšys nenutrūktų galutinai. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad tėvas su sūnumi nebendrauja, dėl ko silpsta jų ryšys, galimai vaikas tėvą yra ir pamiršęs, o tai neatitinka vaiko intereso, taip pat atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimu, kuriuo nutraukta bylos šalių santuoka, skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarka iš esmės nustatyta nebuvo, teismas sprendžia, kad yra reikalinga nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką.
10. Ieškovė siūlo nustatyti gana siaurą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Tačiau atsižvelgus į vaiko sveikatos būklę (nustatytas (duomenys neskelbtini)), dėl kurios bendravimas su vaiku yra apsunkintas (šiuo metu jis vyksta ir (duomenys neskelbtini), į pokyčius vaikas reaguoja pykčiu, (duomenys neskelbtini), kad ryšys tarp tėvo ir vaiko yra beveik nutrūkęs, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka iš esmės yra tinkama, dėl to ją tvirtina su korekcija, nustatant didesnį vaiko amžių, iki kurio tėvo ir vaiko susitikimai vyksta dalyvaujant ir mamai. Tokia korekcija yra būtina, kadangi šiuo metu vaikui jau yra virš trijų metų ir reikia ilgesnio laiko vaikui priprasti prie tėvo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje atleista nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, dėl to, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos – 145 Eur žyminis mokestis, 35,78 Eur pašto išlaidos bei 382,50 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti atsakovo (tėvo) K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. S., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
(i) Tėvas K. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. S. kiekvienos savaitės šeštadienį iki dviejų valandų, paimdamas vaiką iš jo gyvenamojoje vietos ir būdamas su juo kieme, vaikų žaidimų aikštelėje, parke ar kitoje viešoje vietoje. Nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. tėvas paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val., nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 31 d. – 16 val.
(ii) Iki vaikui sukaks penkeri metai, tėvo bendravimas su vaiku vyksta dalyvaujant vaiko mamai.
(iii) Jeigu dėl svarbių priežasčių tėvas negali atvykti bendrauti su vaiku šeštadienį arba dėl svarbių priežasčių mama negali užtikrinti vaiko bendravimo su tėvu šeštadienį, tėvo bendravimas su vaiku perkeliamas į tos pačios savaitės sekmadienį. Apie perkeliamą bendravimo laiką tėvas/motina privalo informuoti kitą šalį telefonu ar SMS žinute ne vėliau, kaip iki penktadienio 21 val.
(iv) Bendraudamas su vaiku tėvas privalo būti visiškai blaivus.
(v) Tėvui sąžiningai atliekant bendravimo su vaiku pareigą, tėvų tarpusavio sutarimu tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku trukmė gali būti ilginama bei keičiamos kitos bendravimo sąlygos.
Sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 145 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt penki eurai) žyminio mokesčio ir 35,78 Eur (trisdešimt penki eurai ir 78 eurocentai) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, viso 170,78 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų ir 78 eurocentai). Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 382,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 50 eurocentų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodas (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už G. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.