Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. S. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl 2016 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas : pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. – 32 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir Pažeidėjui paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Jis nubaustas už tai, kad 2016-02-01 apie 11¹⁵ val. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių plovykloje, vairuodamas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino saugumu ir atsitrenkė į plovyklos pakeliamus vartus bei juos apgadino, po to pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijos pareigūnams. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 114 p., 222 p. reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja – pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina, kad pats Pažeidėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo ATPK 130 str. nustatyto pažeidimo padarymo fakto, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad kliudydamas automatinius plovyklos vartus sunkių pasekmių nesukėlė. Tai reiškia, kad Pažeidėjas puikiausiai suprato savo veiksmais sukėlęs eismo įvykį, t. y. atsitrenkęs į plovyklos vartus. Nors jo paties automobiliui žala nebuvo padaryta – jo teigimu, automobilis nebuvo sugadintas, tačiau buvo apgadintas svetimas turtas – plovyklos vartai. Iš bylos duomenų matyti, jog Pažeidėjas puikiai suprato, jog automobiliu važiuodamas atbuline eiga jis atsitrenkė į plovyklos pakeliamus vartus ir išvažiavo iš įvykio vietos. Nors savo paaiškinime (20 b. l.) jis nurodė, kad atsitrenkęs į vartus jis juos apžiūrėjo išlipęs iš automobilio, apgadinimų nepastebėjo, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad jis išlipęs iš automobilio buvo gerokai prieš tai, o po atsitrenkimo į vartus jis išvažiavo nuo plovyklos net nesustojęs. Pažeidėjas skunde nurodo, kad vartus galėjo apgadinti ir kitas automobilis, kadangi jie neva apgadinti iš kitos pusės (iš išorinės), tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad vartai bei juose esantys įlenkimai yra užfiksuoti būtent iš vidinės jų pusės (15, 17 – 18 b. l.). Tai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas (22 b. l.). Todėl jo skundo teiginiai, kad vartai galėjo būti apgadinti kitu laiku, kito automobilio, kad jis tai padarė netyčia, pagal nustatytas įvykio aplinkybes yra tiesiog deklaratyvūs argumentai ir jo prielaidos, kurie atskirai šioje nutartyje nebus aptarinėjami.

Iš skundo matyti, kad Pažeidėjas pateikia alternatyvų reikalavimą dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. – arba bylą dėl šio pažeidimo nutraukti, arba skirti jam švelnesnes nuobaudas. Tokia situacija visuomet yra labai dviprasmiška, nes būtent jo prisipažinimas ir nuoširdus gailestis dėl šio pažeidimo pirmos instancijos teismo buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kas buvo vienas iš faktorių skirti jam minimalias nuobaudas už šį pažeidimą, net nežiūrint į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kuomet skunde imamasi ginčyti kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo, iškyla klausimas, ar paminėta lengvinanti aplinkybė teismo buvo nustatyta pagrįstai, nes vien tik formalaus Pažeidėjo patvirtinimo, jog jis neginčija pažeidimo ir labai gailisi, nepakanka pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vis tik šiuo atveju iš ATP bylos matyti, kad Pažeidėjas pažeidimus pripažino nuo pat pradžių, teisme savo pozicijos nekeitė, patvirtino nuoširdžiai besigailintis dėl įvykusio, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatyta lengvinanti aplinkybė Pažeidėjui buvo nustatyta visiškai pagrįstai.

Dėl nuobaudų

ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinė nuobauda skiriama pagal ATPK 30 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, kurios numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įtvirtintas ATPK 31 ir 32 str. Pažymėtina, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Ši galimybė yra įgyvendinama pagal ATPK 30¹ str. nuostatas, kurio 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Iš esmės ši nuostata yra taikoma tais atvejais, kuomet įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Pažymėtina, jog asmuo, vairuojantis transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį, turi prisiimti ir tokio savo elgesio pasekmių kilimo riziką, todėl Pažeidėjas, žinodamas visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam nepatogumus bei neigiamas pasekmes, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimų, kurie lemtų tokių administracinių nuobaudų taikymą. Todėl vien tik jo pageidavimą tenkinančios nuobaudos paskyrimas netaikant papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – neatitiktų administracinėms nuobaudoms už tokius pažeidimus keliamų tikslų. Tuo pačiu pažymėtina, kad įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms Pažeidėjos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Pažeidėjo nurodytos aplinkybės, jog padarytas teisės pažeidimas pagal savo pobūdį nėra šiurkštus, jo metu padaryta žala nėra labai didelė (nors pagal byloje esančius dokumentus, ji siekia apie 1000 Eur), kad dėl padarytų pažeidimų jis nuoširdžiai gailisi, kad augina 2 nepilnamečius vaikus, yra vienintelis šeimoje dirbantis, kad jo darbinėms funkcijoms atlikti būtinas vairuotojo pažymėjimas, yra iš ties reikšmingos sprendžiant nuobaudų taikymo klausimus. Tačiau šių aplinkybių visumos šiuo atveju nepakanka tvirtinti, kad Pažeidėjui galėtų būti taikomas ATPK 30¹ str. ir mažinama tiek pagrindinė, tiek papildoma nuobaudos.

Pirmos instancijos teismas pagal ATPK 127 str. 2 d. Pažeidėjui skyrė baudą, kurios dydis artimas minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui, pagal ATPK 130 str. 1 d. – minimalią baudą su šiuo atveju privaloma papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu taip pat minimaliam laikotarpiui. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į iš esmės į visas apeliaciniame skunde jo nurodytas aplinkybes, papildomai įvertino tai, jog jis nėra teistas (10 b. l.), tačiau baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą (3 – 9 b. l.), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Be to, teismas įvertino ir padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą (pažeidimai susiję su transporto priemonės, kuri yra padidintas pavojaus šaltinis, vairavimu). Taigi, abi nuobaudos, kurias skyrė pirmos instancijos teismas už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, šiuo atveju yra teisingos, mažinti jas skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismo išvados motyvuotos, įrodymai įvertinti tinkamai, Pažeidėjui skirtos nuobaudos nėra per griežtos ar kitaip neteisingos, todėl keisti šį nutarimą Pažeidėjo skunde nurodomais argumentais ir taikyti ATPK 30¹ str. pakankamo pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2016 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.