Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-05 · Byla Nr. N-62-2632-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-05
Bylos Nr.
N-62-2632-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Audrius Bakaveckas
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-2632/2010Procesinio sprendimo kategorija 48.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato (toliau - Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis nesirūpina savo mažamečiu sūnumi M. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris 2009 m. rugsėjo 26 d., apie 13 - 14 val., kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sužalojo mažametę A. T., gimusią (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 30 d. nutarimu pripažino R. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė įspėjimą. Teismas nustatė, kad R. S. savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nepripažino. Teismas konstatavo, kad pažeidimo faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, prašymu, aplinkybių patikslinimu, tarnybiniu pranešimu, išrašu iš medicininių dokumentų ir kita bylos medžiaga.

II.

R. S., nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Skundą grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistos jo procesinės teisės, teismo posėdžio metu nebuvo rašomas protokolas, teismas jo prašymų (apklausti liudytojais asmenis, inicijavusius šią administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. G. S., J. K., V. T., T. T., B. P. (B. P.); taip pat apklausti liudytojomis psichologę D. N. ir neurologę D. V., kurios paneigtų, kad jo sūnus galėjo tyčia naudoti smurtą ir skriausti A. T.; prijungti prie bylos dokumentus, patvirtinančius, jog G. S. iniciavo šią bylą kerštaudama jam už tai, kad jos šuo įkando jo sūnui M. S., ir jis dėl šio įvykio kreipėsi į policiją) nenagrinėjo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės jo neapklausė, todėl buvo apribota jo teisė duoti paaiškinimus. Nurodo, kad savo vaiku rūpinasi ir jį auklėja, M. S. A. T. užgavo netyčia, nepastebėjęs jos žaisdamas, nes ši stovėjo jam už nugaros.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad policijos pareigūnė surinko visus galimus įrodymus, patvirtinančius, kad R. S. netinkamai auklėja savo sūnų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

R. S. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams – užtraukia įspėjimą tėvams.

R. S. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, taip pat buvo pažeistos jo procesinės teisės: buvo apribota jo teisė duoti paaiškinimus, jo pateikti įrodymai nebuvo analizuojami ir vertinami, nes nebuvo prijungti prie bylos, o jo pareikštas prašymas iškviesti liudytojus nebuvo nagrinėjamas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007, publikuotą „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 12).

Šiuo atveju teismo posėdžio protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tai reiškia, kad apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai, galėję patvirtinti R. S. nurodytas aplinkybes, apklausti nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas tiki apeliacinio skundo argumentų teisingumu ir pagrįstumu, t. y. kad iš tiesų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. S. siekė pasinaudoti savo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisėmis duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus bei pareikšti prašymus (iškviesti ir apklausti liudytojus) (ATPK 272 straipsnio 1 dalyje), tačiau šių jo teisių įgyvendinimas nebuvo užtikrintas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

R. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisAudrius BakaveckasRičardas Piličiauskas